Mokslininkai jau seniai kalba apie tai, kad menas gali būti naudingas mūsų sveikatai. Nors Lietuvoje dar nėra įprasta, kad gydytojai išrašytų receptus lankytis muziejuose ar meno galerijose, ši idėja vis dažniau aptariama. Vis dėlto verta prisiminti, kad rūpintis savo gerove pirmiausia turime mes patys - net ir be medikų raginimų.

Mokslinis įrodymas, kad menas veikia kūną

Jungtinės Karalystės nacionalinė labdaros organizacija „Art Fund“, remianti muziejus ir galerijas, kartu su „Psychiatry Research Trust“ inicijavo tyrimą „Fiziologinis originalaus meno kūrinių ir reprodukcijų žiūrėjimo poveikis: lyginamasis tyrimas (2025)“. Jį atliko vieno seniausių Jungtinės Karalystės universitetų - King’s College London - mokslininkai. Nors tyrimas dar nėra recenzuotas, jo rezultatai, paskelbti „Art Fund“ svetainėje, išties intriguoja.

Tyrime dalyvavo 50 savanorių, kurie Londono Courtauld galerijoje žiūrėjo į Paul Gauguin, Édouard Manet, Henri de Toulouse-Lautrec ir Vincent van Gogh kūrinius. Kita grupė stebėjo šių paveikslų reprodukcijas kitur. Dalyvių širdies ritmas ir odos temperatūra buvo nuolat stebimi, o seilių mėginiai padėjo įvertinti streso lygį pagal hormono kortizolio ir citokinų (su stresu bei lėtinėmis ligomis susijusių baltymų) kiekį.

Rezultatai nustebino: galerijoje buvusių žmonių kortizolio lygis sumažėjo vidutiniškai 22 %, o širdies ritmas tapo dinamiškesnis – tai rodė teigiamą emocinį sujaudinimą.

Menas kaip treniruotė kūnui ir sielai

Tyrimas pirmą kartą realiu laiku parodė, kad menas turi tiesioginį, išmatuojamą teigiamą poveikį sveikatai. Vien žiūrint į paveikslus, žmogaus organizme įsijungia imuninė, endokrininė (hormonų) ir autonominė nervų sistemos. Dėl šio kompleksiško poveikio tyrėjai meną pavadino „kultūrine kūno treniruote“ – ji gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų, pradedant širdies sutrikimais ir baigiant depresija.

Socialinis receptas Lietuvoje

Meno poveikį sveikatai patvirtina ir kiti tyrimai, ypač tiriant vyresnio amžiaus žmones bei asmenis su negalia. Tokios veiklos gerina tiek fizinę, tiek psichologinę jų savijautą. Lietuvoje jau veikia „Socialinio recepto“ iniciatyva, padedanti senjorams atrasti jiems įdomias veiklas ir nemokamai lankytis kultūros bei meno įstaigose. Šiemet socialiniai receptai buvo išrašomi aštuoniolikos Lietuvos miestų ir rajonų gyventojams.

Pasak specialistų, streso hormonai ir uždegimo žymenys – kortizolis, IL-6 ir TNF-alfa – siejami su įvairiomis sveikatos problemomis. Tai, kad originalių meno kūrinių žiūrėjimas sumažino šių žymenų kiekį, rodo, jog kultūrinės patirtys iš tiesų saugo mūsų kūną ir protą.

Menas – prieinamas visiems

„Art Fund“ tikisi, kad tyrimo rezultatai paskatins daugiau britų naudotis nacionaliniu kultūros pasu, suteikiančiu galimybę nemokamai ar su nuolaida lankytis šimtuose muziejų, galerijų ir istorinių vietų visoje šalyje. Kretingos muziejus nuo šių metų taip pat siūlo įsigyti metinį bilietą, kuris atsiperka vos po kelių apsilankymų, ir pajusti meno poveikį bei mėgautis meno kūriniais ir  Žiemos sodo ramybe neribotai.

Kretingiškiai turi išskirtinę galimybę mėgautis puikiais meno kūriniais, kurie eksponuojami Kretingos muziejuje. Bendradarbiaudami su nacionaliniais bei kitų savivaldybių muziejais, privačiais kolekcininkais, nuolat atnaujiname laikinąsias ekspozicijas, rengiame parodas, kuriose pristatome ne tik Lietuvos, bet ir garsių Europos menininkų kūrinius. Štai ir šiuo metu Kretingos muziejaus „Žiemos sodo“ galerijoje iki lapkričio 23 dienos dar galima apžiūrėti intriguojančią parodą „Nuogo kūno vaizdavimas B. H. Tiškevičiaus XIX a. pab. nuotraukose“. Čia pristatomi Raudondvario grafo aktai sukurti Paryžiuje, tačiau savo šaknimis susiję su Lietuva. Tai paslaptingos, konceptualiai grynos kompozicijos, kuriose kūnas tampa ne geismo objektu, o šviesos, formos ir įtampos lauku.

Na, o rūmų salėse eksponuojama dar viena paroda - „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija". Joje - virš 30 grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmus Palangoje puošusių paveikslų. Kolekcijoje ir du garsieji portretai, atsidūrę tarptautinio detektyvo epicentre. Muziejininkai vis dar aiškinasi, ar išties viename iš jų nutapyta Danijos grafienė Bertė Brockenhuus, o ne grafienė Praskovja Viazemskaja Zubovienė, kaip manyta iki šiol. Jei tai tiesa, gali būti, kad paveikslo autorius – garsus danų menininkas Jens Juel.

Ne tik meno gurmanus, bet ir tuos, kurie rečiau užsuka į muziejų, kviečiu nepraleisti progos pasimėgauti pozityvia ir įkvepiančia kretingiškio menininko Andriaus Miežio kūryba. Lapkričio pabaigoje „Žiemos sodo“ galerijoje pakviesime į jo kūrinių parodą „(Su)tvėrimas“.

Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys