Skip to content Skip to navigation

Paroda „Lietuviais esame mes gimę“ – 2019-10-04 / 11-18

Paroda „Lietuviais esame mes gimę“ – 2019-10-04 / 11-18

Pateikta: 2019-10-14 12:32
2019 m. spalio 4 dieną Kretingos muziejaus parodų salėse atidaryta paroda „Lietuviais esame mes gimę“, kurią pristatė Lietuvių Fondo valdybos narys ir įgaliotinis Lietuvai, parodos kuratorius Leonas Narbutis.
 
Paroda „Lietuviais esame mes gimę“ Kretingos muziejuje veiks iki lapkričio 18 dienos. Atidarymo nuotraukų galerija...
 
Parodos kuratorius, pasidalindamas savo, kaip išeivio gyvenimo istorija, tuo pačiu pristatė ir lietuvių bendruomenės išeivijoje pagrindus bei kasdienybę. L. Narbutis gimė Kaune geležinkeliečio šeimoje. 1939 m., Hitleriui užėmus Lietuvą, šeimą paskyrė į Kybartus. 1944 m., frontui slenkant, paskutiniu traukiniu pasitraukė į Vakarus, apsistojo rytų Vokietijoje Štatgarde (dab. Lenkija), vėliau pasitraukė į Vokietiją. Po karo Vokietijoje ėmė kurtis pabėgėlių stovyklos.
 
Apie 1948 m. karo pabėgėliai pamažu ėmė virsti imigrantais ir iš Lietuvos pasitraukusiems intelektualams iškilo uždavinys: kokiu būdu išsaugoti lietuvybę – kalbą, tautinę kultūrą, papročius gyvenant kitose šalyse tarp kitataučių. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko Mykolo Krupavičiaus ir kitų iniciatyva nutarta kiekvienoje šalyje steigti lietuvių bendruomenes ir jas vienijančią Pasaulio lietuvių bendruomenę. 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas parengė ir Augsburgo leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ paskelbė dokumentą „Lietuvių charta“, išreiškiantį išeivijos lietuvių tautinio solidarumo principus. Lietuvių chartos tikslas – „išlaikyti lietuviuose lietuvybę“.
 
1950 m., JAV išėjo įstatymas, kurio pagrindu iš Vokietijos buvo priimamas tam tikras pabėgėlių skaičius, tačiau galėjo atvykti tik fiziškai sveiki žmonės. L. Narbučio tėvas nepraėjo sveikatos komisijos, todėl šeimai teko laukti, kol tėvui padarė operaciją ir jis iš naujo praėjo sveikatos komisiją. Tik tuomet šeima gavo leidimą išvykti į JAV. Nuo 1959 m. L. Narbutis bendradarbiavo su „Amerikos lietuvių radiju“, darė reportažus „Amerikos balsui“, „Laisvajai Europai“, „Lietuvos radijui“. 2004 m. sugrįžo į Lietuvą: „Nežinojau, kad žmogui būti laimingam reikia tiek mažai. Šiandien gyvenu Lietuvoje, gyvenu taip, kaip visados norėjau gyventi ir neįsivaizduoju kitokio gyvenimo“.
 
2019-uosius metus Lietuvos Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Seimo nutarime pabrėžiama, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse prisidėjo prie šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės kūrimo. Taip pat išskiriamas šios bendruomenės indėlis atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę ir integruojantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), Europos Sąjungą.
 
Šiais metais minime Lietuvių Chartos 70-mečio jubiliejų ir tai yra puiki proga lietuviams parodyti tautinį solidarumą, kuris yra vienas iš kertinių straipsnių šitoje Chartoje, ir parodyti, kad svarbūs yra visi lietuviai, gyvenantys pasaulyje: visi pasaulyje gyvenantys lietuviai ir lietuvių kilmės asmenys yra vienos Lietuvos dalis, jos stiprybės, vienybės, pažangos ir išlikimo garantas.
 
Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Lietuviais esame mes gimę“ yra skirta plačiajai Lietuvos visuomenei, vaizdžiai pasakoja apie lietuvių išeivių veiklą. Nuotraukos ir dokumentai gauti iš asmeninių archyvų, Amerikos lietuvių televizijos, Lietuvos išeivijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kauno Pedagoginio muziejaus bei Lietuvos centrinio valstybinio archyvo. Parodos apipavidalinimą atliko dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė (UAB „Ekspozicijų sistemos“).
 
Parodoje matysite Lietuvą, kurią sukūrė tėvynainiai nenorėdami prarasti savo tapatybės. Jie išsivežė gimtinėje paliktų brolių ir sesių lūkesčius ir norus – kad Lietuva liktų laisva ir nepriklausoma valstybė.  Ši paroda – tai užsienio lietuvių gyvenimas iš paukščio skrydžio aukštumos. Tai – jų Lietuva. Nesvarbu kur mūsų tautiečiai būtų, kur jie gyventų – ankščiau ar vėliau jie širdimi pajunta, jog tikroji jų Tėvynė yra Lietuva ir dėl jos laisvės verta gyventi ir kovoti.
 
Parodą iniciavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenė su tuometiniu Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu. Šiandien parodos eksponavimą yra perėmęs Lietuvių Fondas. Paroda jau buvo eksponuota Vilniuje, Kaune, Pagėgiuose, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje, Biržuose, Joniškyje, Palangoje, Vilkaviškyje,  Kybartuose, Prienuose ir kituose Lietuvos miestuose.
 
 
Jolanta KLIETKUTĖ