Skip to content Skip to navigation

Kretinga

Grafai Tiškevičiai. Nuo Berdyčivo iki Kretingos

Pateikta: 2020-03-24 10:31 (atnaujinta: 2020-03-24 10:46)

Grafų Tiškevičių giminės didysis herbas. XIX a. Iš: Tyszkiewicz, Józef. Tyszkiewiciana. Poznań, 1903 Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė grafas Juozapas Tiškevičius, prieš 145 metus oficialiai pradėjęs valdyti Kretingos dvarą, kuriame įkūrė šeimos rezidenciją su nuostabiu Vasaros sodu, didžiausiu Europoje privačiu Žiemos sodu, pirmuoju Kretingoje telegrafu, pirmąja Lietuvoje telefono ryšio linija ir elektrine.

Grafų Tiškevičių giminė kilo iš Ukrainos. Iš ten per Baltarusiją atsikėlė į Lietuvą. Šiandien apžvelgsime šios giminės istorinį kelią, susipažinsime su ištakomis, simboliais, ryškesnį pėdsaką istorijoje palikusiomis asmenybėmis.

„Joukis ė valuokis“ – pasiruošimo Užgavėnėms dirbtuvės

Pateikta: 2020-02-18 16:16 (atnaujinta: 2020-03-28 10:23)

2020 m. vasario 22 d., šeštadienį kviečiame į pasiruošimo Užgavėnėms dirbtuves Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre!

Persirengėlių šurmulys žiemos pabaigoje, žinomas visoje Europoje, turi gilias šaknis Žemaitijoje. Kviečiame šią mūsų tradiciją puoselėti ir jai kaip reikiant pasiruošti! Muziejaus tradicinių amatų centre galėsite pasigaminti kaukes visai šeimai, čia kukluliuos pilnas puodas riebaus šiupinio, kurį  gamindami prisiminsime  lietuviškus Užgavėnių papročius, o belaukdami išverdant trauksime tradicines Užgavėnių dainas. Vyks filmo apie žiemos karnavalų tradicijas Europoje peržiūra, kurios metu susipažinsime su kitų kraštų Užgavėnių papročiais, sužinosime bendrumus ir skirtumus.
Tad kas nežinojo – sužinos, kas primiršo – prisimins, kaip triukšmingai palydėti žiemą!

11 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės.
11 val. Šiupinio virimas. Lietuviški Užgavėnių papročiai.
12:00 val. Užgavėnių dainų mokymosi valandėlė „Ubago giesmės“.
13:00 val. Lietuviškos Užgavėnės Europiniame kontekste: filmo „3 carnevali e ½“ peržiūra. Michele TRENTINI, San Michele all'Adige, Museo degli Usi e Costumi della Gente Trentina, Italija, 2007.

Dirbtuvės skirtos tiek vaikams ir suaugusiems. Užsiėmimai nemokami.
Kretingos muziejaus Tradicinių Amatų centras, Vilniaus g. 37

Iš anksto registruotis tel.: 8 648 43627; (8 445) 77612 arba el. paštu i.jurginiene@kretingosmuziejus.lt

Rotušės aikštės raida tarpukariu

Pateikta: 2020-02-10 08:00 (atnaujinta: 2020-02-10 08:05)

Aikštės vaizdas nuo pranciškonų bažnyčios bokšto. Apie 1930 m. Kretingos muziejus Pirmaisiais nepriklausomybės metais iš bermontininkų išvaduota Kretinga atrodė niūriai: gatvės apleistos, grindiniai neprižiūrimi, aikštėje stūksojo apleista cerkvė, o rytinėje ir vakarinėje kraštinėse riogsojo sudegusių pastatų griuvėsiai. Karo metais gaisro nuniokotas miestas pradėtas tvarkyti tik XX a. 3 dešimtmetyje, kai šalyje stabilizavosi politinė ir ekonominė padėtis.

Rotušės aikštė caro ir kaizerio laikais

Pateikta: 2020-01-20 15:52 (atnaujinta: 2020-01-20 15:59)
Kretingai 1795 m. netekus Magdeburgo teisės ir tapus eiliniu Rusijos imperijos provincijos pasienio miesteliu, prasidėjo naujas miesto istorinės urbanistinės raidos etapas. Jo pradžioje aikštę supo XVIII a. IV ketvirtyje statyti kalkėmis baltinti tinkuoto mūro namai, o centre tebestūksojo pirminę paskirtį praradusi rotušė. 
***
Savivaldos praradimas nesustabdė urbanistinės Kretingos raidos. Įsibėgėjus mūrinių gyvenamųjų namų statybai, nauji nedideli pastatai ritmingai įsijungė į bendrą aikštės užstatymą, išsaugodami istorines posesijų ribas, suteikdami miestui jaukumo. 1833 m. mieste buvo jau 31 mūrinis namas, kurių didžioji dauguma stovėjo aplinkui aikštę. Jų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui (742 namai), Kaunui (66 namai) ir Kėdainiams (48 namai). Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Anot Abiejų Tautų Respublikos istoriko, geografo ir statisto Mykolo Balinskio, XIX a. pirmoje pusėje Kretinga buvo „gražus mūrinis miestas“.

Rotušės aikštė. Istorinė raida XVII–XVIII amžiais

Pateikta: 2020-01-07 10:13 (atnaujinta: 2020-01-27 13:30)
Įsibėgėjant magistralinių Kretingos gatvių tvarkymo darbams, pradėta kalbėti apie Rotušės aikštės tvarkybą. Šiuo klausimu gruodžio 10 d. rajono savivaldybės administracija drauge su Lietuvos architektų sąjunga surengė konferenciją ir pradėjo diskusijas, kuriomis siekia išsiaiškinti specialistų ir miesto bendruomenės viziją kokią aikštę norėtume matyti. Mano, kaip istoriko, pareiga – supažindinti kretingiškius su aikštės istorija, atskleisti kaip amžių bėgyje keitėsi aikštės paskirtis ir užstatymas, kokie vyko ar buvo planuojami jos tvarkybos darbai.
***
Kretingos miestas, kuris oficialiai XVII–XVIII a. vadintas Karolštatu, buvo antrasis po Johanesburgo (Skuodo) grafų Chodkevičių pasienyje su vokiečių prekybos centrais įkurtas Magdeburgo teisę turintis privatus miestas, tapęs svarbiu Vakarų Žemaitijos užsienio prekybos ir amatų centru.

Lemtingieji 1919-ieji: Kretinga prieš 100 metų

Pateikta: 2019-11-04 11:42 (atnaujinta: 2020-03-17 10:30)

Kretingos komendantūros kuopa. Nežinomas fotografas. 1919 m. Lietuvos Tarybai paskelbus apie valstybingumo atkūrimą, savivaldos ir centrinę valdžią atstovaujančias institucijas Kretingoje pradėta kurti tik 1918-ųjų pabaigoje. Tačiau teisėtų savivaldos ir valdinių įstaigų steigimo procesas užtruko, kadangi valsčiuose valdžią į savo rankas paėmę revoliuciniai komitetai nepripažino Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtos Laikinosios Vyriausybės. Todėl moderniųjų laikų Kretingos istoriją nulėmė 1919-ųjų metų įvykiai, kurių metu buvo sukurta vykdomoji ir teisminė valdžia, sudarytos sąlygos švietimo, sveikatos apsaugos, politinio ir visuomeninio gyvenimo plėtrai.

Magistralinė Kretingos gatvė, jungusi miestą su Klaipėdos keliu

Pateikta: 2019-10-15 09:22 (atnaujinta: 2019-10-15 09:35)
Statant XVII a. pradžioje Karolštatą (taip XVII–XVIII a. oficialiai vadinosi Kretingos miestas), nuo turgavietės link Akmenos upės slėnio salos ir brastos buvusi nutiesta gatvė, sujungusi miestą su keliais, vedančiais link Klaipėdos ir Šventosios uostų. Ši magistralinė miesto arterija iš pradžių vadinta Vokiečių, vėliau – Palangos, Vandens, Pakalnės, o paskutinius 90 metų – Birutės gatve.

Kartenos (Vytauto) gatvė – Kretingos miesto vartai

Pateikta: 2019-06-12 12:22 (atnaujinta: 2019-06-12 12:29)
Nuo XVI a. pabaigos Kretinga buvo svarbus užsienio prekybos centras, į kurį nuo Kartenos parėjo vienas pagrindinių prekybos kelių, jungusių Šiaurės Žemaitiją su Klaipėdos uostu. Statant 1609 m. Karolštato (Kretingos) miestą, naujos gyvenvietės teritorijoje atsidūrusi šio kelio atkarpa buvo pavadinta Kartenos gatve ir nešiojo šį vardą 320 metų. Pasitinkant Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, gatvė buvo pervadinta šio didžiojo Lietuvos kunigaikščio vardu, kurį išlaikė iki mūsų dienų.

Vienuolyno sodo ir pirmojo lietuviško laikraščio vardu vadinta gatvė

Pateikta: 2019-02-25 13:31 (atnaujinta: 2019-02-25 13:41)
Tarp Vytauto ir J. K. Chodkevičius gatvių Rotušės aikštės rytiniu pakraščiu link naujosios viešosios bibliotekos vedančio pėsčiųjų tako vietoje nuo XVII a. pradžios iki XX a. vidurio buvo viena seniausių ir trumpiausių Kretingos miesto gatvių. Per 350-ties metų savo istoriją ji buvo vadinama Vienuolyno sodo, Sodo, Rytų gatve, o tarpukariu pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ garbei pavadinta Aušros vardu. Šiandien šią gatvę mena tik archyviniai miesto planai ir dokumentai.
***
Pradėjus 1609 metais Kretingos kaimo žemėje statyti Karolštato miestą, nuo miesto širdimi tapusios Turgaus aikštės šiaurės rytinio kampo šiaurės kryptimi link bernardinų vienuolyno sodo buvo nutiesta apie 130 m ilgio gatvė. Ji atskyrė Rotušės aikštės skvero vietoje buvusį pagrindinį miesto kvartalą nuo rytų pusėje projektuojamo Vienuolyno tvenkinio (dabar – V. Nagevičiaus) gatvės kvartalo.

Kretingos miesto savivaldos simboliai

Pateikta: 2019-02-21 09:12 (atnaujinta: 2019-02-21 09:42)
Pagrindinis miesto atributas ir simbolis yra herbas. Tai heraldinis ženklas, kuris Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XIV amžiaus buvo suteikiamas savivaldą gavusiems miestams ir miesteliams. Privilegijose akcentuojama, kad svarbiausioji herbo paskirtis yra garbė, „kuria miestiečiai galėsią didžiuotis ir išsiskirti iš kitų miestų“. Herbas buvo naudojamas miesto vėliavoje, antspauduose ir pan. Istorija liudija, kad per 410 metų nuo Magdeburgo teisės gavimo Kretingos herbas kelis sykius keitėsi ir turėjo net keturis miestą identifikuojančius simbolius: Švč. Mergelę Mariją su vaikeliu Jėzumi, šv. Kazimierą, liūtą ir grifoną (grifą).
***
Pirmąjį herbą 1609 m. sausio 23 d. suteikė miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Magdeburgijos privilegijoje jis leido miesto antspauduose naudoti „palaimintosios Mergelės Marijos, laikančios ant rankų savo vienatinį sūnų, atvaizdą, kurią parinkome šio miesto globėja“. 

Puslapiai