Edukacinės programos 1-12 klasių moksleiviams:
Kretingos muziejus kviečia į saldžią ir smagią edukacinę programą „Kretingos dvaro saldaininė“. Jos metu mokiniai sužinos paprastą receptą, kaip pasigaminti atlaidus ir miesto šventes primenančius karamelinius saldainius. Programa prasideda pasakojimu, kaip kadaise Kretingos dvaro grafas Aleksandras Tiškevičius prie dvaro buvo įsteigęs medaus, cukraus, sirupo ir saldainių gamybos įmonę „Šatrja“. Čia pagaminta produkcija prekiauta Kretingos mieste įkurtoje parduotuvėje. Yra žinoma, kad grafienė Sofija „Šatrijoje“ pagamintais saldainiais prekiavo ir pati Kretingos miesto aikštėje, o surinktos lėšos būdavo skirtos labdarai. Išlikusią saldainių pakuotę dalyviai patys galės pamatyti. Po supažindinimo su saldainių istorija, prasidės smagioji dalis. Mokiniai stebės karamelinės masė gamybos eigą, kuri yra „magiška“ ir greita, o paskui jau patys mėgausis procesu – raitys savo saldainius. Formų įvairovė priklauso nuo amžiaus ir kūrybingumo, tačiau ši veikla nepalieka nė vieno
abejingo. Šis procesas yra gana greitas – vos spėjama išraityti savo kūrinius ir įkišti pagaliuką, jis sutingsta virsdamas tikru ledinuku. Ši programa neturi amžiaus cenzo, nes visi namo iki vieno iškeliauja šypsodamiesi ir nešdamiesi savo rankomis padarytus saldainius.
Edukacijos metu pristatoma lietuviškos ruginės duonos kepimo tradicija nuo grūdų sėjos iki kepalo. Vaikai kviečiami susipažinti su turtingu duonos kelio papročių ir apeigų pasauliu. Ir viskas žemaitiškai!
Edukacija „Dvaro kepiniai“ yra pritaikyta 2–7 klasių moksleiviams, atsižvelgiant į jų amžiaus kompetencinius gebėjimus. Vaikai kviečiami į Tradicinių amatų centrą, kuriame jau kūrenamas duonkepis pečius. Čia susėdę prie stalo jie sužino apie tradicinį etiketą, bendravimo kultūrą, vaišinimosi tradicijas ir juos formavusias etnines vertybes, diskutuoja apie jų pokyčius ir reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Vaikai išgirsta gausybę šiandien jau primirštų žemaitiškų žodžių, šmaikščių ir pamokančių posakių. Galiausiai gaspadinė atidengia minkytuvio drobę ir siunčia jį ratu pauostyti natūralaus raugo kvapą, paragauti „minklės“ ir taip papildyti savo organizmo vitaminų atsargas. Dalyviai supažindinami su duonos tešlos užmaišymo būdais, duonos kepimo papročiais. Vaikai savo rankomis formuoja mažus duonos kepalėlius – tradicinę vaikų duonelę „varnelę“ ir savo sugalvotos formos duoneles, kurias vėliau pašauna pečiun. Smagiai darbuojantis skatinamas vaikų kūrybiškumas, etnokultūrinė raiška, tradicijų perėmimas, rankų darbo vertinimas.
Kol duona kepa, vaikai gali pakeisti aplinką ir turėti prasmingą pertrauką. Šalia Tradicinių amatų centro esančiame malūne yra įkurta etnografinė ekspozicija – joje galima apžiūrėti senuosius žemės dirbimo įrankius ir padargus, senovės žemaičių naudotus buities rakandus.
