Skip to content Skip to navigation

Kretingos muziejaus renginiai 2021 m. kovo mėn.

Pateikta: 2021-03-02 12:29 (atnaujinta: 2021-03-10 13:10)

Kovo 10–14 d. „Asmenukė Kovo 11-ajai“ Kretingos dvaro parke. Lankytojai galės įsiamžinti prie šventiškai papuošto Muziejaus simbolio „Angelo trimitininko“ ir socialiniuose tinkluose pasidalinti nuotraukomis.

Kovo 11 d. 10 val. Virtuali paskaita „Lietuvos poeto, eseisto Marcelijaus Teodoro Martinaičio patirčių refleksija jo publicistikos rinktinėse”, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, Kretingos muziejaus YouTube ir Facebook paskyroje. Paskaitą skaitys Kretingos muziejaus muziejininkas-istorikas Tadas Šaulys.

Kovo 12 d. 10 val. Virtuali paroda „Stanislavai Jankauskienei – 100 metų

Jonas Karolis Chodkevičius, švedų Kuoknesėje nugalėtojas ir pirmosios bažnyčios Kretingoje įkūrėjas

Pateikta: 2021-03-02 10:00 (atnaujinta: 2021-03-02 10:00)
Minėdami Jono Karolio Chodkevičiaus metus, prisiminkime vieno žymiausių Abiejų Tautų Respublikos karvedžių ir Kretingos valdovų didžius darbus ir pergales. Vieną pirmųjų žymesnių pergalių jis pasiekė prieš 420 metų Kuoknesės mūšyje, kaudamasis su švedais. Ši pergalė ne tik buvo ženklus žingsnis asmeniniame karvedžio kelyje į šlovę, bet ir suvaidino žymų vaidmenį Kretingos istorijoje. 
***
Vienuolika metų trūkusį pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą sukėlė konfliktas dėl Švedijos karaliaus sosto, kilęs tarp Zigmanto Vazos ir jo dėdės Karolio. Zigmantas Vaza (1566–1632) buvo vienintelis švedų karaliaus Jono III ir lietuvių kilmės karalienės Kotrynos Jogailaitės sūnus, pakrikštytas senelio Žygimanto Senojo garbei. Motina nuo ankstyvos vaikystės auklėjo jį katalikybės dvasia ir ruošė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostui. Jos viltys ir pastangos netruko pasiteisinti: 1587 m. Lenkijos didikai Zigmantą Vazą išsirinko karaliumi, o 1588 m. jis priėmė ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūną. Tėvui 1592 m. mirus, Zigmantas tapo ir Švedijos karaliumi, kuriuo karūnuotas buvo 1594 metais.

Karolštato arba Kretingos rotušei – 400 metų

Pateikta: 2021-03-01 13:31 (atnaujinta: 2021-03-01 13:36)
Šiemet sukanka 400 metų, kai žymaus Abiejų Tautų Respublikos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto Karolštato arba Kretingos miesto aikštėje iškilo rotušė – administracinis ir reprezentacinis savivaldybės pastatas. Iki XVIII a. pabaigos apie ją telkėsi Magdeburgo teisės globojamų miestiečių ir miesto svečių visuomeninis gyvenimas bei ūkinė-komercinė veikla. Be to, beveik iki XIX a. vidurio šis pastatas buvo architektūrinė miesto dominantė.

Kuokštinis chlorofitas – nereikli ir labai naudinga gėlė

Pateikta: 2021-02-23 15:54 (atnaujinta: 2021-02-23 15:57)
Ar teko girdėti, kad yra tokių kambarinių augalų, kurie ne tik mus džiugina savo žaluma ar žiedais, bet ir valo kambarių orą? 
 
Vieni geriausių kambario oro filtrų – chlorofitai. Patys nenukentėdami, jie sugeria ir nukenksmina daug kenksmingų medžiagų – formaldehidą, anglies monoksidą, benzolą, azoto oksidą, taip pat chloretileną, sunkiuosius metalus. Ypač chlorofitus patariama auginti naujai įrengtose patalpose. Teigiama, jog apie 10 kv. m patalpos orui gerinti reikėtų 2–3 šių augalų. Jų efektyvumas, žinoma, priklauso nuo dydžio ir vešlumo. Be to, jiems turi tekti pakankamai šviesos. Chlorofitai labai pageidautini virtuvėje su dujine virykle, nes augalai sugeria jos išskiriamus dujų degimo produktus.

Žudgalis – senosiose Pesčių ganyklose įsikūręs kaimas

Pateikta: 2021-02-22 12:47 (atnaujinta: 2021-02-24 16:10)
Į vakarus nuo Salantų miesto, Erlos-Salanto upių senslėnyje ir už jo kylančioje aukštumoje, plyti Žudgalis. Tai daugiau kaip dviejų šimtų metų istoriją skaičiuojantis kaimas, kurio praeitį mena palei Ateities gatvę tebestovinčios sodybos, kryžkelėje rymanti koplytėlė bei prie kelio į Salantus veikusios senosios kapinės.

Žaidimas „Sujunk taškus“

Pateikta: 2021-02-16 14:00 (atnaujinta: 2021-02-19 10:58)

Šiandien Vasario 16 d. švenčiame iš namų. Ta proga, kad nebūtų nuobodu namuose siūlome žaidimą „Sujunk taškus“.

Iš Kretingos muziejaus fondų atrinkome eksponatus, kuriuos muziejaus dalininkė perkėlė į taškelių ir skaičių jūrą. Atrinkti eksponatai nėra tiesiogiai susiję su Vasario 16 d. aktu ar įvykiais, bet įkvėpti tarpukario laikotarpio realijų, tautiškumo ir patriotizmo savo šaliai. Paruošėme keturis, skirtingų sudėtingumo lygių piešinius. Veiklos bus tiek vaikui, tiek ir suaugusiam.

