Skip to content Skip to navigation

Tradicinio Velykų stalo receptai

Pateikta: 2021-03-31 08:33 (atnaujinta: 2021-03-31 08:35)

Fotografavo Tomas Jurginas Visą laiką darydavo iš sviesto avinėlį. Lygtai vėliavėlė tokia būdavo... prisikėlimo rytą. Teta Ona visą laiką darydavo su rankomis, padarydavo garbanėles. Ir aš moku, dabar pati padarau. Tokios didelės, gražios. Per Velykas būdavo visad šaltienos, virtas kumpis, ruletas, raudona mišrainė, pyragai, sausainiai. Ruletas – tai šaltieną kai verda, sudeda į sūrmaišį ir suspaudžia. Kumpis visą laiką būdavo virtas. Pareidavom iš bažnyčios – pirmiausia bėgdavom pasisveikindavom kažkaip. Velykų rytą nereikėdavo persirengt, pasipuošę valgydavom“, – toks Akmenalių kaime užaugusios Irenos atmintyje išlikęs šventinis Velykų stalas, kuriame atsispindi ne tik mūsų apylinkių, bet ir visos Lietuvos tradicijos. Mėsa –  dažniausiai kiauliena, o vakarų Lietuvoje ir kepta višta, kalakutai, pieno produktai – svietas, didelis, žalumynais išpuoštas varškės sūris, varškė –, kvietiniai pyragai, – tai, be ko neįsivaizduojamas Velykų stalas prieškario Lietuvoje. Nepamirškime savo kulinarinio paveldo ir per šias Velykas būtinai pasigaminkime tradicinių patiekalų. Siūlome keletą jų:

Kviečiame dalintis daiktais, kurie pasakoja COVID-19 istoriją Kretingos rajone

Pateikta: 2021-03-25 08:51 (atnaujinta: 2021-03-25 09:11)
Praeitį dažnai įsivaizduojame kaip bangavimą – joje nuolat mainosi pakilimai ir nuosmukiai. Kadangi praeitis neatsiejama nuo žmogiškojo suvokimo dažnam pakilimui ar nuosmukiui yra suteikti pavadinimai: XVII a. pr. Maskvos didžiojoje kunigaikštystėje dar žinoma kaip „Smūta“, o XVII a. vid. Abiejų Tautų Respublikoje mums dar žinomas kaip „Tvanas“. Galime kūrybiškai pasvajoti, apie tai, kaip ateityje bus vadinamas šis laikotarpis, kuriuo mes dabar gyvename? Koronaviruso sukelta pasaulinė pandemija, nors trunka tik metus, bet jau pretenduoja į „istorinio nuosmukio“ epitetą. Ne tik dėl išplitimo pasaulinio mastu, bet ir dėl jo įtakos daugeliui gyvenimo sferų – nuo darbo ir poilsio režimo pokyčių iki mūsų kasdieninės savijautos. Todėl jau dabar galime kelti klausimą, kas ateičiai bylos apie šį laikotarpį ir jame mūsų patirtus išgyvenimus? 
 

Paroda „Netolimos praeities vaizdeliai“ (XX a. I p.)

Pateikta: 2021-03-24 09:37 (atnaujinta: 2021-03-25 09:15)
Gyventojų buitis visais laikais priklausė nuo žmogaus socialinės padėties. Namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai, interjero elementai atskleidžia tam tikro socialinio sluoksnio būdingiausias stilistines savybes ir suteikia galimybę sužinoti apie gyventojų buitį, papročius ir tradicijas. Namuose būna nemažai gražių ir vertingų interjero daiktų – laikrodžių, baldų, tekstilės dirbinių ir pan., kurie rodo šeimininko turtinę padėtį, skonį, grožio pajautimą. Tuo laikmečiu baldus dažniausiai padirbdavo koks nors nagingas meistras, o tekstilės gaminiais: siuviniais, audiniais namus puošė darbščiosios namų šeimininkės ir jų dukterys.
 
Šioje parodoje nebandome parodyti vieną ar kitą statusą visuomenėje turinčio žmogaus buities, o atveriame duris į daugumos XX a. pirmos pusės miestelėno, mokytojo, tarnautojo ar į pasiturinčio ūkininko namus.
Paroda veiks 2021 m. kovo 24 – gegužės 31 d.
 

Kretingos muziejus lankytojus pasitiks staigmena

Pateikta: 2021-03-18 08:58
2021 m. kovo 17-ąją, po ilgo karantino duris lankytojams vėl atvėrė Kretingos muziejus. Muziejininkai lankytojus pasitiko staigmena – Prano Gudyno centro restauratorių atkurtu ir vienoje pirmųjų salių – grafo Juozapo Tiškevičiaus bibliotekoje – eksponuojamu XIX a. Vakarų Europos meistrų žakarto technika išaustu kilimu „Šaunusis riteris Maksimiljanas grįžta iš Orley miesto“.
 
Tai – viena šio rankų darbo kūrinio dalių. Antroji, o tiksliau – pirmoji, pavadinta „Šaunusis riteris Maksimiljanas atvyksta į Orley miestą“, po restauracijos į muziejų bus pargabenta šį birželį. Abu kilimai – klaipėdietės Tatjanos Bogdanovos dovana Kretingos muziejui.
 

Pagaliau!

Pateikta: 2021-03-15 14:54 (atnaujinta: 2021-04-01 12:41)

Š. m. kovo 17 d. lankytojams duris vėl atvers Kretingos muziejus.

Darbo laikas trečiadieniais – sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 17.45 val. Poilsio diena – pirmadienis,  antradienį dirba tik Žiemos sodas.

Siūlome aplankyti įdomias archeologijos „Kretingos (Pajūrio) krašto priešistorė“, „Dvaro istorija ir kultūra“, „Numizmatika“, etnografijos „Saulės ratu“, Krašto istorijos ir Botanikos ekspozicijas.

Muziejaus atidarymo proga parengėme Jums staigmeną! „Dvaro istorijos ir kultūros“ ekspozicijoje pirmą kartą eksponuojamas P. Gudyno centre restauruotas žakardinis kilimas, dviptikas, „Šaunusis riteris Maksimilianas grįžta iš Orley miesto. II“, nežinoma dirbtuvė, XIX a.

Žiemos sode lankytojus nudžiugins alyviniais žiedais apsipylusi žydroji pūkūnė, paukščio galvą primenanti puošnioji strelicija bei amazoninė alokacija – vienas iš nuodingiausių sodo augalų, kurio žiedas primena kobrą.

Muziejaus lankymas

Bilietus galite įsigyti Muziejaus kasoje, adresu Vilniaus g. 37, Kretinga. Siekiant užtikrinti Jūsų saugumą ir riboti lankytojų srautus, skelbiama išankstinė registracija telefonais: 8 682 06702 (kasa), 8 684 42877, (8 445) 77323, 8 684 94452. 

Taip pat galite registruotis interneto svetainėje užpildydami anketą pagal formą: https://forms.gle/SKwisjzwgdRAgADR9

Į Muziejų lankytojai bus įleidžiami ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narius. Būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones, dezinfekuoti rankas. Saugokite save ir kitus!

Esate labai laukiami!

Kretingos muziejaus administracija

Virtuali paroda „Stanislavai Jankauskienei – 100 metų“

Pateikta: 2021-03-12 10:00 (atnaujinta: 2021-03-12 10:00)

Stanislava Jankauskienė, 1981. Kretingos muziejaus archyvas Aut. Stanislava Jankauskienė. Foto J. Klietkutės, 2021 Kretingiškė, ilgametė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, tekstilininkė  Stanislava Jankauskienė gimė 1921 metais kovo 12 d. Kražiuose. 1938 – 1940 metais mokėsi Lietuvos katalikių moterų draugijos Rietavo privačioje žemės ūkio mergaičių mokykloje.

1953 metais atvyko gyventi į Kretingą. Dirbo Kretingos vilnonių audinių fabrike „Laisvė“, Klaipėdos dailės kombinate.

Sukrauta didžiulė gyvenimo patirties kupina kraičio skrynia, kurioje nuo vaikystės viena brangiausių vietų skirta kūrybai. Tautodailininkės rankdarbiai – jos kūrybinių svajonių vaisius: staltiesės, takeliai, servetėlės, užtiesalai, įvairių įvairiausia technika kruopščiai atlikti. Daugelis jų  iškeliavo į žmones, dalį saugo Kretingos muziejus.

Šiandien, Stanislava Jankauskienė, apsupta savo artimų žmonių, pasitinka jubiliejų Kaune.

Lietuvos poeto, eseisto Marcelijaus Teodoro Martinaičio patirčių refleksija jo publicistikos rinktinėse

Pateikta: 2021-03-11 10:00 (atnaujinta: 2021-03-11 10:00)

 

Praėjusiais metais minėjome Kovo 11-osios akto ir Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo trisdešimtąsias metines. Nors šiai progai skirti minėjimai dar vyko gyvai, jo fone jau sklandė prasidėjusios pasaulinės pandemijos grėsmė, ir tai lėmė, jog praėjus trumpam laiko tarpui po šio minėjimo, bet koks žmonių susirinkimas gyvai ir gausiai paminėti vieną ar kitą sukaktį tapo negalimu. Pandemijai nesitraukiant, ir panašu, negreit pasitrauksiant, tenka minėti ir kitas sukaktis – neseniai minėjome kruvinosios Sausio 13-osios nakties trisdešimtąsias metines, Vasario 16-ąją. Šių metų Kovo 11-oji vyksta panašiu formatu, jums skaitant šias eilutes melsvos šviesos nutviekstame ekrane ar klausant žodžių, greičiausiai per ausines, taip lyg bandant imituoti pokalbio intymumą ar dalyvaujant šiai progai skirtame protmūšyje ir varžantis dėl teisės vadintis „žinančiu daugiau už kitus“.

Kretingos muziejaus kolektyvas sveikina su Kovo 11-ąja

Pateikta: 2021-03-09 09:58 (atnaujinta: 2021-03-09 09:59)

Kretingos muziejaus kolektyvas saugiai ir per atstumą sveikina Jus su Kovo 11-ąja.

Šia proga kviečiame prie muziejaus įsiamžinti asmenukėje, kartu su šventiškai pasipuošusiu angelu „Trimitininku“. Kviečiame dalintis asmenukėmis socialiniuose tinkluose.

Tikimės, kad ši simbolinė atrakcija primins, tai ką turime brangiausio – Laisvės balsą.

 

Kretingos muziejaus renginiai 2021 m. kovo mėn.

Pateikta: 2021-03-02 12:29 (atnaujinta: 2021-03-10 13:10)

Kovo 10–14 d. „Asmenukė Kovo 11-ajai“ Kretingos dvaro parke. Lankytojai galės įsiamžinti prie šventiškai papuošto Muziejaus simbolio „Angelo trimitininko“ ir socialiniuose tinkluose pasidalinti nuotraukomis.

Kovo 11 d. 10 val. Virtuali paskaita „Lietuvos poeto, eseisto Marcelijaus Teodoro Martinaičio patirčių refleksija jo publicistikos rinktinėse”, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, Kretingos muziejaus YouTube ir Facebook paskyroje. Paskaitą skaitys Kretingos muziejaus muziejininkas-istorikas Tadas Šaulys.

Kovo 12 d. 10 val. Virtuali paroda „Stanislavai Jankauskienei – 100 metų

Jonas Karolis Chodkevičius, švedų Kuoknesėje nugalėtojas ir pirmosios bažnyčios Kretingoje įkūrėjas

Pateikta: 2021-03-02 10:00 (atnaujinta: 2021-03-02 10:00)
Minėdami Jono Karolio Chodkevičiaus metus, prisiminkime vieno žymiausių Abiejų Tautų Respublikos karvedžių ir Kretingos valdovų didžius darbus ir pergales. Vieną pirmųjų žymesnių pergalių jis pasiekė prieš 420 metų Kuoknesės mūšyje, kaudamasis su švedais. Ši pergalė ne tik buvo ženklus žingsnis asmeniniame karvedžio kelyje į šlovę, bet ir suvaidino žymų vaidmenį Kretingos istorijoje. 
***
Vienuolika metų trūkusį pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą sukėlė konfliktas dėl Švedijos karaliaus sosto, kilęs tarp Zigmanto Vazos ir jo dėdės Karolio. Zigmantas Vaza (1566–1632) buvo vienintelis švedų karaliaus Jono III ir lietuvių kilmės karalienės Kotrynos Jogailaitės sūnus, pakrikštytas senelio Žygimanto Senojo garbei. Motina nuo ankstyvos vaikystės auklėjo jį katalikybės dvasia ir ruošė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostui. Jos viltys ir pastangos netruko pasiteisinti: 1587 m. Lenkijos didikai Zigmantą Vazą išsirinko karaliumi, o 1588 m. jis priėmė ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūną. Tėvui 1592 m. mirus, Zigmantas tapo ir Švedijos karaliumi, kuriuo karūnuotas buvo 1594 metais.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos