Palangos fotografės Paulinos Mongirdaitės nuotraukos iš 1890 m. albumo „Kretynga“ kopija, saugoma 1995 m. Vilniaus paminklų restauravimo institute parengtame albume „Buvusio Kretingos dvaro nuotraukos“ (KM P-6865).
1878 m. ėmęsis pertvarkyti šeimos rezidencija tapusį Kretingos dvarą, Juozapas Tiškevičius pirmiausia atnaujino peizažinį (angliškąjį) parką – įrengė jame trys kaskadinius tvenkinius su kriokliu. Pertvarkė ir buvusius tvenkinius: dar XVI a. iškastąjį pagilino, o XIX a. viduryje, grafo Zubovo laikais iškastą tvenkinį ne tik pagilino, bet ir praplėtė, supylė jame salą, o pakrantėje pastatė šveicariško stiliaus vilą, vėliau paverstą dvaro ligonine ir prieglauda. Antrasis tvenkinys buvo skirtas dvariškių rekreacijai: jo pakrantėje buvo įrengtas pliažas maudymuisi, taip pat valčių prieplauka pasiplaukiojimui. Už antrojo iškasė trečiąjį tvenkinį, tapusį rezervine vandens talpykla, iš kurios vanduo buvo paleidžiamas nusekus pirmųjų dviejų tvenkinių vandens lygiui. Iš vieno tvenkinio į kitą vanduo krito laiptuotomis akmenų kaskadomis.
Priešais rūmus esančio senojo tvenkinio krante išmūrijo uolą kriokliui, kurį maitino vanduo, atitekantis požeminiu vamzdžiu iš antrojo tvenkinio. Akmeninėmis krioklio sienomis vanduo iš viršaus krito į papėdėje esantį upokšnį, o iš jo tekėjo į tvenkinį. Virš šio upokšnio buvo įrengtas arkinis tiltelis, jungęs nuo antrojo tvenkinio ir nuo Salantų kelio pareinančius apžvalgos takus. Per dideles šeimynines šventes, tiltą ir krioklio uolą grafai iliuminuodavo, papuošdavo pintais gėlių ir medžių šakelių vainikais.
Pokariu netinkamai eksploatuojant tvenkinius, vandens tiekimas į krioklį nutrūko. Potvynių vanduo praardė ir išplovė antrojo ir trečiojo tvenkinių užtvankų pylimus. Juos 1980 m. rekonstravus, neliko kaskadų, o senojo tvenkinio vandens lygis buvo smarkiai pažemintas. Virš krioklio uolos tebestūkso didžiulis dvipusis akmuo-suolas, vadinamas Sostu, arba Meilės akmeniu, ant kurio, pasak legendos, sėdėjusi rusų imperatorė Jekaterina II su savo favoritu grafu Platonu Zubovu.