Norimą piešinį atsispausdinkite ir pradėkite užduotį. Jei tokios galimybės neturite, parsisiuntę piešinį į savo kompiuterį, atsidarykite per bet kurią jūsų naudojamą piešimo programą ir užduotį atliksite skaitmeniniu formatu.

!!! Įspėjame: du piešiniai yra sudėtingesni, dėl šios priežasties skaitmenys sužymėti skirtingomis spalvomis. Tai reiškia, kad tik tos spalvos skaičiai yra jungiami tarpusavyje.

   

Virtuali paroda – Nepalaužta lietuviškumo dvasia

Pateikta: 2021-02-16 09:04 (atnaujinta: 2021-02-16 09:22)

Mokykliniai atminimai – XIX–XX a. buvusi populiariausia moksleivių bendravimo forma.

XIX a. pirmojoje pusėje Rusijoje atsirado „merginų albumų“ tradicija. Lietuvoje ši tradicija greičiausiai paplito per Lenkijos dvarų kultūrą.

XX a. vid. užrašai ant nuotraukų ir atminimai buvo pildomi vyresniųjų, baigiamųjų klasių moksleivių prieš pat baigiant mokyklą.

XX a. vid. mokykliniai atminimų sąsiuviniai buvo tarsi savotiška pasipriešinimo esamai politinei struktūrai forma. Kretingos muziejuje saugoma 1948–1949 m. Nausėdų kaimo (Kretingos r.) mokinių Grasildai Klanaitei rašyta atminimų knygelė. Pokario metai, sovietų okupacija, trėmimai į Sibirą, o knygelės puslapiai išmarginti plevėsuojančiomis trispalvėmis vėliavomis, religiniais simboliais ar bent jau trijų – geltona, žalia, raudona – spalvų pieštukais. Ir tekstai – atviri ir drąsūs: „Papuoški krūtinę žaliąja rūta. Mylėki Tėvynę, nes ji pavergta“...

Virtuali paroda – Aniceto Puškoriaus užgavėnių kaukės

Pateikta: 2021-02-15 09:17 (atnaujinta: 2021-02-15 09:54)
Užgavėnės – tradicinė žemaičių šventė. Tai paskutinė žiemos mėsėdžio diena, atsisveikinimo su žiema, jos išlydėjimo, gamtos budinimo šventė.  Ji vyksta antradienį, likus keturiasdešimt šešioms dienoms iki Velykų. Įvairiausiais būdais - gausiomis vaišėmis, laistymu, žirgų lenktynėmis ir kitomis priemonėmis - skatinami geri derliai, užsitikrinama tų metų gerovė.  Įdomiausia dalis - karnavalas, čia vadintas „budeliais“. Tai persirengėlių vaikštynės po sodybas. Persirengimo paprotys galėjo ateiti iš tuomečio tikėjimo žmonių kilme iš gyvūnų. Iki šių laikų populiarios gyvūnų kaukės yra meška, ožys, gervė, arklys, manoma, turintys vaisingumo magijos.

Bilbergijos pasipuošė ryškiai rožinės spalvos pažiedėmis

Pateikta: 2021-02-09 10:45 (atnaujinta: 2021-02-09 10:47)
Kviečiame susipažinti su svyrančiosiomis bilbergijomis. Šiuo metu Žiemos sode augančios svyrančiosios bilbergijos pasipuošė nuostabiais rožiniais žiedynais. Šias neįprastas, kiek retesnes kambarines gėlės mažai kas augina namuose ir visai be reikalo. Bilbergijos nėra kaprizingos, jos gerai toleruoja sausą orą kambaryje, o tai mūsų krašte labai svarbu, nes turime ilgą šildymo sezoną.
 
Augdamos natūralioje aplinkoje bilbergijos yra epifitiniai augalai, kai kurios auga ant uolų. Epifitai yra tie augalai, kurie kitus augalus naudoja kaip atramą, kad gautų daugiau šviesos, iš to augalo jokių maisto medžiagų jie neima.

Puošnioji strelicija – rojaus paukščio gėlė

Pateikta: 2021-02-01 15:48 (atnaujinta: 2021-02-01 16:11)
Kol tęsiasi karantinas ir lantytojai negali lankytis Kretingos muziejuje kviečiame nors virtualiai pasidžiaugti šiuo metu Žiemos sode žydinčiais augalais. Lauke sniego pusnys ir spaudžia šaltukas, o Žiemos sode šilta, žalia ir vis daugėja žiedais pasipuošusių augalų.
 
Žiemos sodo darbuotojas jau nuo gruodžio pradžios žiedais džiugina puošniosios strelicijos (lot. Strelitzia reginae). Tarp didžiulių visžalių lapų kyšantys grakščios formos strelicijos žiedai primena paukščio galvą, matyt dėl šios priežasties strelicijos dažnai vadinamos rojaus paukščio gėlėmis. Gamtoje nieko nėra nereikalingo, per tūkstantmečius augalai prisitaikė prie aplinkos ir būtent tokie augalų žiedai ar lapai yra ne be reikalo. Strelicijų gimtinė – Pietų Afrika, kur jos didžiuliais guotais auga ežerų ir upių pakrantėse, kartais pamiškėse ir miškuose. Strelicijų žiedai yra prisitaikę, kad juos apdulkintų paukščiai: ant standaus žiedynlapio (to kuris primena paukščio snapą) nutūpę nektaro atsigerti paukščiai kojas ir plunksnas išsitepa žiedadulkėmis, o nuskridę ant kito žiedo jį apdulkina. Strelicijų žiedai išskirtinės išvaizdos, tačiau yra bekvapiai.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos