Skip to content Skip to navigation

Dingusi Kretinga

Grafai Tiškevičiai. Nuo Berdyčivo iki Kretingos

Pateikta: 2020-03-24 10:31 (atnaujinta: 2020-03-24 10:46)

Grafų Tiškevičių giminės didysis herbas. XIX a. Iš: Tyszkiewicz, Józef. Tyszkiewiciana. Poznań, 1903 Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė grafas Juozapas Tiškevičius, prieš 145 metus oficialiai pradėjęs valdyti Kretingos dvarą, kuriame įkūrė šeimos rezidenciją su nuostabiu Vasaros sodu, didžiausiu Europoje privačiu Žiemos sodu, pirmuoju Kretingoje telegrafu, pirmąja Lietuvoje telefono ryšio linija ir elektrine.

Grafų Tiškevičių giminė kilo iš Ukrainos. Iš ten per Baltarusiją atsikėlė į Lietuvą. Šiandien apžvelgsime šios giminės istorinį kelią, susipažinsime su ištakomis, simboliais, ryškesnį pėdsaką istorijoje palikusiomis asmenybėmis.

Rotušės aikštės raida tarpukariu

Pateikta: 2020-02-10 08:00 (atnaujinta: 2020-02-10 08:05)

Aikštės vaizdas nuo pranciškonų bažnyčios bokšto. Apie 1930 m. Kretingos muziejus Pirmaisiais nepriklausomybės metais iš bermontininkų išvaduota Kretinga atrodė niūriai: gatvės apleistos, grindiniai neprižiūrimi, aikštėje stūksojo apleista cerkvė, o rytinėje ir vakarinėje kraštinėse riogsojo sudegusių pastatų griuvėsiai. Karo metais gaisro nuniokotas miestas pradėtas tvarkyti tik XX a. 3 dešimtmetyje, kai šalyje stabilizavosi politinė ir ekonominė padėtis.

Rotušės aikštė caro ir kaizerio laikais

Pateikta: 2020-01-20 15:52 (atnaujinta: 2020-01-20 15:59)
Kretingai 1795 m. netekus Magdeburgo teisės ir tapus eiliniu Rusijos imperijos provincijos pasienio miesteliu, prasidėjo naujas miesto istorinės urbanistinės raidos etapas. Jo pradžioje aikštę supo XVIII a. IV ketvirtyje statyti kalkėmis baltinti tinkuoto mūro namai, o centre tebestūksojo pirminę paskirtį praradusi rotušė. 
***
Savivaldos praradimas nesustabdė urbanistinės Kretingos raidos. Įsibėgėjus mūrinių gyvenamųjų namų statybai, nauji nedideli pastatai ritmingai įsijungė į bendrą aikštės užstatymą, išsaugodami istorines posesijų ribas, suteikdami miestui jaukumo. 1833 m. mieste buvo jau 31 mūrinis namas, kurių didžioji dauguma stovėjo aplinkui aikštę. Jų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui (742 namai), Kaunui (66 namai) ir Kėdainiams (48 namai). Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Anot Abiejų Tautų Respublikos istoriko, geografo ir statisto Mykolo Balinskio, XIX a. pirmoje pusėje Kretinga buvo „gražus mūrinis miestas“.

Rotušės aikštė. Istorinė raida XVII–XVIII amžiais

Pateikta: 2020-01-07 10:13 (atnaujinta: 2020-01-27 13:30)
Įsibėgėjant magistralinių Kretingos gatvių tvarkymo darbams, pradėta kalbėti apie Rotušės aikštės tvarkybą. Šiuo klausimu gruodžio 10 d. rajono savivaldybės administracija drauge su Lietuvos architektų sąjunga surengė konferenciją ir pradėjo diskusijas, kuriomis siekia išsiaiškinti specialistų ir miesto bendruomenės viziją kokią aikštę norėtume matyti. Mano, kaip istoriko, pareiga – supažindinti kretingiškius su aikštės istorija, atskleisti kaip amžių bėgyje keitėsi aikštės paskirtis ir užstatymas, kokie vyko ar buvo planuojami jos tvarkybos darbai.
***
Kretingos miestas, kuris oficialiai XVII–XVIII a. vadintas Karolštatu, buvo antrasis po Johanesburgo (Skuodo) grafų Chodkevičių pasienyje su vokiečių prekybos centrais įkurtas Magdeburgo teisę turintis privatus miestas, tapęs svarbiu Vakarų Žemaitijos užsienio prekybos ir amatų centru.

