Skip to content Skip to navigation

Palanga

Prarasta Palangos istorijos relikvija

Pateikta: 2019-10-01 16:17 (atnaujinta: 2019-10-01 16:24)
1932 m. gegužės 3 d. „Lietuvos žinios“ rašė: „Palangoje, Vytauto gatv. Nr. 70 yra senas namukas, kurio kampe pastatytas pastogėje mažutis biustas garsaus rašytojo A. Mickevičiaus. Mickevičius, vasarodamas Palangoje, tame name gyveno. Tas namas Palangos relikvija, paminklas. Bet kokia ironija, – tas namas pagal statybos komisijos nutarimą turi būti nugriautas. Tiesa, jis – senas ir jo išvaizda, ir statybos stilius ne mūsų laikų.
Jeigu Vokietija gabena į muziejus senų laikų ūkininkų gryčias, klėtis, jeigu rusų valdžia neleido Liepojuj pakeisti namo fasado iš fronto, to namo, kur Petras Didysis ten buvusioje smuklėje alų gėrė (tas namas sulyginus su kitais atrodė kaip kurmis), o mes negalim pakęsti to namo, kuriame Mickevičius kūrė, galvojo, sėmė įkvėpimą ir rašė.
Namas priklauso inž. Bacevičiui: kodėl savininkas negina jo teisių sunku suprasti. Viena tik žinau, kad šiomis dienomis atvažiavo pirklys apžiūrėti krosnis ir langus nupirkimui iš griaunamo namo.
Griaukit senus paminklus, kurkite sau pajuokos ir paniekos vainiką, – ateities karta tinkamai įvertins jūsų darbus. Raitelis
Kodėl pradėjau šimtmečio senumo citata? Nes labai aiškiai pamačiau, kad civilizacija gali žengti gigantiškais žingsniais į priekį, o kai kurie dalykai nesikeičia. Kaip prieš beveik 100 metų Palangos valdantiesiems nerūpėjo jos istorijos išsaugojimas, taip ir dabar... Istorijos ratas apsisuko ir valdininkų aplaidumas nušlavė dar vieną Palangos istorijos perlą – relikviją...

Eleonora Bucevičienė – Palangą garsinusi rašytoja

Pateikta: 2018-08-06 08:58 (atnaujinta: 2019-08-29 10:25)
Seserys Janina (kairėja) ir Eleonora (dešinėje) Valickos. Fotografavo P. Mongirdaitė (?), ~1907 m. Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas (Lenkija)Pajūrio istorijos paribiuose, tarsi perlai istorijos vandenyno gelmėje, vis dar išnyra ir sublizga seniai pamirštos, tačiau nepaprastai talentingos ir kūriniais savo laikmetį gerokai pralenkusios asmenybės. Viena tokių – dramaturgė, poetė, publicistė Eleonora Bucevičienė.
Ji gimė 1885 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje, Kauno gubernijos bajorų Stanislovo ir Zofijos Ladzic–Valickų šeimoje. Tėvo pavardė buvo Valickis, tačiau giminės herbo Lada (Ładzic, Łada) pavadinimą jis prirašydavo prieš pavardę. Šeimoje augo dvi dukterys: Eleonora ir daug jaunesnė Janina (1892–1976). Vyresnėlė šeimoje ir draugų buvo vadinama sutrumpintu vardu – Nora. Apytiksliai nuo 1901 m. mergina mokėsi Adriano Baranieckio kursuose Krokuvoje, puikiai mokėjo prancūzų kalbą, nors gimtoji kalba buvo lenkų. Lietuviškai puikiai galėjo susikalbėti, tačiau rašyti nemokėjo.

Palangos turizmo informacijos centras parengė unikalų leidinį – maršrutą apie žydų paveldą

Pateikta: 2018-01-26 09:01

Sausio 27 dieną pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiai datai Palangos turizmo informacijos centras parengė leidinį – maršrutą „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“, kuriuo siekiama prisidėti prie žydų kultūros paveldo išlaikymo ir viešinimo. Leidinys bus įdomus visiems, norintiems giliau pažinti Palangos žydų istoriją ir kultūrą.

Leidinį „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“ galima įsigyti nemokamai Palangos turizmo informacijos centre (Vytauto g. 94). Artimiausiu metu Palangos turizmo informacijos centre taip pat bus galima įsigyti ir kitus nemokamus leidinius-maršrutus: „Atrask senąsias Palangos vilas“, „Skulptūros ir paminklai Palangoje, Šventojoje“ bei „Pramogaukime Palangoje ir Šventojoje“ (pramogos vaikams ir jaunimui).

Žymės: 

Pirmieji grafų Tiškevičių rūmai Palangoje – kurorto istorijos lopšys

Pateikta: 2017-12-01 10:44 (atnaujinta: 2019-10-21 09:11)

Palangos grafų Tiškevičių rūmų pastato piešinys, apie 1892 m. Fragmentas iš Paulinos Mongirdaitės albumėlio „Polonga Bains de mer“ (pranc. „Palanga Jūros maudyklės“). Dainiaus Raupelio kolekcijaPalanga nuo seno apipinta legendomis, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos. Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį–kurhauzą (vok. poilsio namai kurorte), vasaros teatrą. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai.

Forumas „Tiškevičių paveldas Lietuvoje: sėkmės istorijos ir naujos galimybės“

Pateikta: 2016-11-28 13:47 (atnaujinta: 2017-09-06 08:58)


2016 lapkričio 25 d. 9 val., Palangos gintaro muziejaus koncertų salėje vyko forumas „Tiškevičių paveldas Lietuvoje: sėkmės istorijos ir naujos galimybės“, kurį organizavo Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Palangos miesto savivaldybė.

Forume pristatyti Palangos, Užutrakio, Kretingos, Raudondvario dvarų atstatymo sėkmės istorijos ar planai, diskutuota Tiškevičių paveldo įveiklinimo sklaidos tema, galimo savivaldybių ir verslo atstovų bendradarbiavimo bei kitais su Tiškevičių paveldu susijusiais klausimais.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė  keliais aspektais pristatė Kretingos dvaro atkūrimo projektą: dvaro reikšmingumas, vieta kultūroje bei ateities perspektyvos.