Edukacinis užsiėmimas skirtas 1-12 klasių moksleiviams, jo turinys adaptuojamas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas. Programa „Natūralaus muilo gamyba“ vyksta Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre. Ji susideda iš trijų paprogramių: „Muilo gamyba iš muilo bazės“, skirta pradinių klasių mokiniams, „Muilo gamyba iš gyvulinių riebalų“ ir „Muilo gamyba iš augalinių riebalų“, skirta 5-12 klasių mokiniams. Kiekvienoje paprogramėje muilo gamybai yra naudojamos skirtingos sudedamosios dalys ir priedai. Teorinėje dalyje apžvelgiama muilo atsiradimo ir naudojimo istorija, mokiniai sužino, ką mūsų protėviai vadino „žaliuoju akmenėliu“ ar „muilo akmeniu“. Rodomi, kokie indai naudojami muilo gamybai, leidžiama paliesti, pauostyti muilo sudedamąsias dalis ir papildomus priedus, kurie naudojami muilui „pagerinti“, t. y. gėlių žiedus, augalų sėklas, spalvotus augalinės kilmės miltelius ir kt. priemones, demonstruojami pagal senovines tradicijas pagamintų muilų pavyzdžius. Praktinėje dalyje vyksta muilo gamybos procesas: gaminama muilo masė pasirinktinai iš gyvulinių, augalinių riebalų arba muilo bazės, naudojant vandenį, šarmą, kiaulės taukus, įvairius aliejus ir kt. Pasirinkę patinkančius priedus muilui „paskaninti“ ir „pagražinti“ (žoleles, natūralius dažiklius, įvairius prieskonius), patys savarankiškai pasigamina natūralius, sveikus higienos produktus.
Ši edukacija padės pažinti tinkamas vaistažolių arbatas, padedančias įveikti labiausiai paplitusius nesunkius negalavimus. Išties, kils nuostaba sužinojus, kokį didelį poveikį turi kiekvienas augalas, o tinkamas įvairių vaistažolių derinys šį poveikį gali dar labiau sustiprinti. Užsiėmimas vyksta Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre. Vaikai susėda prie bendro stalo, susipažįsta su edukatore, kuri jau daugelį metų domisi sveika mityba ir gyvensena, iš įvairiausių augalų gamina sveikuoliškus produktus, o pastaruoju metu savo sukauptą patirtį perduoda vaikams ir suaugusiesiems vedamose edukacijose. Pažintis su vaistažolėmis prasideda pasakojimu apie iškiliausią XIX amžiaus švietėją, mokytoją, pamokslininką, liaudies gydytoją, lietuvių botanikos tėvą Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, kuris 32 metus gyveno ir dirbo Kretingoje. Trumpai pristatoma jo veikla ir nuopelnai tradicinėje medicinoje. Po to vyksta pažintis su vaistažolėmis: žiūrėdami nuotraukas, liesdami ir uostydami džiovintas žoleles, vaikai sužino, kaip atrodo levanda, jonažolė, melisa, dilgėlė, varnalėša, medetka, gaurometis, ramunėlė, kiaulpienė, liepų žiedai, erškėčių vaisiai ir kt., mokosi jas atskirti, sužino apie jų gydomąsias savybes, kur jos auga, kada rinkti, kaip džiovinti. Išsamiai susipažinę su vaistingais augalais, mokiniai kartu su edukatore iš džiovintų žolelių pasidaro po 4 skirtingus arbatų mišinius, kuriuos susideda į maišelius ir ant kiekvieno užsirašo arbatų pavadinimus. Šias arbatas edukacijos dalyviai išsineša su savimi, o kiekvienai dienai tinkančią arbatą ir gauromečio, visi paragauja užsiėmimo pabaigoje, kartu aptariant ir pasidalijant naujai įgyta patirtimi ir žiniomis apie Lietuvoje augančius vaistingus augalus ir jų naudą žmonių sveikatai.
Šiandien turbūt visi yra ragavę natūralios pupelių kavos. Tačiau šiuolaikinei visuomenei atsigręžiant atgal į protėvių tradicijas, naują reikšmę įgauna seniau už įprastą kavą gaminti gėrimai. Tarp jų neabejotina lydere yra gilių kava. Senieji liaudies medicinos žinynai teigia, kad gilių kava jauną žmogų daro gražiu ir ištvermingu, o seną – jaunina, suteikdama naujų jėgų. Lietuvoje gilių kavai naudojami paprastojo ąžuolo vaisiai turi daug žmogaus organizmui svarbių medžiagų ir vitaminų, todėl ši kava, užbalinta pienu ar grietinėle, tampa ne tik maloniu, bet ir vertingu gėrimu bet kurio amžiaus žmogui.
