Kretingos muziejus kviečia apžiūrėti du unikalius eksponatus, kuriuos ilgą laiką gaubė daugybė paslapčių ir spėlionių. Tai paveikslai, kadaise priklausę grafams Tiškevičiams, kaboję Palangos rūmuose, tarpukariu buvę išskirti ir iki šiol saugomi skirtinguose muziejuose.
Birželio pradžioje iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus į Kretingos muziejų atkeliavo kruopščiai supakuotas ir muziejininkų akylai prižiūrimas krovinys – beveik pusantro metro aukščio ir 1,8 m pločio XVII amžiuje nutapytas paveikslas „Vyras su omaru“. Šio įspūdingo paveikslo autorius belgų kilmės dailininkas Giacomo Legi (Liegi).
Kretingoje šios drobės laukė paveikslas porininkas, šiek tiek didesnis, tačiau taip pat G. Legi nutapytas „Vyras su liutnia“. Abu paveikslai į skirtingus muziejus iš grafų Tiškevičių Palangos dvaro pateko po 1940-aisiais sovietų įvykdytos dvarų nacionalizacijos ir vėl susitiko tik po daugiau negu 80 metų.
Aliejumi ant drobės tapyto paveikslo „Vyras su liutnia“ autorius daug metų nebuvo žinomas. Kol kartą, lankydamasis Kretingoje, buvęs Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pastebėjo, kad panašus paveikslas „Vyras su omaru“ saugomas Kaune. Esą jie tarsi paveikslai porininkai.
Vis tik, tai buvo tik spėjimas, o tikrasis paveikslų autorius taip ir liko nežinomas. Istorikai ne vienerius metus bandė išnarplioti šiuos du paveikslus gaubusį detektyvą. Įdomu tai, kad į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų „Vyras su omaru“ pateko kaip Franso Snyderso (1579–1657) kūrinys. Tik 2003 m. XVII-XVIII amžiaus tapybos specialistas italas Markas Riccomini apžiūrėjęs paveikslą pasiūlė naują galimą atribuciją. Jo manymu tai esąs XVII a. I pusės G. Legi (1600 – 1640) darbas.
Šiemet abiejų paveikslų autorių patvirtino italų meno istorikė Anna Orlando. Genujos bei flamandų tapybos specialistė tyrinėja ir G. Legi kūrybą. Ji sako esanti įsitikinusi, kad Kretingos muziejaus paveikslas „Vyras su liutnia“, kaip ir „Vyras su omaru“ yra ne kas kita, o būtent šio dailininko šedevras.
Apie ankstyvą G. Legi gyvenimą žinoma mažai, spėjama, kad jis gimė apie 1600 m. Antverpene arba Ljieže Belgijoje. Po to išvyko į Italiją, buvo Jaano Rooso mokinys Genujoje. Dėl mažesnės konkurencijos čia ir liko gyventi. G. Legi kūrė daugiausiai natiurmortus ir žanrines kompozicijas, kuriose akivaizdi jo mokytojo įtaka. Susirgęs išvyko gydytis į Milaną, kur ir mirė 1640 m.
Paveikslo „Vyras su omaru“ dešinėje, kiek giliau, regime nutapytą šonu pasisukusį sėdintį jauną vyrą. Jis ištiestose rankose laiko lėkštę su didžiuliu omaru virš įvairiais valgiais gausiai nukrauto stalo. Paveikslo pirmame plane kairėje – dubuo su stikliniais indais, dešinėje – įvairiais indais nukrautas antras stalas. Tai – puikus ir meistriškai nutapytas šio dailininko kūrybos pavyzdys.
Paveikslo „Vyras su liutnia“ kairėje, kiek giliau, vaizduojamas už vaisiais nukrauto stalo krėsle sėdintis vienplaukis ūsuotas vyras. Jis rankose laiko styginį muzikos instrumentą liutnią.
Abu šiuos XVII a. I pusės G. Legi (Liegi) paveikslus porininkus galima išvysti Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.