Lemtingieji 1919-ieji: Kretinga prieš 100 metų

Pateikta: 2019-11-04 11:42 (atnaujinta: 2020-03-17 10:30)

Kretingos komendantūros kuopa. Nežinomas fotografas. 1919 m. Lietuvos Tarybai paskelbus apie valstybingumo atkūrimą, savivaldos ir centrinę valdžią atstovaujančias institucijas Kretingoje pradėta kurti tik 1918-ųjų pabaigoje. Tačiau teisėtų savivaldos ir valdinių įstaigų steigimo procesas užtruko, kadangi valsčiuose valdžią į savo rankas paėmę revoliuciniai komitetai nepripažino Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtos Laikinosios Vyriausybės. Todėl moderniųjų laikų Kretingos istoriją nulėmė 1919-ųjų metų įvykiai, kurių metu buvo sukurta vykdomoji ir teisminė valdžia, sudarytos sąlygos švietimo, sveikatos apsaugos, politinio ir visuomeninio gyvenimo plėtrai.

Magistralinė Kretingos gatvė, jungusi miestą su Klaipėdos keliu

Pateikta: 2019-10-15 09:22 (atnaujinta: 2019-10-15 09:35)
Statant XVII a. pradžioje Karolštatą (taip XVII–XVIII a. oficialiai vadinosi Kretingos miestas), nuo turgavietės link Akmenos upės slėnio salos ir brastos buvusi nutiesta gatvė, sujungusi miestą su keliais, vedančiais link Klaipėdos ir Šventosios uostų. Ši magistralinė miesto arterija iš pradžių vadinta Vokiečių, vėliau – Palangos, Vandens, Pakalnės, o paskutinius 90 metų – Birutės gatve.

Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-09-02 08:48 (atnaujinta: 2020-03-17 10:31)
Jauniausia Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvataitės duktė gimė 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kretingos dvare. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei ir šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčioje buvo pakrikštyta Elena Klotilda Marija. Klotildos vardą ji gavo senelės iš motinos pusės Klotildos Volodkavičiūtės garbei.
 
Augo Kretingos dvare prižiūrima auklių ir guvernančių. Nuo vaikystės pasižymėjo gyvu charakteriu, judrumu, komunikabilumu, nesunkiai rasdavo bendrą kalbą tiek su namiškiais, tiek ir su svečiais. Mėgo puošniai rengtis ir jodinėti žirgais, ypač tėvo augintais žemaitukais. Sykį Palangos pajūryje dalyvavo tėvo surengtose žemaitukų varžybose, kuriose su broliu Antanu jojo ant žirgo dviviečiame cirko artistų balne.

Kretingos grafai Tiškevičiai. Sofija Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-08-19 09:02 (atnaujinta: 2020-03-17 10:32)
Gimė 1874 metų kovo 26 dieną grafų Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių šeimoje. Motinos garbei buvo pakrikštyta Sofija, o taip pat grafams Tiškevičiams būdingu antruoju vardu – Marija. Ji nebuvo pirmoji duktė, gavusi Sofijos vardą. Šiuo vardu 1862 m. taip pat buvusi pakrikštyta kūdikystėje mirusi pirmagimė Sofijos ir Juozapo Tiškevičių dukra.
 
Prižiūrima ir auklėjama guvernančių, Sofija Marija ankstyvosios vaikystės metus praleido Lentvario dvare, o apie 1878 metus su šeima persikėlė į Kretingos dvare pradėta įruošti naująją tėvų rezidenciją. Vasaras su tėvais, broliais, seserimis, pusbroliais, pusseserėmis, giminėmis, artimaisiais ir guvernantėmis leido senajame Palangos dvare, grafų Tiškevičių šeimos vasaros rezidencijoje.

Kretingos grafai Tiškevičiai. Vilniaus verslininkas ir mecenatas Antanas Tiškevičius

Pateikta: 2019-06-28 11:47 (atnaujinta: 2020-03-17 10:32)

Kadetų korpuso auklėtinis Antanas Tiškevičius. Nežinomas fotografas. Sankt Peterburgas (Rusija), XIX a. 9 deš. Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys (KM-IF7087) Ryškų pėdsaką Vilniaus miesto XIX a. pabaigos–XX a. pradžios istorijoje palikęs pramonininkas, fabrikantas, pirklys, meno mecenatas, visuomenininkas ir miesto valdybos narys Antanas Tiškevičius gimė 1866 m. gruodžio 12 d. Lentvario dvare, grafų Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) Sofijos Horvataitės (1837–1919) šeimoje.

Kartenos (Vytauto) gatvė – Kretingos miesto vartai

Pateikta: 2019-06-12 12:22 (atnaujinta: 2019-06-12 12:29)
Nuo XVI a. pabaigos Kretinga buvo svarbus užsienio prekybos centras, į kurį nuo Kartenos parėjo vienas pagrindinių prekybos kelių, jungusių Šiaurės Žemaitiją su Klaipėdos uostu. Statant 1609 m. Karolštato (Kretingos) miestą, naujos gyvenvietės teritorijoje atsidūrusi šio kelio atkarpa buvo pavadinta Kartenos gatve ir nešiojo šį vardą 320 metų. Pasitinkant Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, gatvė buvo pervadinta šio didžiojo Lietuvos kunigaikščio vardu, kurį išlaikė iki mūsų dienų.

Puslapiai