Skip to content Skip to navigation

istorija

Tėvo Ambraziejaus Pabrėžos pėdsakai Kretingoje

Pateikta: 2021-01-15 08:30 (atnaujinta: 2021-01-15 09:19)

T. Ambraziejaus Pabrėžos biustas. Skulptorius Petras Kalenda, apie 1939 m. Sausio 15 d. sukanka 250 metų, kai gimė viena iškiliausių XIX a. Žemaitijos ir Lietuvos asmenybių Jurgis Pabrėža, labiau žinomas vienuoliniu tėvo Ambraziejaus vardu. Šį pasaulį jis išvydo Lenkimų parapijos Večių kaime, o savarankišką gyvenimo kelią pradėjo bei ryškiausius pėdsakus paliko Kretingoje.

Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštis (I)

Pateikta: 2021-01-14 08:00 (atnaujinta: 2021-01-14 08:00)


Prieš trisdešimt metų mūsų tėvai ir seneliai stojo į kovą už laisvę, už geresnį rytojų, už galimybę laisvai kalbėti. Kiekvienais metais jų kovą įprasminame minėdami sausio 13 d. įvykius. Jaučiamės dėkingi vertindami jų drąsą ir ryžtą kovoje, už Lietuvą, kurioje šiandien gyvename. Neturime teisės pamiršti, kad dėl galimybės rinktis kaip šiandien kiekvienas iš mūsų nori gyventi, turime būti dėkingi tiems, kurie paaukojo savo gyvybę, tiems kurie beginkliai drąsiai stojo į barikadas ir prieš tankus.
 
Prisimindami šiuos įvykius kviečiame kretingiškius kartu rašyti „Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštį“.
 
Nuoširdžiai dėkojame buvusiai Pranciškonų gimnazijos mokytojai Birutei Kisielienei, kuri išsaugojo ir Muziejui perdavė 2016 metais, minint Sausio 13-osios įvykių 25-ąsias metines, vaikų užrašytus savo tėvų ir senelių prisiminimus.
 
Atsižvelgdami į Asmens duomenų apsaugos įstatymą, prisiminimus publikuojame be juos užrašiusių mokinių pavardžių.

Kupšiai – ištuštėjęs kaimas Karkluojės pakrantėse

Pateikta: 2021-01-06 09:12 (atnaujinta: 2021-01-07 13:46)

Kupšiai (Kupsze) Rusijos imperijos Kauno gubernijos Kartenos apylinkių 1915 m. topografiniame žemėlapyje

Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, abipus Karkluojės upelio ir kelio į Kulius, plyti Kupšių kaimas. Tai nedidelis Kartenos dvaro žemėje išaugusi nedidelė žemdirbių gyvenvietė, skaičiuojanti kelių šimtmečių istoriją.

Apeiginiai akmenys šiaurės vakarų Lietuvos senosios žemdirbystės vietose

Pateikta: 2020-12-16 10:36 (atnaujinta: 2020-12-16 20:12)

Apeiginių akmenų paplitimas Šiaurės vakarų Lietuvos senovės žemdirbystės vietose. Parengė Julius Kanarskas, 2020 m. Senosios žemdirbystės vietos – tai nuo seniausių laikų naudoti ansktyvosios žemdirbystės laukai. Juos ženklina vandens telkinių pakrantėse išlikusios akmenų krūsnys ir pylimai, kurie dažniausiai jungiasi tarpusavyje ir sudaro aptvarus. Valakų reformai XVI a. II p. įtvirtinus trilaukę žemdirbystės sistemą, dauguma senųjų laukų atsidūrė už valakais išmatuotų dirbamos žemės sklypų, bendrųjų ganyklų žemėje. Ją Lietuvos žemės reformos metu išdalinus, dauguma senųjų laukų buvo sunaikinta. Iki mūsų dienų jie išliko miškuose arba miško žemėje.

Paulina Mongirdaitė

Pateikta: 2020-11-07 10:59

Gaudučiai. Kaimas prie Alanto ir Karkluojės santakos

Pateikta: 2020-09-09 10:00 (atnaujinta: 2020-09-09 10:00)

Piliakalnis – Pilies kalnas, Pilalė, Čerčesnagis. Fot. Julius Kanarskas, 2019 m. Į rytus nuo Kartenos miestelio, prie Palangos–Šiaulių plento stūkso Gaudučių dvaro sodybos liekanos. Jos ženklina Gaudučių kaimą, kurio žemės driekiasi nuo plento iki pat Alanto ir Karkluojės upelių santakos. Tai sena Kartenos dvaro ir valsčiaus žemdirbių gyvenvietė, kurios istorinę raidą ne kartą keitė XIX a.–XXI a. žemės ir administracinės-teritorinės reformos.

