Skip to content Skip to navigation

ANONSAS. Sekmadienių rytmečiai su pasaka Žiemos sode

Pateikta: 2021-04-15 10:51 (atnaujinta: 2021-04-15 10:51)

Baksčiai – gilia praeitimi ir žalia energija garsėjantis kaimas

Pateikta: 2021-04-15 10:19 (atnaujinta: 2021-04-16 10:26)

Kaimo 1915 m. planas. Ištrauka iš Prūsijos kartografijos tarnybos parengto Salantų apylinkių topografinio žemėlapio Baksčiai yra į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio miestelio, kairiajame Bartuvos upės krante: slėnyje ir šalia stūksančioje aukštumoje. Šiaurėje kaimas ribojasi su Bobiliškėmis, pietuose – su Igariais, vakaruose – su Mikulčiais. Rytine žemių dalimi upės slėniu praeina krašto kelias Skuodas–Plungė (169), o palei pietvakarinę ribą – rajoninis kelias Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis (3704).

Archeologijos duomenys liudija, kad kaime prie Bartuvos upės žmonės gyveno jau I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. Savo mirusius artimuosius jie laidojo kaimo pietrytiniame pakraštyje esančioje slėnio terasoje įrengtame pilkapyne. Šias seniausias Mosėdžio apylinkių kapines 1959 m. išaiškino iš netoliese esančio Budrių kaimo kilęs kretingiškis kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis, aptikęs 8 pilkapius, kurių sampilų skersmuo siekė 7–18 m, o aukštis – 80 cm. Mosėdžio kolūkio buldozerininkai, tvarkydami naujojo plento Skuodas–Plungė aplinką, 1972 m. visų pilkapių sampilus nustumdė, o tris pilkapius sunaikino.

Nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metams paminėti – 2021-04-15

Pateikta: 2021-04-07 13:45 (atnaujinta: 2021-04-07 13:46)
2021 m. balandžio 15 d. vyks nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta J. A. Pabrėžos metams paminėti. 
Konferencijos siekis – pristatyti visuomenei vieną iškiliausių XIX a. Žemaitijos asmenybių Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, kartu skatinant domėtis šios iškilios asmenybės nuveiktais darbais, jų reikšme Kretingos kraštui, Žemaitijai ir Lietuvai.
 
Konferencijos nuoroda: https://youtu.be/S1TI1JmrkjQ
 
PROGRAMA

Lietuviški sėkmės ir laimės ženklai margučiuose

Pateikta: 2021-04-02 10:00 (atnaujinta: 2021-04-02 10:00)

Edukaciją „Lietuviški sėkmės ir laimės ženklai margučiuose“ veda Inga Idaitė

Kretingos muziejaus renginiai 2021 m. balandžio mėn.

Pateikta: 2021-04-01 12:39 (atnaujinta: 2021-04-26 14:02)

Balandžio 1–20 d. 10–18 val. Etnografinė paroda „Pakavuotas Velīkas“ Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje

Balandžio 1 d. – gegužės 6 d. 10–18 val. Keramikės Reginos Ramonaitės-Malakauskienės paroda „Žaliuojanti keramika“ Muziejaus parodinėse salėse

Balandžio 18, 25 d. 12 val. Virtualūs sekmadienio rytmečiai su pasaka Muziejaus internetinėje svetainėje, facebook  ir YouTube paskyrose. Pasakas skaitys režisierius Algimantas Verbutas.

Balandžio 1 – gegužės 31 d. 10–18 val. paroda „Netolimos praeities vaizdeliai (XX a. I p.)“ Muziejaus parodinėse salėse

 

Muziejaus lankymas

Bilietus galite įsigyti Muziejaus kasoje, adresu Vilniaus g. 37, Kretinga. Siekiant užtikrinti Jūsų saugumą ir riboti lankytojų srautus, skelbiama išankstinė registracija telefonais: 8 682 06702 (kasa), 8 684 42877, (8 445) 77323, 8 684 94452. 

Taip pat galite registruotis interneto svetainėje užpildydami anketą pagal formą: https://forms.gle/SKwisjzwgdRAgADR9

Į Muziejų lankytojai bus įleidžiami ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narius. Būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones, dezinfekuoti rankas. Saugokite save ir kitus!

Esate labai laukiami!

 

Tradiciniai amatai – išsikepkime Velykų „babką“

Pateikta: 2021-04-01 10:00 (atnaujinta: 2021-04-01 10:00)

Kaip kepti Velykinę „babką“ parodys Vida Viskontienė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepimo, maisto ruošimo amatų puoselėtoja, B kategorijos tautinio paveldo produktų gamintoja. Kepimo tradicijas perėmė iš mamos.

