Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai

Pateikta: 2021-04-21 11:33 (atnaujinta: 2021-04-21 11:39)

Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas dailininkas. XVIII a. Vavelio karališkoji pilis Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju.

***

Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu.

Baksčiai – gilia praeitimi ir žalia energija garsėjantis kaimas

Pateikta: 2021-04-15 10:19 (atnaujinta: 2021-04-16 10:26)

Kaimo 1915 m. planas. Ištrauka iš Prūsijos kartografijos tarnybos parengto Salantų apylinkių topografinio žemėlapio Baksčiai yra į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio miestelio, kairiajame Bartuvos upės krante: slėnyje ir šalia stūksančioje aukštumoje. Šiaurėje kaimas ribojasi su Bobiliškėmis, pietuose – su Igariais, vakaruose – su Mikulčiais. Rytine žemių dalimi upės slėniu praeina krašto kelias Skuodas–Plungė (169), o palei pietvakarinę ribą – rajoninis kelias Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis (3704).

Archeologijos duomenys liudija, kad kaime prie Bartuvos upės žmonės gyveno jau I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. Savo mirusius artimuosius jie laidojo kaimo pietrytiniame pakraštyje esančioje slėnio terasoje įrengtame pilkapyne. Šias seniausias Mosėdžio apylinkių kapines 1959 m. išaiškino iš netoliese esančio Budrių kaimo kilęs kretingiškis kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis, aptikęs 8 pilkapius, kurių sampilų skersmuo siekė 7–18 m, o aukštis – 80 cm. Mosėdžio kolūkio buldozerininkai, tvarkydami naujojo plento Skuodas–Plungė aplinką, 1972 m. visų pilkapių sampilus nustumdė, o tris pilkapius sunaikino.

Jonas Karolis Chodkevičius, švedų Kuoknesėje nugalėtojas ir pirmosios bažnyčios Kretingoje įkūrėjas

Pateikta: 2021-03-02 10:00 (atnaujinta: 2021-03-02 10:00)
Minėdami Jono Karolio Chodkevičiaus metus, prisiminkime vieno žymiausių Abiejų Tautų Respublikos karvedžių ir Kretingos valdovų didžius darbus ir pergales. Vieną pirmųjų žymesnių pergalių jis pasiekė prieš 420 metų Kuoknesės mūšyje, kaudamasis su švedais. Ši pergalė ne tik buvo ženklus žingsnis asmeniniame karvedžio kelyje į šlovę, bet ir suvaidino žymų vaidmenį Kretingos istorijoje. 
***
Vienuolika metų trūkusį pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą sukėlė konfliktas dėl Švedijos karaliaus sosto, kilęs tarp Zigmanto Vazos ir jo dėdės Karolio. Zigmantas Vaza (1566–1632) buvo vienintelis švedų karaliaus Jono III ir lietuvių kilmės karalienės Kotrynos Jogailaitės sūnus, pakrikštytas senelio Žygimanto Senojo garbei. Motina nuo ankstyvos vaikystės auklėjo jį katalikybės dvasia ir ruošė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostui. Jos viltys ir pastangos netruko pasiteisinti: 1587 m. Lenkijos didikai Zigmantą Vazą išsirinko karaliumi, o 1588 m. jis priėmė ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūną. Tėvui 1592 m. mirus, Zigmantas tapo ir Švedijos karaliumi, kuriuo karūnuotas buvo 1594 metais.

Karolštato arba Kretingos rotušei – 400 metų

Pateikta: 2021-03-01 13:31 (atnaujinta: 2021-03-01 13:36)
Šiemet sukanka 400 metų, kai žymaus Abiejų Tautų Respublikos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto Karolštato arba Kretingos miesto aikštėje iškilo rotušė – administracinis ir reprezentacinis savivaldybės pastatas. Iki XVIII a. pabaigos apie ją telkėsi Magdeburgo teisės globojamų miestiečių ir miesto svečių visuomeninis gyvenimas bei ūkinė-komercinė veikla. Be to, beveik iki XIX a. vidurio šis pastatas buvo architektūrinė miesto dominantė.

Žudgalis – senosiose Pesčių ganyklose įsikūręs kaimas

Pateikta: 2021-02-22 12:47 (atnaujinta: 2021-02-24 16:10)
Į vakarus nuo Salantų miesto, Erlos-Salanto upių senslėnyje ir už jo kylančioje aukštumoje, plyti Žudgalis. Tai daugiau kaip dviejų šimtų metų istoriją skaičiuojantis kaimas, kurio praeitį mena palei Ateities gatvę tebestovinčios sodybos, kryžkelėje rymanti koplytėlė bei prie kelio į Salantus veikusios senosios kapinės.

