Skip to content Skip to navigation

istorija

Karolštato arba Kretingos rotušei – 400 metų

Pateikta: 2021-03-01 13:31 (atnaujinta: 2021-03-01 13:36)
Šiemet sukanka 400 metų, kai žymaus Abiejų Tautų Respublikos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto Karolštato arba Kretingos miesto aikštėje iškilo rotušė – administracinis ir reprezentacinis savivaldybės pastatas. Iki XVIII a. pabaigos apie ją telkėsi Magdeburgo teisės globojamų miestiečių ir miesto svečių visuomeninis gyvenimas bei ūkinė-komercinė veikla. Be to, beveik iki XIX a. vidurio šis pastatas buvo architektūrinė miesto dominantė.

Žudgalis – senosiose Pesčių ganyklose įsikūręs kaimas

Pateikta: 2021-02-22 12:47 (atnaujinta: 2021-02-24 16:10)
Į vakarus nuo Salantų miesto, Erlos-Salanto upių senslėnyje ir už jo kylančioje aukštumoje, plyti Žudgalis. Tai daugiau kaip dviejų šimtų metų istoriją skaičiuojantis kaimas, kurio praeitį mena palei Ateities gatvę tebestovinčios sodybos, kryžkelėje rymanti koplytėlė bei prie kelio į Salantus veikusios senosios kapinės.

Jono Karolio Chodkevičiaus metai: žvilgsnis į Kretingos miesto savivaldos istoriją

Pateikta: 2021-01-23 10:00 (atnaujinta: 2021-01-23 10:00)
Kretingos istorijoje yra dvi svarbios dokumentuotos datos, menančios miesto atsiradimo ištakas ir istorinę raidą. Pirmoji, 1253-ųjų metų balandis – pirmasis vietovės vardo paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose, kuris laikomas Kretingos įkūrimo data. Antroji – 1609-ųjų metų sausio 23 diena, kurią Kretinga gavo teisę įkurti savivaldą. Jeigu lygintume šiuos du istorinius įvykius su žmogaus gyvenimu, tai pirmoji data reikštų kūdikio gimimą, o savivaldos teisės gavimas tolygus paso gavimui, patvirtinantis, kad subjektas subrendo tolesniam savarankiškam gyvenimui.

Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštis (II)

Pateikta: 2021-01-16 12:00 (atnaujinta: 2021-01-16 12:07)

Sausio 13-osios aukų laidotuvės Vilniuje. Fot. Vaidotas Kisielis, 1991-01-16 Kretingos muziejus renka „Sausio 13-osios dienoraštį“ – kretingiškių nuotraukas, prisiminimus apie tos dienos įvykius.

Virtualioje erdvėje paskelbus šią akciją, pirmasis atsiliepė kretingiškis fotografas Vaidotas Kisielis. Prieš 30 metų V. Kisielis dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Sausio 12 dieną jis ruošėsi vykti į Vilnių, tačiau aplinkybėms nepalankiai susiklosčius liko Šiauliuose. Į Vilnių nusigavęs tik sausio 16-ąją, fotografavo prie Lietuvos radijo ir televizijos bokšto kritusių aukų laidotuves. Nuotraukose labai jautriai perteikta tuometinė aplinka, žmonių nuotaikos ir begalinis tautos ryžtas apginti savo laisvę.

Nuoširdžiai dėkojame Vaidotui Kisieliui ir Muziejaus tinklalapio lankytojus kviečiame mintimis nusikelti į 1991-ųjų sausio 16-osios Vilnių.

Tėvo Ambraziejaus Pabrėžos pėdsakai Kretingoje

Pateikta: 2021-01-15 08:30 (atnaujinta: 2021-01-15 09:19)

T. Ambraziejaus Pabrėžos biustas. Skulptorius Petras Kalenda, apie 1939 m. Sausio 15 d. sukanka 250 metų, kai gimė viena iškiliausių XIX a. Žemaitijos ir Lietuvos asmenybių Jurgis Pabrėža, labiau žinomas vienuoliniu tėvo Ambraziejaus vardu. Šį pasaulį jis išvydo Lenkimų parapijos Večių kaime, o savarankišką gyvenimo kelią pradėjo bei ryškiausius pėdsakus paliko Kretingoje.

Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštis (I)

Pateikta: 2021-01-14 08:00 (atnaujinta: 2021-01-16 12:07)


Prieš trisdešimt metų mūsų tėvai ir seneliai stojo į kovą už laisvę, už geresnį rytojų, už galimybę laisvai kalbėti. Kiekvienais metais jų kovą įprasminame minėdami sausio 13 d. įvykius. Jaučiamės dėkingi vertindami jų drąsą ir ryžtą kovoje, už Lietuvą, kurioje šiandien gyvename. Neturime teisės pamiršti, kad dėl galimybės rinktis kaip šiandien kiekvienas iš mūsų nori gyventi, turime būti dėkingi tiems, kurie paaukojo savo gyvybę, tiems kurie beginkliai drąsiai stojo į barikadas ir prieš tankus.
 
Prisimindami šiuos įvykius kviečiame kretingiškius kartu rašyti „Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštį“.
 
Nuoširdžiai dėkojame buvusiai Pranciškonų gimnazijos mokytojai Birutei Kisielienei, kuri išsaugojo ir Muziejui perdavė 2016 metais, minint Sausio 13-osios įvykių 25-ąsias metines, vaikų užrašytus savo tėvų ir senelių prisiminimus.
 
Atsižvelgdami į Asmens duomenų apsaugos įstatymą, prisiminimus publikuojame be juos užrašiusių mokinių pavardžių.

Kupšiai – ištuštėjęs kaimas Karkluojės pakrantėse

Pateikta: 2021-01-06 09:12 (atnaujinta: 2021-01-07 13:46)

Kupšiai (Kupsze) Rusijos imperijos Kauno gubernijos Kartenos apylinkių 1915 m. topografiniame žemėlapyje

Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, abipus Karkluojės upelio ir kelio į Kulius, plyti Kupšių kaimas. Tai nedidelis Kartenos dvaro žemėje išaugusi nedidelė žemdirbių gyvenvietė, skaičiuojanti kelių šimtmečių istoriją.

Apeiginiai akmenys šiaurės vakarų Lietuvos senosios žemdirbystės vietose

Pateikta: 2020-12-16 10:36 (atnaujinta: 2020-12-16 20:12)

Apeiginių akmenų paplitimas Šiaurės vakarų Lietuvos senovės žemdirbystės vietose. Parengė Julius Kanarskas, 2020 m. Senosios žemdirbystės vietos – tai nuo seniausių laikų naudoti ansktyvosios žemdirbystės laukai. Juos ženklina vandens telkinių pakrantėse išlikusios akmenų krūsnys ir pylimai, kurie dažniausiai jungiasi tarpusavyje ir sudaro aptvarus. Valakų reformai XVI a. II p. įtvirtinus trilaukę žemdirbystės sistemą, dauguma senųjų laukų atsidūrė už valakais išmatuotų dirbamos žemės sklypų, bendrųjų ganyklų žemėje. Ją Lietuvos žemės reformos metu išdalinus, dauguma senųjų laukų buvo sunaikinta. Iki mūsų dienų jie išliko miškuose arba miško žemėje.

Paulina Mongirdaitė

Pateikta: 2020-11-07 10:59

Gaudučiai. Kaimas prie Alanto ir Karkluojės santakos

Pateikta: 2020-09-09 10:00 (atnaujinta: 2020-09-09 10:00)

Piliakalnis – Pilies kalnas, Pilalė, Čerčesnagis. Fot. Julius Kanarskas, 2019 m. Į rytus nuo Kartenos miestelio, prie Palangos–Šiaulių plento stūkso Gaudučių dvaro sodybos liekanos. Jos ženklina Gaudučių kaimą, kurio žemės driekiasi nuo plento iki pat Alanto ir Karkluojės upelių santakos. Tai sena Kartenos dvaro ir valsčiaus žemdirbių gyvenvietė, kurios istorinę raidą ne kartą keitė XIX a.–XXI a. žemės ir administracinės-teritorinės reformos.

***

Šiandien Gaudučiams priklauso 462,77 ha žemės. Joje 2015 m. buvo registruotos 8 sodybos, kuriose 2011 m. gyveno 36 gyventojai. Rytiniame pakraštyje plyti Klaipėdos sklandytojų klubo Kartenos aerodromas, kurio administraciniai ir pagalbiniai pastatai glaudžiasi Daiginio miško pakraštyje. Vakaruose kaimas ribojasi su Gintarais, pietvakariuose – su Vėlaičiais, pietuose – su Lygnugariškiais, pietryčiuose – su Kupšiais ir Mamiais. Šiaurėje Gaudučius nuo kaimynystėje esančių Dauginčių skiria Palangos–Šiaulių plentas, o rytuose nuo Baltmiškių kaimo – jau minėtas Daiginio miškas.

Puslapiai