Tradicinio Velykų stalo receptai

Pateikta: 2021-03-31 08:33 (atnaujinta: 2021-03-31 08:35)

Fotografavo Tomas Jurginas Visą laiką darydavo iš sviesto avinėlį. Lygtai vėliavėlė tokia būdavo... prisikėlimo rytą. Teta Ona visą laiką darydavo su rankomis, padarydavo garbanėles. Ir aš moku, dabar pati padarau. Tokios didelės, gražios. Per Velykas būdavo visad šaltienos, virtas kumpis, ruletas, raudona mišrainė, pyragai, sausainiai. Ruletas – tai šaltieną kai verda, sudeda į sūrmaišį ir suspaudžia. Kumpis visą laiką būdavo virtas. Pareidavom iš bažnyčios – pirmiausia bėgdavom pasisveikindavom kažkaip. Velykų rytą nereikėdavo persirengt, pasipuošę valgydavom“, – toks Akmenalių kaime užaugusios Irenos atmintyje išlikęs šventinis Velykų stalas, kuriame atsispindi ne tik mūsų apylinkių, bet ir visos Lietuvos tradicijos. Mėsa –  dažniausiai kiauliena, o vakarų Lietuvoje ir kepta višta, kalakutai, pieno produktai – svietas, didelis, žalumynais išpuoštas varškės sūris, varškė –, kvietiniai pyragai, – tai, be ko neįsivaizduojamas Velykų stalas prieškario Lietuvoje. Nepamirškime savo kulinarinio paveldo ir per šias Velykas būtinai pasigaminkime tradicinių patiekalų. Siūlome keletą jų:

Kviečiame dalintis daiktais, kurie pasakoja COVID-19 istoriją Kretingos rajone

Pateikta: 2021-03-25 08:51 (atnaujinta: 2021-03-25 09:11)
Praeitį dažnai įsivaizduojame kaip bangavimą – joje nuolat mainosi pakilimai ir nuosmukiai. Kadangi praeitis neatsiejama nuo žmogiškojo suvokimo dažnam pakilimui ar nuosmukiui yra suteikti pavadinimai: XVII a. pr. Maskvos didžiojoje kunigaikštystėje dar žinoma kaip „Smūta“, o XVII a. vid. Abiejų Tautų Respublikoje mums dar žinomas kaip „Tvanas“. Galime kūrybiškai pasvajoti, apie tai, kaip ateityje bus vadinamas šis laikotarpis, kuriuo mes dabar gyvename? Koronaviruso sukelta pasaulinė pandemija, nors trunka tik metus, bet jau pretenduoja į „istorinio nuosmukio“ epitetą. Ne tik dėl išplitimo pasaulinio mastu, bet ir dėl jo įtakos daugeliui gyvenimo sferų – nuo darbo ir poilsio režimo pokyčių iki mūsų kasdieninės savijautos. Todėl jau dabar galime kelti klausimą, kas ateičiai bylos apie šį laikotarpį ir jame mūsų patirtus išgyvenimus? 
 

Paroda „Netolimos praeities vaizdeliai“ (XX a. I p.)

Pateikta: 2021-03-24 09:37 (atnaujinta: 2021-03-25 09:15)
Gyventojų buitis visais laikais priklausė nuo žmogaus socialinės padėties. Namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai, interjero elementai atskleidžia tam tikro socialinio sluoksnio būdingiausias stilistines savybes ir suteikia galimybę sužinoti apie gyventojų buitį, papročius ir tradicijas. Namuose būna nemažai gražių ir vertingų interjero daiktų – laikrodžių, baldų, tekstilės dirbinių ir pan., kurie rodo šeimininko turtinę padėtį, skonį, grožio pajautimą. Tuo laikmečiu baldus dažniausiai padirbdavo koks nors nagingas meistras, o tekstilės gaminiais: siuviniais, audiniais namus puošė darbščiosios namų šeimininkės ir jų dukterys.
 
Šioje parodoje nebandome parodyti vieną ar kitą statusą visuomenėje turinčio žmogaus buities, o atveriame duris į daugumos XX a. pirmos pusės miestelėno, mokytojo, tarnautojo ar į pasiturinčio ūkininko namus.
Paroda veiks 2021 m. kovo 24 – gegužės 31 d.
 

Kretingos muziejus lankytojus pasitiks staigmena

Pateikta: 2021-03-18 08:58
2021 m. kovo 17-ąją, po ilgo karantino duris lankytojams vėl atvėrė Kretingos muziejus. Muziejininkai lankytojus pasitiko staigmena – Prano Gudyno centro restauratorių atkurtu ir vienoje pirmųjų salių – grafo Juozapo Tiškevičiaus bibliotekoje – eksponuojamu XIX a. Vakarų Europos meistrų žakarto technika išaustu kilimu „Šaunusis riteris Maksimiljanas grįžta iš Orley miesto“.
 
Tai – viena šio rankų darbo kūrinio dalių. Antroji, o tiksliau – pirmoji, pavadinta „Šaunusis riteris Maksimiljanas atvyksta į Orley miestą“, po restauracijos į muziejų bus pargabenta šį birželį. Abu kilimai – klaipėdietės Tatjanos Bogdanovos dovana Kretingos muziejui.
 

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos