2024 m. birželio 9 d., sekmadienį, Kretingos rajono Garbės piliečių gretas papildė dar viena nusipelniusi asmenybė – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje rajono meras Antanas Kalnius Garbės piliečio regalijas iškilmingai įteikė istorikui, visuomenės veikėjui Juliui Kanarskui. Kretingiškis buvo įvertintas už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenei kultūros srityje, Kretingos vardo garsinimą šalyje. Tradiciškai per Kretingos miesto šventės ir Šv. Antano atlaidų metu surengtą ceremoniją taip pat pagerbti Kultūros ir meno premijos laureatai.
Kasmetinės ceremonijos metu paprastai Garbės piliečio vardas suteikiamas tik vienam asmeniui, per iškilmes įteikiamos Garbės piliečio regalijos. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Garbės piliečio titulas šiuo metu jau suteiktas 48-ioms Kretingai nusipelniusioms asmenybėms.
Kretingos rajono Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, pasižymėjusiems iškiliais darbais ir pasiekimais Kretingos rajono bendruomenei ūkio, verslo plėtros, sveikatos apsaugos, kultūros, meno, švietimo, sporto, labdaros ir rėmimo, publicistikos, nusikalstamumo prevencijos, aplinkosaugos, ilgalaikės visuomeninės veiklos ir kitose srityse, už kilnius poelgius bei Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje ir pasaulyje. Šiemet garbingas titulas suteiktas istorikui, muziejininkui, visuomenės veikėjui Juliui Kanarskui, nuosekliai tyrinėjančiam Kretingos krašto istoriją ir kultūros paveldą.
„Kai buvo sprendžiama, kam suteikti Garbės piliečio vardą, man nekilo abejonių, kad tas žmogus yra pats geriausias, savo darbais, straipsniais žinomas ne tik Kretingoje, bet ir už Lietuvos ribų, – apdovanodamas J. Kanarską kalbėjo meras A. Kalnius. – Noriu padėkoti visos Kretingos vardu, kad jūs esate, kuriate, nesustojate. Tas apdovanojimas, kurį šiandien gausite, yra tik jūsų kelio pradžia. Tai yra įpareigojimas mokyti, kurti, šviesti ir toliau vesti mus visus, visą bendruomenę, už rankos, padėti kurti gražesnę Kretingą, gražesnį rajoną.“
Julius Kanarskas profesinę karjerą Kretingos rajono savivaldybėje pradėjo baigęs istorijos, archeologijos ir muziejininkystės studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1983 m. spalio dirbo Kretingos rajoninių kultūros rūmų/Kultūros skyriaus vyr. metodininku kultūros paminklų apsaugai.
Kretingos muziejuje pradėjo dirbti 1990 m. jaunesniuoju, vėliau – vyresniuoju, moksliniu bendradarbiu, o 1992 m. buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. Muziejui persikėlus į Kretingos dvaro sodybą ir pakeitus struktūrą, nuo 1993 m. dirbo Istorijos skyriaus vedėju. 1998 m. gegužės–gruodžio mėn. buvo perėjęs dirbti Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. paminklotvarkininku, bet, jausdamas didesnį potraukį ne administraciniam, o moksliniam tiriamajam darbui, grįžo į muziejų, nuo 1999 m. pradžios tęsė vadovavimą Istorijos skyriui, o nuo 2012 m. dirba direktoriaus pavaduotoju muziejininkystei, kuruodamas mokslinę-tiriamąją veiklą ir darbą su Lietuvos integralia muziejų informacine sistema.
Julius Kanarskas nuosekliai tyrinėja Kretingos krašto istoriją ir kultūros paveldą. Pagrindinės mokslinio tyrimo temos yra: Šiaurės vakarų Žemaitijos kultūros paveldas, Kretingos krašto vietovių praeitis, Kretingos miesto istorija ir kultūros paminklai, Kretingos, Plungės ir Skuodo rajonų gyventojų genocido atminimo vietos, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės veikla ir atminimo vietos, Grafų Tiškevičių giminės Juozapo Tiškevičiaus šeimos istorija, Muziejinių vertybių tyrinėjimai ir sklaida Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje. Muziejinių, archyvinių ir lokalinių tyrimų metu sukaupta itin vertinga istorinė medžiaga, kuri sistemingai publikuojama moksliniuose ir mokslo populiarinimo, informaciniuose tipografiniuose ir internetiniuose leidiniuose, Kretingos rajono ir Vakarų Lietuvos krašto laikraščiuose. Per savo profesinę karjerą parengė 84 recenzuojamus-mokslinius straipsnius ir ne mažiau kaip 850 istorijos, kultūros paveldo populiarinimo ir informacinių straipsnių.
Parengė brošiūras „Imbarės žemė: žvilgsnis į 755 metų praeitį“ (2008 m.), „Kretingos dvaro savininkai“ (2009 m.), „Kretingos kraštui – 760 metų“ (2013 m.), „Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva: Karo atspindžiai Kretingos grafo A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje“ (2014 m.), monografijos „Kretinga: praeities skraistę praskleidus“ (2009 m.), „Kretingos krašto žydai. The Jews of the Kretinga area: Istorija, kultūros paveldas, lankytinos vietos. History, cultural heritage, remembrance sites“ (2016 m.), „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės“ (2016 m.), „Kretingos istorijos bruožai“ (2018 m.). Vienas iš 2012 m. išleistos leidyklos „Versmė“ monografijos „Kartena“, iš serijos „Lietuvos valsčiai“, sudarytojų ir straipsnių autorių. 2017 m. redagavo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos monografiją „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“, 2019 m. su klaipėdiškiu leidėju Kęstučiu Demerecku parengė ikikarinių nuotraukų albumą „Kretingos krašto praeities vaizdai“, o 2020 m. kartu su Emory universiteto (Džordžijos valstija, JAV) profesoriumi Eriku L. Goldsteinu redagavo Darbėnų gimnazijos mokytojos Editos Gliožerienės iniciatyva Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo išleistą monografiją „Darbėnų žydai. The Jews of Darbėnai“.
Krašto priešistorei tyrinėti Julius Kanarskas 1991–2013 m. organizavo 29 archeologines ekspedicijas, kurioms ir vadovavo. Jų metu buvo tyrinėta per 20 Kretingos, Klaipėdos ir Skuodo rajonų archeologinių paminklų (Kartenos piliakalnis, Imbarės, Gintarų, Sen. Įpilties, Negarbos, Suserių piliakalnių papėdės gyvenvietės, Ėgliškių-Andulių, Kalnuvėnų ir Lazdininkų kapinynai, Kašučių ir Dubašių senovės žemdirbystės vietos ir kt.), vykdyta pokario Darbėnų krašto partizanų palaidojimo vietų paieška. Atliekant archeologinius tyrinėjimus nuo 2001 m. glaudžiai bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto archeologijos katedra, kurios dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai prisidėdavo prie muziejaus tiriamųjų ekspedicijų.
Dirbdamas muziejuje, koordinuoja specializuotų skyrių veiklą, konsultuoja įstaigas, organizacijas krašto istorijos klausimais, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Šiuo metu yra Lietuvos archeologijos draugijos narys, Kretingos rajono savivaldybės Komisijos gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti ir Atminimo ženklų įrengimo komisijos narys, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto leidinio „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ redakcinės kolegijos narys. Bendradarbiauja su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, rinkdamas medžiagą apie Kretingos, Plungės ir Skuodo rajonų gyventojų genocido ir rezistencijos atminimo vietas. Nuo 1999 m. iki 2022 m. (išskyrus 2004 m.) antraeilėse pareigose dirbo Aplinkos ministerijos Valstybės saugomų teritorijų tarnybos Salantų regioninio parko direkcijos kultūrologu-istoriku, tyrinėjo šioje valstybės saugomos teritorijos materialųjį kultūros paveldą.
Julius Kanarskas už savo profesinę veiklą yra pelnęs kelis apdovanojimus: 2006 m. už išskirtinę kultūrinę-švietėjišką veiklą jam paskirta Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija, 2010 m. už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, materialinių vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteiktas 2009 Metų muziejininko vardas. Už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą 2010 m. ir 2019 m. paskirta Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija. Be to, apdovanotas Lietuvos Respublikos ministro pirmininkų Algirdo Brazausko (2003 m.) ir Algirdo Butkevičiaus (2015 m.), Lietuvos Respublikos kultūros ministrų Juozo Nekrošiaus (1995 m.), Vladimiro Prudnikovo (2005 m.), Šarūno Biručio (2015 m.) ir Mindaugo Kvietkausko (2020 m.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio (2022 m.), Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos (2010 m., 2012 m.) padėkomis.
Informaciją parengė Kretingos rajono savivaldybė