Skip to content Skip to navigation

Chodkevičiai

Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai – katalikybės citadelės Prūsijos pasienyje kūrėjai

Pateikta: 2021-10-26 10:31 (atnaujinta: 2021-10-26 10:38)

Kretingos miesto kūrėjai ir vienuolyno su bažnyčia fundatoriai Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai. Dail. Sinkevičius, 1822 m. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Šiemet minime iškilaus karvedžio, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400-ąsias metines. Jis garsėjo ne tik savo karinėmis pergalėmis, bet ir tuo, kad aktyviai rėmė Katalikų Bažnyčią, statė vienuolynus, bažnyčias, mokyklas ir prieglaudas. Vienas didžiausių jo nuopelnų Žemaičių seniūnijoje, greta Kražių jėzuitų kolegijos įsteigimo, buvo Kretingos miesto, arba Karolštato, su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynu ir bažnyčia įkūrimas.

Jono Karolio Chodkevičiaus pergalės pirmojo karo su Švedija pabaigoje

Pateikta: 2021-10-25 15:39 (atnaujinta: 2021-10-25 15:45)

Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Než. dailininkas, XVII a. Jaroslavo muziejus Kamienica Orsettich, Lenkija Kretingos dvarininkui, Žemaičių seniūnui, Livonijos valdytojui ir Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560–1621) teko pagrindinis vaidmuo baigiamajame pirmojo Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos Karalystės karo etape, kilusiame dėl Livonijos žemių padalijimo ir trukusiame nuo 1600 m. iki 1611 m.

Chotyno mūšis. Paskutinė karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus pergalė

Pateikta: 2021-09-22 09:38 (atnaujinta: 2021-09-22 10:44)
Šiemet sukanka 400 metų, kai 1621 m. rugsėjį jungtinė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Zaporožės kazokų kariuomenė, vadovaujamos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, mūšyje prie Chotyno tvirtovės Podolėje (Ukraina) atrėmė kelis kartus gausesnės Osmanų imperijos kariuomenės puolimą ir sustabdė turkų veržimąsi į Vidurio Europą.
***
Abiejų Tautų Respublika nuo XVI a. pabaigos siekė pajungti savo įtakai kaimyninę Moldavijos Kunigaikštystę, buvusią Osmanų imperijos vasalu. Lenkijos ir Lietuvos didikai palaikė jiems palankius pretendentus į Moldavijos valdovo sostą, siuntė jiems į pagalbą karinius dalinius. Savo ruožtu turkai politiškai ir kariškai rėmė savo pretendentus.
 

Žemaitukų žirgų rikiuotė ir istorinė LDK palapinė šeštadienį vilios į Kretingą

Pateikta: 2021-06-11 09:06 (atnaujinta: 2021-06-11 09:10)
Visą šią savaitę Kretingoje vyksta miesto šventės renginiai ir tradiciniai Šv. Antano atlaidai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas miesto įkūrėjui, garsiam Lietuvos karvedžiui, Salaspilio mūšio didvyriui J. K. Chodkevičiui.
 
Birželio 12 d.
  • apie 10 val. iš Kražių žirgais atkeliavusi iškilminga žemaitukų rikiuotė su „Vyčių rinktinės žygio“ komanda Kretingos Rotušės aikštėje nusilenks J. K. Chodkevičiaus paminklui.
  • 11 val.  žemaitukų rikiuotė pro vainikuotus Kretingos dvaro vartus žengs prie istorinės karvedžio J. K. Chodkevičiaus palapinės.
  • nuo 14 val. visi kretingiškiai ir miesto svečiai laukiami nemokamose ekskursijose, kuriose bus galima pajausti J. K. Chodkevičiaus dvasią, sužinoti apie jo mūšius, asmenybę, gyvenimą
 

Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai

Pateikta: 2021-04-21 11:33 (atnaujinta: 2021-05-10 10:32)

Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas dailininkas. XVIII a. Vavelio karališkoji pilis Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju.

***

Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu.

Virtuali paroda „Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 m.“

Pateikta: 2021-01-22 09:00 (atnaujinta: 2021-01-22 09:00)

Didingas stotas, pergalės mūšiuose ir vardas aidėjo visoje Europoje. Apie ką tai? Taip, tai apie Joną Karolį Chodkevičių – vieną žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiką ir karvedį, Kretingos miesto įkūrėją.

2021 m. paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Šia, Kretingos miestui ypatinga proga paruošėme parodą „Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 m.“ Tai buvo neeilinė, charimaztiška asmenybė, pasižymėjusi strateginiu mąstymu.

Šios  didžios asmenybės garbei parengtą parodą buvo galima apžiūrėti nuo rugsėjo mėnesio, muziejaus patalpose. Esant karantinui, parodą perkeliame į virtualią erdvę šiandien, Kretingos miesto gimtadienio išvakarėse. Maloniai kviečiame pasižvalgyti, susipažinti, o gal ir iš naujo atrasti, tai ką žinojote, o galbūt ir nežinojote apie didįjį karvedį.

Miesto įkūrėjo jubiliejui – rūmų verandos atidarymas – 2020-08-28

Pateikta: 2020-09-03 13:18 (atnaujinta: 2020-09-28 09:18)
 
Praėjusį savaitgalį Kretingos dvaro rūmų aplinka tarsi nusikėlė į praeitį: šimtamečių ąžuolų pavėsyje trenkė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, atvyko daug garbių svečių, griaudė patrankų salvės. Taip buvo pagerbtas Kretingos miesto įkūrėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus 460-asis gimimo jubiliejus ir pasidžiaugta ta proga atstatyta istorine dvaro rūmų veranda.

Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460

Pateikta: 2020-09-01 10:32

Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 metų

Pateikta: 2020-08-24 09:57 (atnaujinta: 2020-08-24 10:13)

Jono Karolio Chodkevičiaus portretas. Dail. Antoine Maurin, 1856 m. Šiemet minime 460-ąsias žymiausio Lietuvos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus gimimo metines. Šis asmuo XVI a. pradžioje ryžtingai pasuko kita linkme Kretingos istoriją, įkurdamas čia bernardinų (pranciškonų) vienuolyną ir bažnyčią, paversdamas Kretingą prekybos ir amatų centru.

***

Jonas Karolis gimė 1560 m. Vilniuje, įtakingo rusėnų kilmės Lietuvos didiko, pėstininkų etmono Jono Chodkevičiaus (1537–1569) ir iš Krokuvos vaivadų giminės kilusios Kristinos Zborovskos-Chodkevičienės († 1588 m.) šeimoje. Didelės įtakos jo auklėjimui turėjo motina, su kuria jis vaikystėje atvyko į Muišės dvarą. Mokslo pradmenis įgijęs namuose, nuo 1573 m. studijavo Vilniaus, Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Keliaudamas po Europą, įgijo teorinių ir praktinių karinės vadybos žinių, o grįžęs į gimtinę, tarnavo didžiajam kunigaikščiui.

Ekskursija „Salaspilio mūšis“

Pateikta: 2020-05-16 13:21

Ekskursiją veda Kretingos muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė.

Puslapiai