Edukacinis užsiėmimas „Gilių nuotykiai virtuvėje“ vaikams vedamas žaisminga forma. Kalbama apie ąžuolą, jo reikšmę lietuvių mitologijoje ir tautosakoje, gilių naudą sveikatai. Po to seka vaizdingas pasakojimas apie Gilės patiriamus nuotykius namuose, nukritus nuo senojo ąžuolo. Vaikai sužino, ką Gilė mato, užuodžia ir girdi patekusi į žmonių virtuvę: pirma Gilė yra išgliaudoma, po to ji patiria maudynes piene, patampa miltais, o paskui kaitinasi skardoje. Jos pasidaro rudos, panašios į šokoladą, kvepiančios karamele. Vėliau Gilė susitinka su cukrumi, vandeniu, pienu ar grietinėle ir galų gale tampa gardžiu, garuojančiu gėrimu. Visi užsiėmimo dalyviai praktiškai supažindinami su gilių kavos paruošimu: gliaudo giles, vėliau mirko piene, mala ir skrudina. Skrudintus gilių miltus užpila karštu vandeniu, balina pienu ir skanauja. Prie gilių kavos siūloma pasivaišinti džiovintais obuoliais. O kol užpilta kava vėsta, dainuojamos liaudiškos dainelės apie ąžuolą, pritariant kanklėms.
Vilnos vėlimas – pati seniausia vilnonių audinių gamybos technika. Žmonės jau nuo seno žinojo, jog apsivilkę avies kailiu jie gali ištverti didelį karštį ar šaltį. Šiais laikais, esant daugybei nuostabių medžiagų, kurios gelbsti nuo šalčio ir karščio, vilnos vėlimo technika naudojama ne tik drabužiams velti, bet ir įvairiausioms interjero detalėms ar aksesuarams gaminti.
Programa „Rankdarbiai iš vilnos“ skirta pristatyti vilnos vėlimo amatą. Užsiėmimo metu vaikai supažindinami su vilnos ir veltinio istorija, visu procesu nuo avies iki gaminio. Rodant įvairių rūšių vilnos pavyzdžius paaiškinama, kas vyksta su vilna, kaip ir kodėl ji veliasi, pateikiama daugelį terminų ir faktų, kuriuos pradedantis velti turi žinoti: ar visi pluoštai veliasi, kokia būna vilna, avių veislių vilnos ypatumai, kuo matuojama vilnos plauko storis, kokią įtaką šis parametras turi veltinio gaminio kokybei. Praktinėje dalyje dalyviai mokosi apvelti plastmasinį eglutės žaisliuką, kiaušinį arba muilą (tūrinis vėlimas).
Tai labai įdomus, įtraukiantis užsiėmimas tiek pradinukams, tiek ir vyresnio amžiaus moksleiviams. Edukaciją sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pirmoje dalyje vaikams paaiškinama ką reiškia žodis „ornitologija“. Jie sužino, kad šalia profesionalių mokslininkų ornitologija užsiima ir gausybė mėgėjų. Vaikams paaiškinama, kokių priemonių reikia turėti, norint tapti mažuoju ornitologu. Užsiėmimo metu kalbama apie 10–15 Kretingos dvaro parke žiemojančių paukščių rūšių. Žaisdami interaktyvų žaidimą vaikai sužino, kur paukščiai gyvena, kokius kiaušinius deda, išgirsta kaip jie čiulba, ieško patinėlio ir patelės išvaizdos skirtumų, išsiaiškina, kurie paukščiai žiemoja Kretingos dvaro parke, o kurie išskrenda į šiltuosius kraštus. Užsiėmimo pabaigoje kalbama apie paukščių globą šaltuoju metų laiku, apie lesyklų tipus ir paukščių lesinimui tinkamą bei netinkamą maistą. Žinioms įtvirtinti žaidžiamas interaktyvus žaidimas – terminalo ekrane „lesiname“ paukščius. Taip pat vaikai paukščius stebi gyvai už lango pakabintose lesyklėlėse, į kurias žiemą jų gausiai atskrenda. Praktinės dalies metu, atsižvelgiant į dalyvių amžių ir individualius gebėjimus, mokiniai daro pakabinamus skanėstus paukščiams: ant kartono piešia paukštį (mažesniems duodamas paruoštas trafaretas), jį išsikerpa, tepa taukais ir klijuoja įvairų, paukščiams tinkantį lesalą. Šiuos sparnuočiams naudingus pakabukus, vaikai pasiima kartu su tikslu – juos pakabinti savo gyvenamoje vietovėje.
Edukacija vyksta Kretingos muziejaus dvaro parke. Vaikai mokosi įdėmiai stebėti gamtos įvairovę, pažinti medžius ir krūmus, juos atskirti pagal lajos formą, lapus, žiedus, žievę ir pumpurus (priklausomai nuo vaikų amžiaus ir metų laiko). Aiškinantis gamtos paslaptis, mokiniai sužino: kaip medžiai maitinasi ir kiek metų gyvena, kaip medžiai sėja sėklas ir kodėl numeta lapus, iš kurio medžio bėga saldžiausia sula, ar tikrai pats stipriausias medis yra ąžuolas, kas yra pavasario pranašas, koks ir kodėl krūmas yra pelių siaubas, ar būna spygliuočių be spyglių, o lapuočių su kankorėžiais ir kt. Užsiėmimo pabaigoje, priklausomai nuo metų laiko, vaikai dalyvauja praktinėse-žaidybinėse užduotyse, kurios skatina vaikų smalsumo pojūtį, atradimų džiaugsmą ir gamtos pažinimą: šiltuoju metų laiku mokosi teisingai suporuoti edukacijos metu surinktus augalų lapus, žiedus ar vaisius/sėklas, prisimena jų pavadinimus, iš augalų dėlioja augalo ar gyvūno paveikslą; šaltuoju metų laiku – sprendžia įvairias užduotis, susijusias su dvaro parke augančiais sumedėjusiais augalais.
Edukacinis užsiėmimas skirtas padėti vaikams pažinti kituose pasaulio kraštuose augančius egzotinius augalus, suvokti kaip augalai yra prisitaikę prie gamtos sąlygų. Užsiėmimas vyksta įspūdingoje Žiemos sodo botanikos ekspozicijoje. Pradžioje mokiniams trumpai pristatoma Žiemos sodo istorija, pasakojama apie dvaro savininkus – grafus Tiškevičius, kurie1875 m. prie dvaro rūmų pristatė 3 aukštų stiklinę oranžeriją ir jame įkūrė didžiausią tuo metu Europoje privatų Žiemos sodą. Demonstruojamos istorinės nuotraukos, lyginama ir ieškoma skirtumų, kaip Žiemos sodas atrodė grafų Tiškevičių laikais ir kaip – šiandien. Vėliau dalyviai, „keliaudami po žemynus“, mokosi įdėmiai stebėti ir pažinti augalus. Jiems suprantama kalba aiškinamos gamtos paslaptys, augalų prisitaikymas susiejamas su jų išlikimu. Padedama suvokti, kodėl skirtingose žemynuose auga būtent tokie augalai, pvz. dykumose trūksta vandens ir ten augančių kaktusų lapai yra pakitę į spyglius, kad negarintų vandens, o drėgnuose atogrąžų miškuose, kur daug kritulių, augalai dideliais storais lapais, kad išgarintų daugiau vandens ir t.t. Mokosi pažinti augalus pagal lapus ir žiedus, išvardinti augalų dalis (šaknis, stiebas, lapas, žiedas, žiedynas, vaisius, sėkla), sužino iš kurio žemyno jie kilę ir kaip atkeliavo į Europą. Užsiėmimo pabaigoje vaikai dalyvauja žaidybinėje užduotyje. Prisimindami, kas jiems buvo rodoma ir akcentuojama edukacijos metu, stengiasi teisingai suporuoti natūralaus dydžio ir natūralių spalvų augalų žiedų ir lapų muliažus. Ši užduotis skatina vaikų smalsumo pojūtį, naujų atradimų ir gamtos pažinimo džiaugsmą.
