Skip to content Skip to navigation

istorija

Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai

Pateikta: 2021-04-21 11:33 (atnaujinta: 2021-04-21 11:39)

Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas dailininkas. XVIII a. Vavelio karališkoji pilis Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju.

***

Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu.

Baksčiai – gilia praeitimi ir žalia energija garsėjantis kaimas

Pateikta: 2021-04-15 10:19 (atnaujinta: 2021-04-16 10:26)

Kaimo 1915 m. planas. Ištrauka iš Prūsijos kartografijos tarnybos parengto Salantų apylinkių topografinio žemėlapio Baksčiai yra į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio miestelio, kairiajame Bartuvos upės krante: slėnyje ir šalia stūksančioje aukštumoje. Šiaurėje kaimas ribojasi su Bobiliškėmis, pietuose – su Igariais, vakaruose – su Mikulčiais. Rytine žemių dalimi upės slėniu praeina krašto kelias Skuodas–Plungė (169), o palei pietvakarinę ribą – rajoninis kelias Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis (3704).

Archeologijos duomenys liudija, kad kaime prie Bartuvos upės žmonės gyveno jau I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. Savo mirusius artimuosius jie laidojo kaimo pietrytiniame pakraštyje esančioje slėnio terasoje įrengtame pilkapyne. Šias seniausias Mosėdžio apylinkių kapines 1959 m. išaiškino iš netoliese esančio Budrių kaimo kilęs kretingiškis kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis, aptikęs 8 pilkapius, kurių sampilų skersmuo siekė 7–18 m, o aukštis – 80 cm. Mosėdžio kolūkio buldozerininkai, tvarkydami naujojo plento Skuodas–Plungė aplinką, 1972 m. visų pilkapių sampilus nustumdė, o tris pilkapius sunaikino.

Kviečiame dalintis daiktais, kurie pasakoja COVID-19 istoriją Kretingos rajone

Pateikta: 2021-03-25 08:51 (atnaujinta: 2021-03-25 09:11)
Praeitį dažnai įsivaizduojame kaip bangavimą – joje nuolat mainosi pakilimai ir nuosmukiai. Kadangi praeitis neatsiejama nuo žmogiškojo suvokimo dažnam pakilimui ar nuosmukiui yra suteikti pavadinimai: XVII a. pr. Maskvos didžiojoje kunigaikštystėje dar žinoma kaip „Smūta“, o XVII a. vid. Abiejų Tautų Respublikoje mums dar žinomas kaip „Tvanas“. Galime kūrybiškai pasvajoti, apie tai, kaip ateityje bus vadinamas šis laikotarpis, kuriuo mes dabar gyvename? Koronaviruso sukelta pasaulinė pandemija, nors trunka tik metus, bet jau pretenduoja į „istorinio nuosmukio“ epitetą. Ne tik dėl išplitimo pasaulinio mastu, bet ir dėl jo įtakos daugeliui gyvenimo sferų – nuo darbo ir poilsio režimo pokyčių iki mūsų kasdieninės savijautos. Todėl jau dabar galime kelti klausimą, kas ateičiai bylos apie šį laikotarpį ir jame mūsų patirtus išgyvenimus? 
 

Virtuali paroda „Stanislavai Jankauskienei – 100 metų“

Pateikta: 2021-03-12 10:00 (atnaujinta: 2021-03-12 10:00)

Stanislava Jankauskienė, 1981. Kretingos muziejaus archyvas Aut. Stanislava Jankauskienė. Foto J. Klietkutės, 2021 Kretingiškė, ilgametė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, tekstilininkė  Stanislava Jankauskienė gimė 1921 metais kovo 12 d. Kražiuose. 1938 – 1940 metais mokėsi Lietuvos katalikių moterų draugijos Rietavo privačioje žemės ūkio mergaičių mokykloje.

1953 metais atvyko gyventi į Kretingą. Dirbo Kretingos vilnonių audinių fabrike „Laisvė“, Klaipėdos dailės kombinate.

Sukrauta didžiulė gyvenimo patirties kupina kraičio skrynia, kurioje nuo vaikystės viena brangiausių vietų skirta kūrybai. Tautodailininkės rankdarbiai – jos kūrybinių svajonių vaisius: staltiesės, takeliai, servetėlės, užtiesalai, įvairių įvairiausia technika kruopščiai atlikti. Daugelis jų  iškeliavo į žmones, dalį saugo Kretingos muziejus.

Šiandien, Stanislava Jankauskienė, apsupta savo artimų žmonių, pasitinka jubiliejų Kaune.

Lietuvos poeto, eseisto Marcelijaus Teodoro Martinaičio patirčių refleksija jo publicistikos rinktinėse

Pateikta: 2021-03-11 10:00 (atnaujinta: 2021-03-11 10:00)

 

Praėjusiais metais minėjome Kovo 11-osios akto ir Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo trisdešimtąsias metines. Nors šiai progai skirti minėjimai dar vyko gyvai, jo fone jau sklandė prasidėjusios pasaulinės pandemijos grėsmė, ir tai lėmė, jog praėjus trumpam laiko tarpui po šio minėjimo, bet koks žmonių susirinkimas gyvai ir gausiai paminėti vieną ar kitą sukaktį tapo negalimu. Pandemijai nesitraukiant, ir panašu, negreit pasitrauksiant, tenka minėti ir kitas sukaktis – neseniai minėjome kruvinosios Sausio 13-osios nakties trisdešimtąsias metines, Vasario 16-ąją. Šių metų Kovo 11-oji vyksta panašiu formatu, jums skaitant šias eilutes melsvos šviesos nutviekstame ekrane ar klausant žodžių, greičiausiai per ausines, taip lyg bandant imituoti pokalbio intymumą ar dalyvaujant šiai progai skirtame protmūšyje ir varžantis dėl teisės vadintis „žinančiu daugiau už kitus“.

