Skip to content Skip to navigation

Nematomas muziejus

Dvaro parke pasodino Gyvybės medį

Pateikta: 2019-05-20 12:49 (atnaujinta: 2019-05-20 15:16)
Ąžuoliuką pasodinus: iniciatyvos sumanytojas Valentinas Dilginas, muziejaus vyr. muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė ir šilutiškiai tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai. Fot. Jolantos Klietkutės
Kretingos muziejaus parodų salėse balandžio pabaigoje buvo atidaryta Klaipėdos krašto tautodailininkų kūrybos darbų paroda „Žemaičių tradicijos“, kurioje savo darbus pristatė daugiau negu 80 autorių. Vienas iš jų – tapytojas ir medžio drožėjas kretingališkis Valentinas Dilginas – visus nustebino performansu: į parodą jis atvežė kibirą su ąžuoliuku. Šį trečiadienį medelis pasodintas Dvaro parke.

Atidaryta atnaujinta Tiškevičių koplyčia

Pateikta: 2019-01-04 13:01 (atnaujinta: 2019-01-04 13:02)
Atnaujintą koplyčią pašventino brolis pranciškonas Jurdanas Statkus. Fot. Aistas Mendeika
Lapkričio 1-ąją visi norintieji galėjo pagerbti grafų Tiškevičių atminimą ir už juos pasimelsti – Visų šventųjų dienos išvakarėse lankytojams duris atvėrė atnaujinta Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.

Į Kretingą grįžo Tiškevičių sarkofagai

Pateikta: 2019-01-04 09:12 (atnaujinta: 2019-01-04 11:50)
Restauruotose ir į Kretingą atvežtuose sarkofaguose ilsisi grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių palaikai. Fot. Jolanta Klietkutė, 2018 m.
Prieš didžiąsias metų šventes į šeimos koplyčios kriptą senosiose Kretingos kapinėse grįžo restauruoti šimtamečiai sutuoktinių grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai. Restauratoriams teko nemenki iššūkiai, mat laidojimo paminklai buvę ne tik paveikti laiko, bet ir vandališkai suniokoti kapų plėšikų. „Kai 2014 metais kriptoje sensacingai buvo rasti sarkofagai, pažadėjome kretingiškiams, kad juos restauruosime ir grąžinsime. Tai buvo rizikingas sprendimas, nes nežinojome, ar pavyks projektas. 2017 metais gavus lėšų darbo ėmėsi restauratorius Gintaras Kazlauskas, tačiau dėl netikėtos jo ligos procesas užtruko. Dabar, kai abu sarkofagai su grafų palaikais karstuose vėl grįžo į koplyčią, širdyje labai gera. Pažadą tesėjome“, – pasakojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Aukciono dalyviai pinigų neskaičiavo

Pateikta: 2018-12-20 15:34 (atnaujinta: 2019-01-07 11:25)
Aukcionas „Atkurkime kartu Kretingos dvaro fontaną „Nykštukas“. Fot. Jolantos Klietkutės„Geriau jau kokybiškų kvepalų Kalėdoms nenusipirksiu, bet bareljefą su „Nykštuku“ namuose turėsiu“, – juokavo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, 2018 m. gruodžio 14 d. vykusiame aukcione „Atkurkime kartu Kretingos dvaro fontaną „Nykštukas“ už skulptoriaus Vytauto Baransko darbą mokėdama 100 eurų. Nuo net keletą darbų įsigijusios muziejaus vadovės nė per žingsnį neatsiliko dar keturi aukciono dalyviai – iš 21 aukcionui pateikto dirbinio nupirkta net 18, už kuriuos sumokėta beveik 2 tūkstančiai eurų.

Baigiamas restauruoti grafienės sarkofagas

Pateikta: 2018-12-06 12:42 (atnaujinta: 2018-12-06 12:47)
Uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji restauracija“ darbuotojai: (iš kairės) Vytautas Keršys, Antanas Žibaitis ir Ramūnas Starkus prie nudažytos grafienės Sofijos Tiškevičienės sarkofago viršutinės dalies. Fot. Romualdas Beniušis, 2018 m.
Šiuo metu uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Mažoji restauracija“ gamybinėse dirbtuvėse Vilniaus Šnipiškių rajone baigiami Kretingos grafienės Sofijos Tiškevičienės (1837–1919 m.) sarkofago restauravimo darbai.
 
Taip atrodė Sofijos Tiškevičienės sarkofagas prieš restauravimą. Fot. Jolanta Klietkutė, 2014 m.
2014 metais šis, jos vyro grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891 m.) bei dar du sarkofagai buvo aptikti užmūryti 1893 m. Kretingos II senosiose kapinėse pastatytoje Tiškevičių šeimos koplyčioje-mauzoliejuje. S. Tiškevičienės, kaip ir jos vyro, sarkofagas buvo rimtai pažeistas ne tik laiko, bet ir kapų plėšikų, kurie, ieškodami įkapių, jų dangčiuose išpjovė skyles. Atlikus tyrimus, visi keturi rasti sarkofagai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių registre ir juos nuspręsta restauruoti.

