Skip to content Skip to navigation

Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai – katalikybės citadelės Prūsijos pasienyje kūrėjai

Pateikta: 2021-10-26 10:31 (atnaujinta: 2021-10-26 10:38)

Kretingos miesto kūrėjai ir vienuolyno su bažnyčia fundatoriai Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai. Dail. Sinkevičius, 1822 m. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Šiemet minime iškilaus karvedžio, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400-ąsias metines. Jis garsėjo ne tik savo karinėmis pergalėmis, bet ir tuo, kad aktyviai rėmė Katalikų Bažnyčią, statė vienuolynus, bažnyčias, mokyklas ir prieglaudas. Vienas didžiausių jo nuopelnų Žemaičių seniūnijoje, greta Kražių jėzuitų kolegijos įsteigimo, buvo Kretingos miesto, arba Karolštato, su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynu ir bažnyčia įkūrimas.

Jono Karolio Chodkevičiaus pergalės pirmojo karo su Švedija pabaigoje

Pateikta: 2021-10-25 15:39 (atnaujinta: 2021-10-25 15:45)

Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Než. dailininkas, XVII a. Jaroslavo muziejus Kamienica Orsettich, Lenkija Kretingos dvarininkui, Žemaičių seniūnui, Livonijos valdytojui ir Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560–1621) teko pagrindinis vaidmuo baigiamajame pirmojo Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos Karalystės karo etape, kilusiame dėl Livonijos žemių padalijimo ir trukusiame nuo 1600 m. iki 1611 m.

Kretingos muziejus įgyvendino projektą „Atmintis“: namo simboliškai grįžo J. K. Chodkevičius

Pateikta: 2021-09-29 14:31 (atnaujinta: 2021-10-01 11:52)

Projekto „Atmintis“ sumanytojai ir vykdytojai prie J. K. Chodkevičiaus kenotafo. Fot. J. Klietkutė Kretingos muziejaus vienas iš svarbiausių ir ypatingos atsakomybės bei dėmesio pareikalavusių projektų „Atmintis“ įgavo prasmę bei kūną. J. K. Chodkevičiui pagerbti bei įamžinti skirto muziejaus projekto dėka Kretinga rugsėjo 24-ąją tapo svarbiausiu Lietuvos miestu. Visos žiniasklaidos bei stebėtojų dėmesys nukrypo į Karolio miestą – čia iškilmingai paminėtos 400-osios karvedžio, Kretingos miesto įkūrėjo bei bažnyčios statytojo J.K. Chodkevičiaus mirties metinės. Ir nors šio didžio žmogaus kapas kol kas nėra žinomas, karvedys simboliškai grįžo namo – Chodkevičių šeimos mauzoliejuje pastatytas kenotafas su J.K. Chodkevičiumi susijusiais artefaktais.

Kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui

Pateikta: 2021-09-28 16:07 (atnaujinta: 2021-09-30 10:35)
Kretingos muziejaus projektas „Atmintis“ įgavo kūną! 2021 m. rugsėjo 24 d., minint 400-ąsias Kretingos miesto ir bažnyčios įkūrėjo, vieno ryškiausių XVII a. pr. Lietuvos valstybės ir karo veikėjų mirties metines, Kretingos pranciškonų bažnyčios Chodkevičių mauzoliejuje atidengtas kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui.
 

Jonas Karolis Chodkevičius savo rezidencijai pasirinko strategiškai patrauklią vietą – Kretingą, dabartinę Kretingos muziejaus paminklinę teritoriją, o po bažnyčios didžiuoju altoriumi įrengė šeimos kriptą, kurioje palaidojo pirmąją žmoną, abu sūnus ir 1620 m. testamente išreiškė valią būti pačiam palaidotam šalia jų. Tačiau grafui mirus, antroji žmona paskutinės jo valios neišpildė.

 

Kretingoje minimi J. K. Chodkevičiaus metai: vyks pagerbimo ceremonijos ir konferencija – 2021-09-24

Pateikta: 2021-09-22 10:48 (atnaujinta: 2021-09-28 10:49)
Šie, 2021-ieji, metai paskelbti didžiojo Lietuvos etmono, karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Garsus XVII amžiaus valstybės veikėjas itin svarbus Kretingai – jis savo gyvenimo metais valdė Kretingos dvarą, pastatė pranciškonų vienuolyną, bažnyčią ir įkūrė Kretingos miestą. Minint 400-ąsias J. K. Chodkevičiaus mirimo metines, kretingiškiai bei miesto svečiai yra laukiami Kretingos miesto įkūrėjo pagerbimo renginiuose. 
 

