Skip to content Skip to navigation

Kretingos muziejaus renginiai 2021 m. balandžio mėn.

Pateikta: 2021-04-01 12:39 (atnaujinta: 2021-04-01 12:41)

Balandžio 1–20 d. 10–18 val. Etnografinė paroda „Pakavuotas Velīkas“ Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje

Balandžio 1 d. – gegužės 6 d. 10–18 val. Keramikės Reginos Ramonaitės-Malakauskienės paroda „Žaliuojanti keramika“ Muziejaus parodinėse salėse

Balandžio 18, 25 d. 12 val. Virtualūs sekmadienio rytmečiai su pasaka Muziejaus internetinėje svetainėje, facebook  ir YouTube paskyrose. Pasakas skaitys režisierius Algimantas Verbutas.

Balandžio 1 – gegužės 31 d. 10–18 val. paroda „Netolimos praeities vaizdeliai (XX a. I p.)“ Muziejaus parodinėse salėse

 

Muziejaus lankymas

Bilietus galite įsigyti Muziejaus kasoje, adresu Vilniaus g. 37, Kretinga. Siekiant užtikrinti Jūsų saugumą ir riboti lankytojų srautus, skelbiama išankstinė registracija telefonais: 8 682 06702 (kasa), 8 684 42877, (8 445) 77323, 8 684 94452. 

Taip pat galite registruotis interneto svetainėje užpildydami anketą pagal formą: https://forms.gle/SKwisjzwgdRAgADR9

Į Muziejų lankytojai bus įleidžiami ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narius. Būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones, dezinfekuoti rankas. Saugokite save ir kitus!

Esate labai laukiami!

 

Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai

Pateikta: 2021-04-21 11:33 (atnaujinta: 2021-04-21 11:39)

Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas dailininkas. XVIII a. Vavelio karališkoji pilis Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju.

***

Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu.

Keramikės Reginos Ramonaitės - Malakauskienės darbų paroda „Žaliuojanti keramika“

Pateikta: 2021-04-20 13:37

Kviečiame apsilankyti keramikės Reginos Ramonaitės - Malakauskienės darbų parodoje „Žaliuojanti keramika“ Kretingos muziejaus Parodų salėse.

Paroda veiks iki 2021 m. gegužės 5 d.

Sekmadienių rytmečiai su pasaka žiemos sode – „Žaloji“

Pateikta: 2021-04-18 12:22

Pamelos Travers pasaką „Žaloji“ seka aktorius Algimantas Verbutas, teatro lėlė Paršelis ir žiemos sodo gyventojai.

© Kretingos muziejus

ANONSAS. Sekmadienių rytmečiai su pasaka Žiemos sode

Pateikta: 2021-04-15 10:51 (atnaujinta: 2021-04-15 10:51)

Baksčiai – gilia praeitimi ir žalia energija garsėjantis kaimas

Pateikta: 2021-04-15 10:19 (atnaujinta: 2021-04-16 10:26)

Kaimo 1915 m. planas. Ištrauka iš Prūsijos kartografijos tarnybos parengto Salantų apylinkių topografinio žemėlapio Baksčiai yra į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio miestelio, kairiajame Bartuvos upės krante: slėnyje ir šalia stūksančioje aukštumoje. Šiaurėje kaimas ribojasi su Bobiliškėmis, pietuose – su Igariais, vakaruose – su Mikulčiais. Rytine žemių dalimi upės slėniu praeina krašto kelias Skuodas–Plungė (169), o palei pietvakarinę ribą – rajoninis kelias Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis (3704).

Archeologijos duomenys liudija, kad kaime prie Bartuvos upės žmonės gyveno jau I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. Savo mirusius artimuosius jie laidojo kaimo pietrytiniame pakraštyje esančioje slėnio terasoje įrengtame pilkapyne. Šias seniausias Mosėdžio apylinkių kapines 1959 m. išaiškino iš netoliese esančio Budrių kaimo kilęs kretingiškis kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis, aptikęs 8 pilkapius, kurių sampilų skersmuo siekė 7–18 m, o aukštis – 80 cm. Mosėdžio kolūkio buldozerininkai, tvarkydami naujojo plento Skuodas–Plungė aplinką, 1972 m. visų pilkapių sampilus nustumdė, o tris pilkapius sunaikino.

Nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metams paminėti – 2021-04-15

Pateikta: 2021-04-07 13:45 (atnaujinta: 2021-04-07 13:46)
2021 m. balandžio 15 d. vyks nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta J. A. Pabrėžos metams paminėti. 
Konferencijos siekis – pristatyti visuomenei vieną iškiliausių XIX a. Žemaitijos asmenybių Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, kartu skatinant domėtis šios iškilios asmenybės nuveiktais darbais, jų reikšme Kretingos kraštui, Žemaitijai ir Lietuvai.
 
Konferencijos nuoroda: https://youtu.be/S1TI1JmrkjQ
 
PROGRAMA

Lietuviški sėkmės ir laimės ženklai margučiuose

Pateikta: 2021-04-02 10:00 (atnaujinta: 2021-04-02 10:00)

Edukaciją „Lietuviški sėkmės ir laimės ženklai margučiuose“ veda Inga Idaitė

Tradiciniai amatai – išsikepkime Velykų „babką“

Pateikta: 2021-04-01 10:00 (atnaujinta: 2021-04-01 10:00)

Kaip kepti Velykinę „babką“ parodys Vida Viskontienė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepimo, maisto ruošimo amatų puoselėtoja, B kategorijos tautinio paveldo produktų gamintoja. Kepimo tradicijas perėmė iš mamos.

Tradicinio Velykų stalo receptai

Pateikta: 2021-03-31 08:33 (atnaujinta: 2021-03-31 08:35)

Fotografavo Tomas Jurginas Visą laiką darydavo iš sviesto avinėlį. Lygtai vėliavėlė tokia būdavo... prisikėlimo rytą. Teta Ona visą laiką darydavo su rankomis, padarydavo garbanėles. Ir aš moku, dabar pati padarau. Tokios didelės, gražios. Per Velykas būdavo visad šaltienos, virtas kumpis, ruletas, raudona mišrainė, pyragai, sausainiai. Ruletas – tai šaltieną kai verda, sudeda į sūrmaišį ir suspaudžia. Kumpis visą laiką būdavo virtas. Pareidavom iš bažnyčios – pirmiausia bėgdavom pasisveikindavom kažkaip. Velykų rytą nereikėdavo persirengt, pasipuošę valgydavom“, – toks Akmenalių kaime užaugusios Irenos atmintyje išlikęs šventinis Velykų stalas, kuriame atsispindi ne tik mūsų apylinkių, bet ir visos Lietuvos tradicijos. Mėsa –  dažniausiai kiauliena, o vakarų Lietuvoje ir kepta višta, kalakutai, pieno produktai – svietas, didelis, žalumynais išpuoštas varškės sūris, varškė –, kvietiniai pyragai, – tai, be ko neįsivaizduojamas Velykų stalas prieškario Lietuvoje. Nepamirškime savo kulinarinio paveldo ir per šias Velykas būtinai pasigaminkime tradicinių patiekalų. Siūlome keletą jų:

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos