Kretingos dvaro medinis vandens malūnas žinomas nuo XVI a., o akmenų mūro pastatytas 1770-1771 m., valdant dvarą Vilniaus vyskupui Ignotui Masalskiui. Grafas Juozapas Tiškevičius jį rekonstravo, pristatydamas fachverkinį antstatą, ir 1878 m. įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę ir dvaro stalių dirbtuves. Tarpukariu čia veikė grafų Tiškevičių aliejaus fabrikas „Oelit“, saldainių dirbtuvė, medaus ir sirupo dirbtuvė „Šatrija“. XX a. antroje pusėje pastate buvo Kretingos valstybinio ūkio malūnas ir sandėlis. 2001-2003 m. Kultūros vertybių departamento lėšomis likviduota avarinė pastato būklė. Vykdant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansuojamą projektą „Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui“, 2010-2011 m. pastatas rekonstruotas ir pritaikytas Kretingos muziejaus etnografijos rinkinių ekspozicijai.
Mūsų žmonės nuo seniausių laikų gyveno sąlytyje su gamta, judėjo darniu ritmu su saule, todėl etnografinėje ekspozicijoje „Saulės ratu“ norime parodyti žemę mylinčius ir garbinančius protėvius, jų darbus ir gyvenimą kalendorinių švenčių cikle.
Ekspozicijos struktūrą sudaro 5 temos: „Budinam žemelę“, „Pavasario ir vasaros džiaugsmai ir rūpesčiai“, „Rudens gėrybės“, „Linelis dengia, linelis rengia, linelis vestuves kelia“, „Gyvename šviesos ir užgimimo laukimu“. Keliaudami metų laikais, lankytojai gali susipažinti su mūsų protėvių svarbiausiais darbais, darbo įrankiais, inventoriumi, namų apyvokos reikmenimis, kalendorinėmis šventėmis bei tradicijomis. Mūsų senolių darbus, šventes, papročius globoja ir gyvenimo keliu - „Saulės ratu“ - veda šventųjų skulptūros: Šv. Izidorius, Šv. Jurgis, Šv. Antanas, Šv. Ona, Šv. Mergelė Marija.
Po žiemos buvo labai svarbu prikelti žemelę iš miego, kad ji vėl atgytų ir duotų gausų derlių, tad pirmoji ekspozicijos tema - Budinam žemelę. Trankiausiai žemelė budinama per Užgavėnių šventę, kuri mūsų krašte išlikusi iki šių dienų. Čia susipažinsite su mūsų senosiomis, ypač originaliomis Užgavėnių kaukėmis (datuojamos XIX a.vid., XX a.pr.) ir nuotraukose užfiksuotais vaizdais iš šventės.
Pavasarį, vasarą atgijus gamtai, netrūksta ir džiaugsmų, ir rūpesčių, todėl antroji tema - Pavasario ir vasaros džiaugsmai ir rūpesčiai. Didžiausia pavasario šventė - Velykos, vasaros - Joninės. Darbai darbeliai veja vienas kitą: sėja, pasėlių priežiūra, šienapjūtė... Ekspozicijoje susipažinsite su senaisiais žemės įdirbimo įrankiais, mūsų protėvių žemės darbais praėjusio šimtmečio pradžioje.
„Uona- dounas puonė,“ - sakydavo senieji žemaičiai. Oninės - prinokimo šventė. Trečioji tema - Rudens gėrybės. Eksponuojame derliaus nuėmimo, javų kūlimo, malimo įrankius. Primename ir pagrindines šio laiko šventes - Žolinę ir Vėlines.
Linas nuo senų laikų rengė, puošė ir šildė mūsų protėvius. Kretingos muziejus yra sukaupęs senųjų linų apdirbimo įrankių, tekstilės iš lino kolekcijas. Tad ketvirtoji tema - Linelis dengia, linelis rengia, linelis vestuves kelia.
Ekspozicijos kulminacija – V-oji tema - Gyvename šviesos ir užgimimo laukimu. Žiema, trumpos dienos, ilgiausios naktys... Pažvelgę į balanas žibinčiuose susimąstykime, kaip tokiu tamsiu laiku jautėsi mūsų protėviai. Kodėl meistrai meistreliai drožė šventųjų skulptūras, o kalviai kalė meniškus kryžius? Gal ši vieta paskatins susikaupti, pamąstyti.
Palyginkime, kaip buvo švenčiamos Kūčios, Kalėdos prieš šimtmetį ir kaip švenčiame mes.
