Archeologijos ekspozicijoje eksponuojama Vakarų Lietuvos pajūrio regione gyvenusių žmonių kultūra nuo seniausių laikų iki XIII a. Tai eksponatai, primenantys paskutinio ledynmečio pabaigą ir atšilusio klimato pradžią: klintys su koralais ir moliuskais iš Skandinavijos kalnų, ąžuolų kamienų nuopjovos iš Minijos žvyro telkinio. Neolito laikotarpį pristato dirbiniai iš kaulo, rago, titnago. Išsiskiria gintaro dirbinių komplektai iš Palangos ir Šventosios gyvenviečių. Soliarinį motyvą atspindi vėlesni laidojimo paminklai ir materialinės kultūros palikimas. Eksponuojami baltų amatininkų – juvelyrų – papuošalų komplektai, atskiri unikalūs ažūriniai dirbiniai: segės ir vėriniai su raudono emalio dekoru, žalvarinės segės bei smeigtukai, dengti sidabro imitacija – alavo danga. Pateikti vėriniai iš tekintų gintaro karolių ir subtilių kabučių liudija gintaro, kaip amuleto, svarbą. Eksponuojami ir kuršių diduomenės papuošalų komplektai. Jie išsiskiria dydžiu, iš brangiojo metalo kalstytomis apkalomis, pagaminti iš sidabro lydinių, o išskirtiniais atvejais – dekoruoti auksu. Moterų papuošaluose atsispindi saulės, pasaulio medžio simbolika. Vyrų papuošaluose dominuoja zoomorfinis stilius. Aktyvius mainus liudija sudedamos svarstyklės, svareliai.
Dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijoje chronologine tvarka pateikti eksponatai, bylojantys apie Kretingos dvaro savininkus, svarbesnius jų nuveiktus darbus Kretingoje ir Lietuvoje. Žymiausią pėdsaką krašto istorijoje paliko garsus Lietuvos karvedys ir valstybės veikėjas, Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius, XVII a. pradžioje įkūręs Kretingos miestą, pastatęs pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią. Įspūdingiausias eksponatas – karvedžio J. K. Chodkevičiaus 1605 m. pergalę prieš švedų karalių Karolį IX įamžinantis apie 1620 m. tapytas P. Snayersi paveikslas „Kircholmo mūšis“, kurio originalas saugomas Ch.teau de Sassenage pilyje, Prancūzijoje. Pagarbiai muziejuje saugomas ir eksponuojamas Juozapo Tiškevičiaus šeimos kultūrinis palikimas. Grafas 1875 m. Kretingoje įkūrė šeimos rezidenciją su parku ir didžiausiu Europoje privačiu Žiemos sodu, 1878 m. atidarė pirmą Lietuvoje hidroelektrinę, o 1882 m. kartu su kunigaikščiu Bogdanu Oginskiu nutiesė pirmą Lietuvoje telefono liniją Kretinga−Plungė−Rietavas. Apie Tiškevičių šeimos istoriją pasakoja portretai, fotografijos, asmeniniai dokumentai, laiškai, o kultūrinį palikimą mena valgomojo baldai su giminės herbu „Leliva“, rūmus puošusios vazos, skulptūros ir paveikslai.
Kretingos muziejaus numizmatikos rinkinyje saugomi 9 sidabrinių monetų lobiai. Juose yra 2 862 monetos, kaldintos Vilniuje, Stokholme, Karaliaučiuje, Rygoje, Krokuvoje, Torunėje, Gdanske, Briuselyje ir kituose miestuose. Ekspozicijoje „Numizmatika“ eksponuojama dalis lobiuose esančių skirtingų nominalų monetų, kurios chronologiškai nubrėžia XVI a. pirmojoje pusėje – XVIII a. pirmojoje pusėje Lietuvos teritorijoje buvusią pinigų rinką ir parodo Lietuvos, kaip valstybės, politinį bei ekonominį vystymąsi, jos vietą Europoje.