Jonas Karolis Chodkevičius, švedų Kuoknesėje nugalėtojas ir pirmosios bažnyčios Kretingoje įkūrėjas

Pateikta: 2021-03-02 10:00 (atnaujinta: 2021-03-02 10:00)
Minėdami Jono Karolio Chodkevičiaus metus, prisiminkime vieno žymiausių Abiejų Tautų Respublikos karvedžių ir Kretingos valdovų didžius darbus ir pergales. Vieną pirmųjų žymesnių pergalių jis pasiekė prieš 420 metų Kuoknesės mūšyje, kaudamasis su švedais. Ši pergalė ne tik buvo ženklus žingsnis asmeniniame karvedžio kelyje į šlovę, bet ir suvaidino žymų vaidmenį Kretingos istorijoje. 
***
Vienuolika metų trūkusį pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą sukėlė konfliktas dėl Švedijos karaliaus sosto, kilęs tarp Zigmanto Vazos ir jo dėdės Karolio. Zigmantas Vaza (1566–1632) buvo vienintelis švedų karaliaus Jono III ir lietuvių kilmės karalienės Kotrynos Jogailaitės sūnus, pakrikštytas senelio Žygimanto Senojo garbei. Motina nuo ankstyvos vaikystės auklėjo jį katalikybės dvasia ir ruošė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostui. Jos viltys ir pastangos netruko pasiteisinti: 1587 m. Lenkijos didikai Zigmantą Vazą išsirinko karaliumi, o 1588 m. jis priėmė ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūną. Tėvui 1592 m. mirus, Zigmantas tapo ir Švedijos karaliumi, kuriuo karūnuotas buvo 1594 metais.

Karolštato arba Kretingos rotušei – 400 metų

Pateikta: 2021-03-01 13:31 (atnaujinta: 2021-03-01 13:36)
Šiemet sukanka 400 metų, kai žymaus Abiejų Tautų Respublikos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto Karolštato arba Kretingos miesto aikštėje iškilo rotušė – administracinis ir reprezentacinis savivaldybės pastatas. Iki XVIII a. pabaigos apie ją telkėsi Magdeburgo teisės globojamų miestiečių ir miesto svečių visuomeninis gyvenimas bei ūkinė-komercinė veikla. Be to, beveik iki XIX a. vidurio šis pastatas buvo architektūrinė miesto dominantė.

Žudgalis – senosiose Pesčių ganyklose įsikūręs kaimas

Pateikta: 2021-02-22 12:47 (atnaujinta: 2021-02-24 16:10)
Į vakarus nuo Salantų miesto, Erlos-Salanto upių senslėnyje ir už jo kylančioje aukštumoje, plyti Žudgalis. Tai daugiau kaip dviejų šimtų metų istoriją skaičiuojantis kaimas, kurio praeitį mena palei Ateities gatvę tebestovinčios sodybos, kryžkelėje rymanti koplytėlė bei prie kelio į Salantus veikusios senosios kapinės.

Jono Karolio Chodkevičiaus metai: žvilgsnis į Kretingos miesto savivaldos istoriją

Pateikta: 2021-01-23 10:00 (atnaujinta: 2021-01-23 10:00)
Kretingos istorijoje yra dvi svarbios dokumentuotos datos, menančios miesto atsiradimo ištakas ir istorinę raidą. Pirmoji, 1253-ųjų metų balandis – pirmasis vietovės vardo paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose, kuris laikomas Kretingos įkūrimo data. Antroji – 1609-ųjų metų sausio 23 diena, kurią Kretinga gavo teisę įkurti savivaldą. Jeigu lygintume šiuos du istorinius įvykius su žmogaus gyvenimu, tai pirmoji data reikštų kūdikio gimimą, o savivaldos teisės gavimas tolygus paso gavimui, patvirtinantis, kad subjektas subrendo tolesniam savarankiškam gyvenimui.

Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštis (II)

Pateikta: 2021-01-16 12:00 (atnaujinta: 2021-01-16 12:07)

Sausio 13-osios aukų laidotuvės Vilniuje. Fot. Vaidotas Kisielis, 1991-01-16 Kretingos muziejus renka „Sausio 13-osios dienoraštį“ – kretingiškių nuotraukas, prisiminimus apie tos dienos įvykius.

Virtualioje erdvėje paskelbus šią akciją, pirmasis atsiliepė kretingiškis fotografas Vaidotas Kisielis. Prieš 30 metų V. Kisielis dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Sausio 12 dieną jis ruošėsi vykti į Vilnių, tačiau aplinkybėms nepalankiai susiklosčius liko Šiauliuose. Į Vilnių nusigavęs tik sausio 16-ąją, fotografavo prie Lietuvos radijo ir televizijos bokšto kritusių aukų laidotuves. Nuotraukose labai jautriai perteikta tuometinė aplinka, žmonių nuotaikos ir begalinis tautos ryžtas apginti savo laisvę.

Nuoširdžiai dėkojame Vaidotui Kisieliui ir Muziejaus tinklalapio lankytojus kviečiame mintimis nusikelti į 1991-ųjų sausio 16-osios Vilnių.

Puslapiai