Chotyno mūšis. Paskutinė karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus pergalė

Pateikta: 2021-09-22 09:38 (atnaujinta: 2021-09-22 10:44)
Šiemet sukanka 400 metų, kai 1621 m. rugsėjį jungtinė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Zaporožės kazokų kariuomenė, vadovaujamos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, mūšyje prie Chotyno tvirtovės Podolėje (Ukraina) atrėmė kelis kartus gausesnės Osmanų imperijos kariuomenės puolimą ir sustabdė turkų veržimąsi į Vidurio Europą.
***
Abiejų Tautų Respublika nuo XVI a. pabaigos siekė pajungti savo įtakai kaimyninę Moldavijos Kunigaikštystę, buvusią Osmanų imperijos vasalu. Lenkijos ir Lietuvos didikai palaikė jiems palankius pretendentus į Moldavijos valdovo sostą, siuntė jiems į pagalbą karinius dalinius. Savo ruožtu turkai politiškai ir kariškai rėmė savo pretendentus.
 

Jono Karolio Chodkevičiaus 400-ųjų mirties metinių minėjimo ir kenotafo atidengimo ceremonija – 2021-09-24

Pateikta: 2021-09-16 14:06 (atnaujinta: 2021-09-20 09:35)
2021 m. rugsėjo 24 d. kviečiame dalyvauti Lietuvos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados ir Žemaičių seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus 400-ųjų mirties metinių minėjimo ir kenotafo atidengimo ceremonijoje.
 
Programa:
10:00 val. Jono Karolio Chodkevičiaus kenotafo pristatymas, artefaktų įdėjimo į kenotafo urną ir akto pasirašymo ceremonija Kretingos dvarvietėje (Vilniaus g. 20, Kretinga);
10:30 val. Jono Karolio Chodkevičiaus kenotafo urnos išnešimas į Kretingos rotušės aikštę;
11:00 val. Jono Karolio Chodkevičiaus 400-ųjų mirties metinių minėjimas Kretingos rotušės aikštėje;
11:45 val. Šventosios Mišios už Joną Karolį Chodkevičių 400-ųjų mirties metinių proga ir kenotafo urnos pašventinimo ir įnešimo į Chodkevičių šeimos mauzoliejų ceremonija (Vilniaus g. 2, Kretinga);
 
Organizatoriai: Kretingos rajono savivaldybė, Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“, Kretingos muziejus, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija, Kretingos kultūros centras.

Žemaitukų žirgų rikiuotė ir istorinė LDK palapinė šeštadienį vilios į Kretingą

Pateikta: 2021-06-11 09:06 (atnaujinta: 2021-06-11 09:10)
Visą šią savaitę Kretingoje vyksta miesto šventės renginiai ir tradiciniai Šv. Antano atlaidai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas miesto įkūrėjui, garsiam Lietuvos karvedžiui, Salaspilio mūšio didvyriui J. K. Chodkevičiui.
 
Birželio 12 d.
  • apie 10 val. iš Kražių žirgais atkeliavusi iškilminga žemaitukų rikiuotė su „Vyčių rinktinės žygio“ komanda Kretingos Rotušės aikštėje nusilenks J. K. Chodkevičiaus paminklui.
  • 11 val.  žemaitukų rikiuotė pro vainikuotus Kretingos dvaro vartus žengs prie istorinės karvedžio J. K. Chodkevičiaus palapinės.
  • nuo 14 val. visi kretingiškiai ir miesto svečiai laukiami nemokamose ekskursijose, kuriose bus galima pajausti J. K. Chodkevičiaus dvasią, sužinoti apie jo mūšius, asmenybę, gyvenimą
 

Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai

Pateikta: 2021-04-21 11:33 (atnaujinta: 2021-05-10 10:32)

Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas dailininkas. XVIII a. Vavelio karališkoji pilis Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju.

***

Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu.

Jonas Karolis Chodkevičius, švedų Kuoknesėje nugalėtojas ir pirmosios bažnyčios Kretingoje įkūrėjas

Pateikta: 2021-03-02 10:00 (atnaujinta: 2021-03-02 10:00)
Minėdami Jono Karolio Chodkevičiaus metus, prisiminkime vieno žymiausių Abiejų Tautų Respublikos karvedžių ir Kretingos valdovų didžius darbus ir pergales. Vieną pirmųjų žymesnių pergalių jis pasiekė prieš 420 metų Kuoknesės mūšyje, kaudamasis su švedais. Ši pergalė ne tik buvo ženklus žingsnis asmeniniame karvedžio kelyje į šlovę, bet ir suvaidino žymų vaidmenį Kretingos istorijoje. 
***
Vienuolika metų trūkusį pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą sukėlė konfliktas dėl Švedijos karaliaus sosto, kilęs tarp Zigmanto Vazos ir jo dėdės Karolio. Zigmantas Vaza (1566–1632) buvo vienintelis švedų karaliaus Jono III ir lietuvių kilmės karalienės Kotrynos Jogailaitės sūnus, pakrikštytas senelio Žygimanto Senojo garbei. Motina nuo ankstyvos vaikystės auklėjo jį katalikybės dvasia ir ruošė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostui. Jos viltys ir pastangos netruko pasiteisinti: 1587 m. Lenkijos didikai Zigmantą Vazą išsirinko karaliumi, o 1588 m. jis priėmė ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūną. Tėvui 1592 m. mirus, Zigmantas tapo ir Švedijos karaliumi, kuriuo karūnuotas buvo 1594 metais.

Puslapiai