Ūkvedžio namas pastatytas XVIII a. paskutiniame ketvirtyje. Jis buvo skirtas aukštesnę padėtį užimantiems iš bajorų ir miestiečių luomo kilusiems tarnautojams apgyvendinti. 1838 metais pastatas rekonstruotas ir pritaikytas laikinai dvaro savininkų rezidencijai. Joje įrengta nedidelė puošni salė su sienine tapyba, kurią dekoravo dailininkas profesionalas, gerai susipažinęs su XVIII a. pab. – XIX a. vidurio Europos, ypač Anglijos, interjerų dekoravimo principais.

1885 metais atnaujintas. XX a. pirmoje pusėje jame gyveno dvaro tarnautojai, veikė dvaro administracijos (ūkvedžio) būstinė, skalbykla, dvaro savininkų lengvųjų automobilių garažas, daržininkystės skyriaus staliaus dirbtuvės. Pastato kieme stovėjo akmenų mūro tvartų pastatas. Jame buvo auginami žirgai ir gyvuliai, kurių produkcija (pieno, mėsos produktai) buvo skirti dvaro savininkų šeimynos vartojimui.

1944-1945 m. pastate buvo Raudonosios armijos ligoninė, o sovietmečiu veikė valstybinio ūkio kontora, vaikų darželis, apylinkės tarybos būstinė, gyveno darbininkų šeimos. Kieme stovėjęs tvartas buvo nugriautas.

1996 m. ūkvedžio namas įrašytas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų registrą. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis 2012–2015 m. renovuotas.

Pastato pusrūsyje įrengta Kretingos krašto ekspozicija, kurioje lankytojams pristatoma dvaro personalo istorija, ūkinė dvaro veikla, fotografijos, švietimo, pranciškonų istorija, tremtis ir rezistencija. Ekspozicijoje įrengti interaktyvūs pristatymai „Kretingos miesto ir apskrities istorija“, „Pranciškonai“, „Trėmimai“. Vienoje iš patalpų, restauruota XIX a. lubų ir sienų tapyba.

Ūkvedžio namo kiemelyje žymiems Kretingos krašto tyrinėtojams pastatyti atminimo ženklai – skulptūros iš akmens: Juozui Žilvičiui (1903–1975), muziejaus įkūrėjui – Angelas trimitininkas, Juozui Mickevičiui (1900–1984), ilgamečiui muziejaus direktoriui – Rūpintojėlis, Ignui Jablonskiui (1911–1991), etninės kultūros tyrinėtojui, kraštotyrininkui – Stogastulpis.