Jono Karolio Chodkevičiaus metai: žvilgsnis į Kretingos miesto savivaldos istoriją

Pateikta: 2021-01-23 10:00 (atnaujinta: 2021-01-23 10:00)
Kretingos istorijoje yra dvi svarbios dokumentuotos datos, menančios miesto atsiradimo ištakas ir istorinę raidą. Pirmoji, 1253-ųjų metų balandis – pirmasis vietovės vardo paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose, kuris laikomas Kretingos įkūrimo data. Antroji – 1609-ųjų metų sausio 23 diena, kurią Kretinga gavo teisę įkurti savivaldą. Jeigu lygintume šiuos du istorinius įvykius su žmogaus gyvenimu, tai pirmoji data reikštų kūdikio gimimą, o savivaldos teisės gavimas tolygus paso gavimui, patvirtinantis, kad subjektas subrendo tolesniam savarankiškam gyvenimui.

Virtuali paroda „Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 m.“

Pateikta: 2021-01-22 09:00 (atnaujinta: 2021-01-22 09:00)

Didingas stotas, pergalės mūšiuose ir vardas aidėjo visoje Europoje. Apie ką tai? Taip, tai apie Joną Karolį Chodkevičių – vieną žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiką ir karvedį, Kretingos miesto įkūrėją.

2021 m. paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Šia, Kretingos miestui ypatinga proga paruošėme parodą „Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 m.“ Tai buvo neeilinė, charimaztiška asmenybė, pasižymėjusi strateginiu mąstymu.

Šios  didžios asmenybės garbei parengtą parodą buvo galima apžiūrėti nuo rugsėjo mėnesio, muziejaus patalpose. Esant karantinui, parodą perkeliame į virtualią erdvę šiandien, Kretingos miesto gimtadienio išvakarėse. Maloniai kviečiame pasižvalgyti, susipažinti, o gal ir iš naujo atrasti, tai ką žinojote, o galbūt ir nežinojote apie didįjį karvedį.

Tėvo Ambraziejaus Pabrėžos pėdsakai Kretingoje

Pateikta: 2021-01-15 08:30 (atnaujinta: 2021-01-15 09:19)

T. Ambraziejaus Pabrėžos biustas. Skulptorius Petras Kalenda, apie 1939 m. Sausio 15 d. sukanka 250 metų, kai gimė viena iškiliausių XIX a. Žemaitijos ir Lietuvos asmenybių Jurgis Pabrėža, labiau žinomas vienuoliniu tėvo Ambraziejaus vardu. Šį pasaulį jis išvydo Lenkimų parapijos Večių kaime, o savarankišką gyvenimo kelią pradėjo bei ryškiausius pėdsakus paliko Kretingoje.

Kupšiai – ištuštėjęs kaimas Karkluojės pakrantėse

Pateikta: 2021-01-06 09:12 (atnaujinta: 2021-01-07 13:46)

Kupšiai (Kupsze) Rusijos imperijos Kauno gubernijos Kartenos apylinkių 1915 m. topografiniame žemėlapyje

Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, abipus Karkluojės upelio ir kelio į Kulius, plyti Kupšių kaimas. Tai nedidelis Kartenos dvaro žemėje išaugusi nedidelė žemdirbių gyvenvietė, skaičiuojanti kelių šimtmečių istoriją.

Apeiginiai akmenys šiaurės vakarų Lietuvos senosios žemdirbystės vietose

Pateikta: 2020-12-16 10:36 (atnaujinta: 2020-12-16 20:12)

Apeiginių akmenų paplitimas Šiaurės vakarų Lietuvos senovės žemdirbystės vietose. Parengė Julius Kanarskas, 2020 m. Senosios žemdirbystės vietos – tai nuo seniausių laikų naudoti ansktyvosios žemdirbystės laukai. Juos ženklina vandens telkinių pakrantėse išlikusios akmenų krūsnys ir pylimai, kurie dažniausiai jungiasi tarpusavyje ir sudaro aptvarus. Valakų reformai XVI a. II p. įtvirtinus trilaukę žemdirbystės sistemą, dauguma senųjų laukų atsidūrė už valakais išmatuotų dirbamos žemės sklypų, bendrųjų ganyklų žemėje. Ją Lietuvos žemės reformos metu išdalinus, dauguma senųjų laukų buvo sunaikinta. Iki mūsų dienų jie išliko miškuose arba miško žemėje.

Puslapiai