***

Šiandien Gaudučiams priklauso 462,77 ha žemės. Joje 2015 m. buvo registruotos 8 sodybos, kuriose 2011 m. gyveno 36 gyventojai. Rytiniame pakraštyje plyti Klaipėdos sklandytojų klubo Kartenos aerodromas, kurio administraciniai ir pagalbiniai pastatai glaudžiasi Daiginio miško pakraštyje. Vakaruose kaimas ribojasi su Gintarais, pietvakariuose – su Vėlaičiais, pietuose – su Lygnugariškiais, pietryčiuose – su Kupšiais ir Mamiais. Šiaurėje Gaudučius nuo kaimynystėje esančių Dauginčių skiria Palangos–Šiaulių plentas, o rytuose nuo Baltmiškių kaimo – jau minėtas Daiginio miškas.

Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 metų

Pateikta: 2020-08-24 09:57 (atnaujinta: 2020-08-24 10:13)

Jono Karolio Chodkevičiaus portretas. Dail. Antoine Maurin, 1856 m. Šiemet minime 460-ąsias žymiausio Lietuvos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus gimimo metines. Šis asmuo XVI a. pradžioje ryžtingai pasuko kita linkme Kretingos istoriją, įkurdamas čia bernardinų (pranciškonų) vienuolyną ir bažnyčią, paversdamas Kretingą prekybos ir amatų centru.

***

Jonas Karolis gimė 1560 m. Vilniuje, įtakingo rusėnų kilmės Lietuvos didiko, pėstininkų etmono Jono Chodkevičiaus (1537–1569) ir iš Krokuvos vaivadų giminės kilusios Kristinos Zborovskos-Chodkevičienės († 1588 m.) šeimoje. Didelės įtakos jo auklėjimui turėjo motina, su kuria jis vaikystėje atvyko į Muišės dvarą. Mokslo pradmenis įgijęs namuose, nuo 1573 m. studijavo Vilniaus, Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Keliaudamas po Europą, įgijo teorinių ir praktinių karinės vadybos žinių, o grįžęs į gimtinę, tarnavo didžiajam kunigaikščiui.

Martynaičių kaimas

Pateikta: 2020-07-28 13:17 (atnaujinta: 2020-07-28 13:38)
Į šiaurės rytus nuo Kartenos miestelio, tarp Gintarų, Dauginčių ir Sakuočių plyti Martynaičių kaimo žemės. Tai vienas seniausių Kartenos seniūnijos kaimų, ilgus šimtmečius stovėjęs šalia Kartenos (Sendvario) dvaro. Laikui bėgant dvaro nebeliko nei ženklo, o jo baudžiauninkus menantis kaimas toliau tebeskaičiuoja savo metus.

Lentvario paveldėtojas bei Vilniaus mokslo ir meno muziejaus įkūrėjas Vladislovas Tiškevičius

Pateikta: 2020-07-21 09:30 (atnaujinta: 2020-07-21 09:35)
Prieš 155 metus gimė visuomenės veikėjas, teisininkas, odontologas, kolekcininkas, muziejininkas Vladislovas Tiškevičius, puoselėjęs ir išgarsinęs netoli Vilniaus esantį Lentvarį.
***
Manoma, kad Vladislovas gimė 1865 m. birželio 26 d. Kretingoje, tėvams Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams įsikūrus iš grafų Zubovų išsinuomotame dvare. Sesuo Elena Klotilda prisimena, kad brolis nuo mažens buvo labai draugiškas, lengvabūdiškai elgėsi su pinigais, greitai juos išleisdavo. Sykį Vilniuje išėjęs su motina pasivaikščioti, pirmam pasitaikiusiam elgetai išbėrė į kepurę visus piniginėje turėtus pinigus. Pasak sesers, jis nuolat turėjo skolų.

Prieš 100 metų Kretingoje įsikūrė Izraelitų darbininkų kultūros draugija

Pateikta: 2020-07-10 12:27 (atnaujinta: 2020-07-10 12:47)
Liepos 4-ąją, sukanka lygiai šimtas metų, kai Kretingoje pradėjo veikti Izraelitų darbininkų kultūros draugijos vietos skyrius. Ta proga prisiminkime žydų tautos indėlį į Kretingos istoriją, ypač – nuo XX a. pradžios.

Puslapiai