Skip to content Skip to navigation

istorija

Dingusios skulptūros pėdsakais

Pateikta: 2020-05-26 13:11 (atnaujinta: 2020-05-26 15:21)
Pirmąsias žinias apie Lietuvos gotikinę skulptūrą 1930 m. mums pateikė menotyrininkas Paulius Galaunė. Jis mini vienintelę jam žinomą gotikinę XVII amžiaus skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“, buvusią Kretingos katalikų bažnyčioje. Apie šią skulptūrą menotyrininkė Marija Matušakaitė savo knygoje „Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio“ (2007) rašo: „Labai gero meistro išdrožta į dešinę palinkusi figūra įgavo XVI a. pradžiai būdingą atlašų torsą ir tvirtai rėmėsi, kaip rodo senos nuotraukos, basomis kojomis į žemę. Kairėn pasukta galva teikė Kristui lankstų siluetą, apibrėžtą švelniai banguota linija. Į viršų pakelta jo dešinė laimino dviem vėliau prarastais pirštais, o kairėje, spaudžiančioje prie korpuso jį supančios kapos kraštą, turėjo būti įdėta vėliavėlė [...]

Lentvario grafas ir Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas Juozapas Tiškevičius

Pateikta: 2020-05-05 11:11 (atnaujinta: 2020-05-05 11:16)

Rusijos husarų karininkas, Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas grafas Juozapas Tiškevičius. Fot. O. Noišėferis. Apie 1860 m. Kretingos muziejus (IF-6917) Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė vienas turtingiausių XIX a. Lietuvos žemvaldžių Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Pradėjęs karinę tarnybą ir sukūręs šeimą, ilgesnį laiką jis gyveno Vilniuje ir Lentvaryje, o likusią gyvenimo dalį praleido Kretingoje. Šįkart susipažinsime su grafo veikla ir gyvenimu Vilnijos krašte.

Cigonaliai – Čigonėliai

Pateikta: 2020-04-30 11:00 (atnaujinta: 2020-04-30 20:07)
Kretingos rajono rytiniame pakraštyje prie Minijos upės plyti Cigonaliai. Tai atokioje vietoje esantis vienas mažiausių Kartenos seniūnijos kaimų, įsikūręs vaizdingame upės senslėnyje ir jį puslankiu juosiančioje aukštumoje. Didžiąją kaimo dalį apima miškai ir miško žemė, patenkantys į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Prakalbinti Kretingos muziejaus tapybos eksponatai

Pateikta: 2020-04-27 10:00 (atnaujinta: 2020-04-27 10:00)

Fotografavo Jolanta Klietkutė Vaizduojamosios dailės rinkinyje yra keletas įdomių XVI–XVIII a. tapybos kūrinių. Tai daugiausia grafams Tiškevičiams priklausiusios, Kretingos ir Palangos dvaruose buvusios meno vertybės. Kiek jų buvo ir kokios, sužinoti nepaprastai sunku. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys rašo: „Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tie patys Tiškevičiai susirinko vertingiausius meno kūrinius iš visų savo dvarų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Karui pasibaigus, viską sugebėjo parsigabenti iš jau bolševikinės Rusijos. Tačiau tų vertybių negrąžino į atgautus dvarus, nes, kaip dauguma buvusių feodalų, įtartinai žiūrėjo į nuo Lenkijos atsiskyrusią Lietuvą. Tad visi meno kūriniai buvo įkurdinti Tiškevičių rūmuose Varšuvoje. Tačiau jau pirmosiomis karo dienomis viskas sudegė – ir rūmai, ir tai, kas juose buvo.“ (Savaitė, 2012 m.)

Kiekvienas tapybos kūrinys turi savo unikalią istoriją, ne visada užrašytą muziejų eksponatų knygose. Kartais, bendradarbiaujant su menotyrininkais, kitais muziejais, pasiseka surinkti šiek tiek įdomios medžiagos apie vieną ar kitą kūrinį.

Dingusi Kretinga

Pateikta: 2020-04-25 10:00 (atnaujinta: 2020-04-25 10:00)

Peceliai. Kaimas, kuriame gyveno kunigaikščio Gedimino palikuonys

Pateikta: 2020-04-14 12:40 (atnaujinta: 2020-04-14 12:46)

Peceliai (Pieczule) 1915 m. kaizerinės Vokietijos kartografų parengtame Kartenos apylinkių topografiniame žemėlapyje Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose driekiasi Pecelių kaimo žemė. Šią primirštą ir atokiai nuo rajono centro atitolusią vietovę dažniausiai aplanko Minijos vingiais baidarėmis keliaujantys iškylautojai, apsistojantys Peceliuose įrengtoje poilsio zonoje – „Sauliaus stovyklavietėje“.

Pranciškonų sostinė

Pateikta: 2020-04-13 10:00 (atnaujinta: 2020-04-13 10:00)

Velykiniai valgiai

Pateikta: 2020-04-09 16:01 (atnaujinta: 2020-04-09 16:05)
Kadaise Velykos laikytos naujų ūkinių metų pradžia, tad pagal Velykų stalo turtingumą, pyragus spręsdavo, kokie bus metai. Velykos – viena gausiausiais valgiais palydimų švenčių po septynių savaičių gavėnios pasninko. Šventės archaiškumas lėmė, kad ir maistas, ir valgymo tradicija – ne paprastas pilvo prikimšimas, bet prasminga apeiga.

Karavykas – kryžius, saugojęs nuo maro

Pateikta: 2020-04-07 10:25 (atnaujinta: 2020-04-07 11:10)

Karavyko kryžius Kretingos bažnyčios šventoriuje. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2014 m. Kretingos bažnyčios šventoriuje, netoli centrinių vartų stovi medinis dviejų kryžmų kryžius, vadinamasis „karavykas“. Karavykas – patriarcho tipo kryžius su dviem kryžmomis, kurio viršutinis skersinis yra trumpesnis negu žemutinis, o ant liemens ir skersinių būdavo išraižomi ženklai ar simboliai. Buvo tikima, kad tą vietą, kur stovi karavyko kryžiai, Dievas apsaugo nuo maro, choleros, dizenterijos ir kitų užkrečiamų ligų protrūkio, nuo audros, perkūnijos ar krušos pasekmių. Lietuvoje liaudiškai šie kryžiai tebevadinami „pavietrės“ ar „maro“ kryžiais.

Klecininkai ir išnykęs Edvardavas

Pateikta: 2020-03-30 11:38 (atnaujinta: 2020-03-30 20:55)

Pesčių vandens malūnas. Nežinomas fotografas. XX a. 4 deš. Į vakarus nuo Salantų abipus Pestupio upelio vidurupio ir žemupio plyti vienintelis Lietuvoje tokį ausiai neįprastą vardą turintis Klecininkų kaimas. Pagal teritoriją Imbarės seniūnijoje jis užima 21-ąją vietą iš 34 kaimų, o pagal gyventojų skaičių priskiriamas prie mažiausių seniūnijos gyvenviečių.

Puslapiai