Užsiėmimas vyksta Kretingos muziejaus etnografijos ekspozicijoje „Saulės ratu“. Pradžioje edukatorė parodo, kaip atrodo linai ir jų pluoštas (pakulos), demonstruoja senovinius lino apdirbimo įrankius, pasakoja apie jų paskirtį, pamoko vaikus jais naudotis. Sužinoję koks tai buvo sunkus ir varginantis darbas nuo lino sėklos iki išaustos drobės, toliau einama apžiūrėti eksponuojamų kraičio skrynių. Aptariama jų paskirtis, vaikai sužino kuo jos panašios ir kuo skiriasi, ką į jas dėdavo, susipažįsta su skrynių puošybos elementais ir simboliais. Diskutuojant mokiniai analizuoja, kaip skyrėsi žmonių gyvenimai, kaip daiktai per šimtą metų patobulėjo. Iš kraičio skrynios imami austiniai rūbai, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės, kalbama apie lininio audinio savybes, privalumus, jų naudojimą seniau ir šiandien: virtuvėje, patalynei, aprangai. Užsiėmimo pabaigoje demonstruojamas žemaičių tautinis kostiumas. Diskutuojama apie tradicinių lietuvių rūbų reikšmę, aiškinamasi, kokios dalys jį sudaro, kokios kostiumo spalvos būdingos Žemaitijai. Edukacijos žinių užtvirtinimui vaikai gauna užduotį – grįžus į mokyklą nupiešti savo šeimos kraičio skrynią. Šis edukacinis užsiėmimas vaizdžiai praplečia mokykloje įgytas pasaulio pažinimo žinias, suteikia naujos patirties ir puikių įspūdžių.
Edukacija „Didysis karvedys Jonas Karolis Chodkevičius“ vyksta Kretingos muziejaus dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijoje. Užsiėmimo pradžioje pasakojama apie Jono Karolio Chodkevičiaus asmenybę, jo nuopelnus Lietuvai ir Kretingos miestui, statant naujus miestus, rūpinantis jų gyventojų gerove. Pristatomas garsaus XVII a. flamandų tapytojo, batalinių kompozicijų autoriaus Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“, kuriame pavaizduoti lietuvių apsupti ir bėgantys švedų kariai, krintantys arkliai. Aiškinamos karyboje naudotų terminų sąvokos („vėliava“, „draugas“, „muškieta“, „karakoliavimas“ ir kt.), supažindinama su mūšyje naudotais ginklais (buzdyganai, ietys, alebardos) bei to meto dėvėta karių apranga („magerkos“, „sparnuotieji husarai“ ir kt.). Rodant Jono Karolio Chodkevičiaus portretą, herbą ir kitus eksponatus, atskleidžiamos karo genijaus gudrybės, kurios lėmė didžiausią pergalę žmonijos istorijoje bei akcentuojamas pergalės prie Salaspilio įprasminimas – Karolštato (Kretingos) miesto įkūrimas. Praktinėje dalyje, informacinio terminalo pagalba, supažindinama su abiejų kariuomenių pulkų išsidėstymu ir jų susirėmimų schemomis, atspindinčiomis to meto karinę techniką, mūšio lauko ir jame vykstančio veiksmo detales. Didžiulio formato interaktyvaus paveikslo įspūdį sustiprina sklindantys šaunamų ginklų garsai, išryškintos pabūklų ugnys, arklių žvengimas. Užsiėmimo pabaigoje mokiniai atlieka užduotį – kartu dėlioja 3x1,8 m dėlionę „Šlovingoji pergalė“, kurioje atvaizduotas Salaspilio mūšis.
Interaktyvi ekskursija „Atgal į dvaro praeitį“ vyksta Kretingos dvaro parke. Užsiėmimo metu pasakojama apie Kretingos dvaro istoriją, jo plėtrą bei skirtingų laikotarpių šeimininkus. Pristatomi dvaro parko teritorijoje stovintys stendai su XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro aplinkos vaizdais. Ekskursiją veda Kretingos muziejaus gidė, apsirengusi XIX a. dvaro ponios kostiumu ir atliekanti grafienės Sofijos Tiškevičienės vaidmenį. Ekskursijos metu naudojamos planšetės – jų ekranuose dalyviai ne tik mato dvaro parko praeities vaizdus, bet ir naudodamiesi planšečių galimybėmis, gali tolinti, artinti vaizdą ir virtualiai pabūti dvaro parko gėlynuose, alėjose, rotondoje, sargo namelyje ir panašiai. Kiekvieną objektą su vaizdu papildo gidės pasakojimas ir realūs, dabartiniai parko vaizdai. Ekskursijos pabaigoje mokiniai dalyvauja virtualioje viktorinoje „Atrask senąjį dvaro parką“ – planšetėse sprendžia testą iš 10 tematiškai susijusių klausimų, kurie užtvirtina ir papildo per ekskursiją išgirstą informaciją.