Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
Žiemos sodas grafų Tiškevičių valdomame dvare atsiranda apie 1875-uosius. Jo paskirtis buvo dvejopa – stiklo konstrukcija į vieną kompleksą apjungti du atskirus pastatus ir sukurti tuo laiku madingą oranžerijos erdvę namiškių poilsiui bei rūmų reprezentacijai. Statinio interjero ir augmenijos projektui sukurti rūmų šeimininkas grafas Juozapas Tiškevičius pasamdė Johaną Larasą, vieną geriausių XIX a. antrosios pusės Prūsijos parkų architektų.
Rūmus supantį parką Tiškevičių šeima vadino Vasaros sodu, o erdvią, trijų aukštų oranžeriją – Žiemos sodu. Šis pavadinimas ir šiandien yra vienas iš Kretingos atpažįstamumo kodų. Grafų Tiškevičių užsakymu sukurtoje Žiemos sodo erdvėje tuo laiku puikavosi mažai kam matyta egzotika – vėduoklinės palmės, bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o ant koralais dekoruotų sienų raizgėsi vijokliniai augalai. Iš istorinių šaltinių žinome, jog čia būta krioklio, o nedidelius vandens telkinukus jungė upeliukai su dekoratyviais tilteliais. Vandenyje nardė dekoratyvinės žuvys, buvo įrengtas fontanas.
Deja, nelaimės ir tragiški istorijos virsmai neaplenkė šio unikalaus kampelio. 1915 m. Žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940–aisiais į rūmus atsikraustę sovietų armijos kariai sunaikino visus augalus. Pokariu sodo patalpos buvo paverstos arklidėmis, sandėliu, mokyklos sporto sale, šiltnamiu. Žiemos sodo atgimimas prasidėjo artėjant 90-iesiems. Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų iniciatyva bei rūpesčiu, buvo parengtas Žiemos sodo atkūrimo projektas, jo autoriai – Aldona Švabauskienė, Jonas Zibolis, Juozas Lapinskas. Želdinių projektą kūrė Algis Knyva. Atnaujinimo darbus atliko Klaipėdos restauracinės dirbtuvės. Pirmuosius augalus atgimusiame Žiemos sode pasodino to meto Tarybinio ūkio-technikumo (buv. Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos) dėstytojos Vida Mockevičienė ir Viktorija Vėžauskaitė.
Kai 1991 m. LR Vyriausybės nutarimu grafų Tiškevičių rūmai buvo perduoti Kretingos muziejui, Žiemos sodas tapo viena iš įdomiausių muziejinių erdvių bei vienu iš ryškiausių liudijimų apie šiuos rūmus išgarsinusios Tiškevičių šeimos indėlį į Kretingos bei visos Vakarų Lietuvos ekonominę, socialinę bei kultūrinę gerovę, grafų toliaregiškumą ir aistrą naujovėms.
XIX a. pabaigoje sukurtame ir išpuoselėtame, prarastame ir vėl atgimusiame Kretingos muziejaus Žiemos sode šių laikų žmonės gali pasigėrėti augalais, natūraliai augančiais tolimiausiuose pasaulio kampeliuose – Indijos, Indonezijos, Brazilijos atogrąžų ir tropiniuose miškuose, Afrikos ir Meksikos dykumuose. Šiuo metu Žiemos sode, kurio plotas siekia bemaž 700 kv. m, auga 170 rūšių augalų, o viename iš baseinų įsikūrusi gausi ryškiaspalvių japoninių Koi karpių (Koi carpio) bendruomenė.
Pagrindiniu sodo akcentu, formuojant atkurto Žiemos sodo erdvę, tapo Indijos atogrąžų miškų atstovas – stambialapis fikusas (Ficus elastica), kuris čia klesti jau keturis dešimtmečius. Vešli jo laja nuolat genima, kad nesiremtų į statinio konstrukcijas. Augimo tempu su fikusu „lenktyniauja“ jo kaimynė – Aukštoji araukarija (Araucaria heterophylla), vienas iš gražiausių Žiemos sodo spygliuočių augalų. Per stebuklą iš Tiškevičių epochos išlikusiais koralais dengtą krioklio sieną raizgo monsteros (Monstera deliciosa) ir voinerio tetrastigmos (Tetrastigma voinierianum). Erdvę skoningai užpildo įvairių formų palmių vėduoklės, žiedais nuolat nudžiugina puošniosios strelicijos (Strelitzia reginae), alavijinė juka (Yucca aloifolia), žydroji pūkūnė (Eupatorium megalophyllum), bugenvilijos (Bougainvillea), orchidėjos cimbidžiai (Cymbidium), kinrožės (Hibiscus rosa-sinensis), anturiai (Anthurium andreanum) ir kt. Kiekvienais metais Žiemos sode vaisius sunokina paprastasis granatmedis (Punica granaturn), derliumi pradžiugina mažieji bananai (Musa acuminata Colla).
Žiemos sode rengiami koncertai, meno akcijos, vyksta edukaciniai užsiėmimai vaikams. Žiemą–vasarą šiltą, žalią ir išvaizdžią erdvę santuokoms renkasi jaunavedžiai. Lėto gyvenimo filosofijos sekėjai čia randa ramybės ir poilsio oazę, o smalsūs turistai – unikalią istorinę ir stiprų įspūdį paliekančią aplinką.