Prakalbinti Kretingos muziejaus eksponatai

Pateikta: 2018-08-01 10:16 (atnaujinta: 2018-08-01 10:18)
1957 m. restauruotas XVII a. paveikslas „Keturi evangelistai“ šiandien eksponuojamas Kretingos muziejaus Baltojoje salėje1992 metais Kretingos muziejus įsikūrė grafų Tiškevičių dvaro sodyboje. Muziejuje, kaip ir bet kuriame kitame respublikos muziejuje, saugomi meno kūriniai, neturintys metrikų. Tačiau po kruopelytę renkant medžiagą, kartais pasiseka surinkti informaciją apie kai kuriuos meno kūrinius.
 
2005 metais Kretingos muziejuje dirbo LDM P. Gudyno restauravimo centro menotyrininkai-restauratoriai. Jie surašė eksponatų defektinius aktus, padėjo nustatyti paveikslų metrikas. Dėka jų ir su respublikos menotyrininkų pagalba po truputį renku medžiagą apie įdomesnius, muziejuje saugomus paveikslus. Šiame straipsnyje pasakojama apie žinomus paveikslus, buvusius Kretingos dvaro koplyčioje.

Eugenijos Rumeikienės velykinė dovana muziejui

Pateikta: 2018-03-20 15:47 (atnaujinta: 2018-08-06 10:13)
Šaltą vasario dieną sušildė apsilankymas Eugenijos ir Stanislovo Rumeikų namuose. Nuostabu svečiuotis tokioje šeimoje, kur tik įėjęs jauti tvyrančią ne tik tarpusavio meilę ir pagarbą, bet ir meilę savo tėvynei, tradicijoms, šviesą, ramybę. Lange puikuojasi pačios Eugenijos pasiūta Lietuvos trispalvė, skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, kuri pasak šeimininkės kabės iki Kovo 11-osios. Ant vieno kambario sienos, prie Stanislovo rašomojo stalo, kaip apibūdina Eugenija – altorius. O jame, galima sakyti, visa Lietuvos istorija, pradedant laikraščio „Lietuvos žinios“ iškarpa su Nepriklausomybės aktu, kunigaikščio Gedimino, popiežiaus Pauliaus portretais, Gedimino stulpais ir kt. Stanislovas daugelį metų dirbo finansininku, vėliau tapo katalikų religinės bendruomenės vadovu, talkino bažnyčiai ūkiniuose reikaluose. Jo rūpesčiu 1989 – 1990 metais Kretingos senosiose kapinėse atstatyta Šv. Jurgio koplyčia. Neseniai Stanislovas atšventė 90-ties metų jubiliejų, bet istorinėmis žiniomis nenusileidžia ir geram istorikui.

Kokia tvorelė puošia Kretingos teismo balkoną?

Pateikta: 2017-12-06 10:42 (atnaujinta: 2017-12-06 11:51)

Grafų Tiškevičių Žiemos sodo tvorelė kažkuriuo metu papuošė pastato, kuriame dabar įsikūręs Kretingos apylinkės teismas, balkoną. Fotografavo J. Klietkutė, 2015

Į šį klausimą nė trupučio negalvojęs greičiausiai atsakytų tik vienas kitas kretingiškis, artimai susijęs su Kretingos muziejaus Žiemos sodo atkūrimu. Muziejininkai tarsi mozaiką vis dar dėlioja detales, atskleidžiančias, kur šiuo metu yra grafų Tiškevičių laikus menančios Žiemos sodo tvorelės, sodą puošę akmenys, kiti papuošimai. O jų, kaip sužinota, yra privačiose sodybose ar kituose muziejuose.

Kretinga ieško dingusio didikų herbo

Pateikta: 2017-11-09 13:08 (atnaujinta: 2017-11-13 18:54)

Šiemet visoje Lietuvoje garsus grafų Tiškevičių dvaro Žiemos sodas Kretingoje mini 30-ies metų atkūrimo sukaktį. Šia proga lapkričio 16 d. Kretingos muziejuje bus atidaryta speciali paroda.
 
Muziejininkai viešai kreipėsi į visuomenę ieškant kadaise dingusio, Žiemos sode kabėjusio jungtinio herbo.

Kada nustosime būti savo pačių priešais?

Pateikta: 2017-11-03 17:13 (atnaujinta: 2017-12-29 13:07)


Karo muziejui padovanota gnomo (nykštuko) skulptūra iš Kretingos dvaro fontano. Fot. Donatas Butkus, 2007 m.

Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje žmonės, miestai ir šalys nori turėti bei išsaugoti savo veidą ir savitumą. Viena sričių, geriausiai padedančių išsiskirti iš kitų tai padaryti, – istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas ir jo atkūrimas.

Kretingai, pilkam carinės Rusijos imperijos pakraščio provincijos miesteliui, savotiškai pasisekė, kad ją savo rezidencija 1875 metais pasirinko garsios, kilmingos ir turtingos Tiškevičių giminės atstovas – grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Iki pat 1940 metų sovietinės okupacijos Kretingos dvaras garsėjo savo puošniais rūmais, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijomis, fontanais papuoštu parku ir visoje Europoje garsėjusiu Žiemos sodu-oranžerija. Čia lankėsi gausybė garbingų svečių, politikos ir valstybės veikėjų, vyko turtingas kultūrinis gyvenimas. Nors sovietinės okupacijos laikotarpiu dvaras neteko daug meno ir kultūros vertybių, nukentėjo oranžerija, parkas ir pastatai, vis dėlto šiandien jis priklauso prie nedaugelio Lietuvoje išlikusių dvarų, išsaugojusių beveik visus savo statinius, o taip pat dalį grafų Tiškevičių vertybių.

Puslapiai