Skip to content Skip to navigation

Kretingos muziejus įgyvendino projektą „Atmintis“: namo simboliškai grįžo J. K. Chodkevičius

Kretingos muziejus įgyvendino projektą „Atmintis“: namo simboliškai grįžo J. K. Chodkevičius

Pateikta: 2021-09-29 14:31 (atnaujinta: 2021-10-01 11:52)

Projekto „Atmintis“ sumanytojai ir vykdytojai prie J. K. Chodkevičiaus kenotafo. Fot. J. Klietkutė Kretingos muziejaus vienas iš svarbiausių ir ypatingos atsakomybės bei dėmesio pareikalavusių projektų „Atmintis“ įgavo prasmę bei kūną. J. K. Chodkevičiui pagerbti bei įamžinti skirto muziejaus projekto dėka Kretinga rugsėjo 24-ąją tapo svarbiausiu Lietuvos miestu. Visos žiniasklaidos bei stebėtojų dėmesys nukrypo į Karolio miestą – čia iškilmingai paminėtos 400-osios karvedžio, Kretingos miesto įkūrėjo bei bažnyčios statytojo J. K. Chodkevičiaus mirties metinės. Ir nors šio didžio žmogaus kapas kol kas nėra žinomas, karvedys simboliškai grįžo namo – Chodkevičių šeimos mauzoliejuje pastatytas kenotafas su J. K. Chodkevičiumi susijusiais artefaktais.

Šie, 2021-ieji metai yra paskelbti vieno ryškiausių XVII amžiaus Lietuvos valstybės ir karo veikėjų – Jono Karolio Chodkevičiaus – metais. Ši išskirtinė asmenybė buvo žinoma visai Europai, valdė ne vieną valdą, tačiau pačiam J. K. Chodkevičiui mieliausia buvo Kretinga – savo rezidencijai jis buvo pasirinkęs strategiškai patrauklią vietą, dabartinę Kretingos muziejaus paminklinę teritoriją. Kretingą J. K. Chodkevičius matė ir kaip savo amžinojo poilsio vietą. Po Kretingos bažnyčios altoriumi įrengė šeimos kriptą, tačiau šalia niekada taip ir neatgulė.

Pagrindinis Kretingos muziejaus projekto „Atmintis“ tikslas – atstatyti istorinį teisingumą, įrengiant J. K. Chodkevičiaus amžinojo poilsio vietą jo šeimos mauzoliejuje, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Karo stratego J. K. Chodkevičiaus žygdarbiai ir kilnūs darbai įkvėpė mus, kartu su Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybe, rengti projektą „Atmintis“ bendradarbiauti pasikviečiant Kretingos rajono savivaldybę, Kretingos bažnyčios parapiją ir kultūros centrą. Mes visi kartu užpildėme praradimų tuštumą.  Per žemės grumstą, kurį Lietuvos kariuomenės kariai parvežė iš J. K. Chodkevičiaus kautynių vietų, per ąžuolo šaknis, per beribį dangų, per  srauniuosius vandenis mes susigrąžinome savo sūnų, Kretingos rajono garbės pilietį į Kretingą“, – kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė, viena iš projekto „Atmintis“ organizatorių Vida Kanapkienė.

V. Kanapkienė pasidžiaugė visų, prisidėjusių prie projekto įgyvendinimo, darbu bei pastangomis. Iškilmes, kokių Kretingoje nėra buvę, papuošė Lietuvos kariuomenė. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje Nerijus Čapas, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės štabo G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistas, raudono vaško anspaudu užantspaudavo iš Chotyno tvirtovės atvežtą žemės saują. Kitose kapsulėse – su J. K. Chodkevičiumi susiję artefaktai: žiupsniai žemių iš svarbiausių mūšių ir gyvenimo vietų, taip pat gilės iš Kretingos dvarvietės. Pagal legendą prie didžiųjų dvaro ąžuolų, ošiančių ir šiandien, mėgdavo ilsėtis J. K. Chodkevičius.
Sausumos pajėgų vadas Raimundas Vaikšnoras įteikia garbingą apdovanojimą Kretingos muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei. Fot. J. Klietkutė

Prie didžiųjų ąžuolų įvyko ir šventinė Lietuvos kariuomenės ir karių savanorių rikiuotė.

Po iškilmių Kretingos muziejuje kariškiai kenotafą kartu su karių, muziejaus darbuotojų, svečių bei kretingiškių palyda išnešė į Rotušės aikštę. Čia įvyko dar vienos iškilmės, kuriose dalyvavo ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Kretingos rajono savivaldybės vadovai, Seimo ir kariuomenės atstovai. Iškilmių metu Kretingos muziejaus partneriams – Motorizuotųjų pėstininkų brigadai „Žemaitija“ buvo suteiktas garbingas Jono Karolio Chodkevičiaus vardas.

Iškilmingos ceremonijos metu Sausumos pajėgų vadas Raimundas Vaikšnoras generolo leitenanto Valdemaro Rupšio vardu atminimo medaliais už indėlį įamžinant Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, jo karinių pergalių ir nuopelnų Lietuvos valstybei atminimą apdovanojo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadą pulkininką Nerijų Stankevičių, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės štabo G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistą Nerijų Čapą,  Seimo narį, istoriką Valdą Rakutį ir Kretingos muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę.

Iš Rotušės aikštės kenofatas išneštas į Kretingos bažnyčią, čia aukotos iškilmingos šv. Mišios, jų metu kenotafas pastatytas ten, kur troško J. K. Chodkevičius – jo šeimos mauzoliejuje po pagrindiniu bažnyčios altoriumi.

Jono Karolio Chodkevičiaus medalis. Fot. J. Klietkutė Didžiojo karo vado J. K.Chodkevičiaus pagerbimo ceremoniją vainikavo padėkos. Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus padėkos įteiktos Vytautui Baranskui, Albinui Šepučiui, Gražvydui Černiauskui, Petrui Kurmiui, Nerijui Čapui.

Esu dėkinga auksinių rankų restauratoriui Vytautui Baranskui už kenotafo sukūrimą. Dėkoju kalviui Albinui Šepučiui, kuris sukūrė stovą kenotafui ir kalviui Gražvydui Černiauskui, kuris stovą pagamino. Padėką taip gavo J. K. Chodkevičiaus pagerbimo ceremonijai ir kenotafui paramą skyręs verslininkas Petras Kurmis bei J. K. Chodkevičiaus vardą garsinantis ir vienas iš kenotafo idėjos sumanytojų Nerijus Čapas.  Labai džiaugiuosi policijos darbu – pareigūnai užtikrino sklandžią ir saugią kariuomenės eiseną. Dėkoju už pagalbą rengiant projektą „Atmintis“ Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėjai Jurgitai Paulauskienei“, - sakė V. Kanapkienė.

Pasak jos, projekto „Atmintis“ įgyvendinimas atvertė dar vieną svarbų Kretingos muziejaus darbų lapą, kurį tikimasi ir toliau pildyti Kretingą garsinančiais įvykiais.
 

Diana Jomantaitė-Jonaitienė

Nuotraukų galerijos: