Skip to content Skip to navigation

virtuali paroda

Kretingos dvaro švenčių istorija

Pateikta: 2019-08-19 11:42 (atnaujinta: 2019-09-02 08:58)

Kretingos Dvaro švenčių organizavimo tradicija labai jauna. Jos pradžia – 1998 metai, kai Kretingos muziejus, kartu su čia įsikūrusiu klubu „Kretingos krašto ainiai“, sukvietė kretingiškius į pirmąjį Dvaro festivalį'98. Šventės scenarijų kūrė kraštietis Juozas Pocius, aktorius Adolfas Večerskis, muziejaus direktorė Vida Kanapkienė šventės simboliu pasirinkę Angelą Trimitininką. Ir išties Angelas kvietė susiburti, trimitavo miestui džiaugsmą, nešė geras naujienas kiekvieniems namams. Renginio moto – „Šventė visiems mums turi padėti iškentėti ir džiaugtis, jaustis laimingais, gyventi aktyviai ir prasmingai, išaukštinti krašto meno ir dvasinės kultūros lobius“. Šventės programa buvo itin įvairi ir žaisminga. Joje dalyvavo devyni profesionalūs kolektyvai: Niujorko „Diaspora Production“ kolektyvo aktoriai, Lietuvos Valstybinio operos ir baleto teatro šokėjai Živilė Baikštytė ir Mindaugas Baužys, istorinių šokių ansamblis „Saltana“, įvyko spektaklio „Grafo legenda“ premjera.

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-04-15 10:00 (atnaujinta: 2019-04-15 10:05)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Virtuali paroda „Užgavėnės Žemaitijoje“

Pateikta: 2019-03-04 09:33 (atnaujinta: 2019-03-04 11:14)
Kretingos muziejaus senųjų Užgavėnių kaukių kolekcija
 
Kretingos muziejaus fonduose saugomos senosios Užgavėnių kaukės – unikalus liaudiškojo meno paveldas. Jų nėra daug, tik 25, bet kiekviena išskirtinė. Visos išdrožtos iš medžio, tik kai kurių plaukai, ūsai, barzda, karūnos padarytos iš kitų medžiagų.
 
Pati seniausia daryta apie 1880 m. Juozo Kužio, gyvenusio Narvydžių kaime Skuodo rajone. Vien savo dydžiu jau išsiskiria iš visų kitų. Ne tik veidas, bet ir plaukai, ir barzda išnaguoti iš medžio. Dažyta bronziniais ir vyšnios spalvos dažais. Gaila, kad neturime žinių, kokį personažą su ja vaidino Užgavėnių karnavale.
 
Labai panaši į minėtąją 1908 m. Petro Jakumo, gyvenusio Genčų kaime Kretingos rajone, išdrožta kaukė. Ši ličyna skirta Užgavėnių „žydui“ ir paskutinį kartą naudota 1975 m. mokyklos naujametiniame karnavale.

Virtuali audinių paroda „Poška staklės naujoj gryčioj“

Pateikta: 2019-02-25 14:50 (atnaujinta: 2019-03-18 11:40)
2018 m. spalio – gruodžio mėn. Kretingos muziejus įgyvendino edukacinį projektą „Poška staklės naujoj gryčioj“, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Projekto tikslas – gaivinti ir skatinti susidomėjimą audimo amatu Kretingos krašte.
 
Audimo mokymus vedė tautodailininkė, audėja Ingrida Šilgalytė.
 
Projekto metu 16 moterų Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre įgijo audimo rankinėmis staklėmis pradmenis. Moterys susipažino su staklių konstrukcijomis, sužinojo kam reikalingos šaudyklės, nytys, pakojos, mestuvai. Mokėsi pažinti ir praktiškai patirti visą audimo kelią. Kiekviena turėjo galimybę iš vilnonių siūlų išsiausti po 2 metrus skirtingų raštų ir spalvų audinio.
 
Šiuos įvairiaspalvius kantrybės vaisius galite išvysti virtualioje parodoje. O audimo vyksmą – nuotraukų galerijoje.
 
 

Paroda „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“

Pateikta: 2018-09-10 09:06 (atnaujinta: 2018-09-12 16:15)
Kraštotyra – teminis ar išsamus regiono vietovių ir gyvenviečių tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalių visuomenės atstovų. Tai pagalbinė istorijos tyrimų šaka, daugiausia tyrinėjanti etnologiją ir kultūrinę antropologiją. Kraštotyra yra svarbi mokslui, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimui bei meilės gimtajam kraštui ugdymui.

Paroda „Vardan Lietuvos“

Pateikta: 2018-05-21 13:33 (atnaujinta: 2018-09-19 09:16)

2018 m. gegužės 17 d. Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Vardan Lietuvos“, skirta Lietuvos valstybingumo atgavimo šimtmečiui.

Virtuali paroda „Atgimstančios Lietuvos paminklai“

Pateikta: 2018-03-10 23:59 (atnaujinta: 2018-03-21 11:33)
Fotografas Kastytis Laužadis
 
Gimė 1952 m. Kaune. Mokėsi J. Aleksonio vid. mokykloje (dabar Saulės gimnazija), vėliau – St. Žuko taikomosios dailės technikume (dab. J.Vienožinskio menų fakultetas) studijavo fotografijos specialybę. Ilgą laiką dirbo Lietuvos fotomeno draugijos Kauno skyriuje. Yra surengęs keletą personalinių parodų.

Kretingos rajono moksleivių piešinių virtuali paroda „Mano dovana Lietuvai“

Pateikta: 2018-02-14 09:05 (atnaujinta: 2018-02-14 15:18)
2018 m. vasario 15-16 d. Kretingos rajono moksleivių piešinių parodą „Mano dovana Lietuvai“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui galima aplankyti Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.
Vėliau moksleivių piešinių paroda bus eksponuojama Ūkvedžio namo Tapybos salėje.
 
Dešimt rajono mokylų pristato keturiasdešimt penkis moksleivių piešinius:

Virtuali paroda „Skambėkit, Tėvynės varpai“

Pateikta: 2018-01-11 15:32 (atnaujinta: 2018-02-19 08:35)
Iš knygos „Bokšto gynimas“, Vilnius, 2000, p. 681991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje. Tą dieną apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų: keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista – jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
 
Po 27 metų į kai kuriuos tų dienų įvykius žvelgiame kiek kitaip, bet šios dienos svarbos niekas nesumenkins – tai buvo masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento rūmus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.

Virtuali paroda „Grafų Tiškevičių Žiemos sodo istorija“

Pateikta: 2017-11-17 10:28 (atnaujinta: 2018-02-19 08:36)

2017 m. lapkričio 16 dieną Kretingos muziejaus parodų salėse atidaryta paroda „Grafų Tiškevičių Žiemos sodo istorija“, kurią parengė Jolanta Klietkutė ir Jurgita Tertelienė.
 
Paroda veiks 2017 m. lapkričio 16 – gruodžio 6 d.
Kviečiame susipažinti su ikonografine parodos dalimi:

Puslapiai