Po 86-erių metų į Kretingos muziejų grįžo išskirtinė grafienės Antaninos Sofijos Tiškevičienės gintaro dirbinių kolekcija. Ilgus metus Kaune, vėliau Palangoje saugoti archeologiniai radiniai parvežti namo.
Unikalią gintaro kolekciją, kurią sudarė 300 dirbinių, XX amžiaus pradžioje surinko Kretingos dvaro savininko grafo Juozapo Tiškevičiaus sūnus Feliksas – Palangos dvaro paveldėtojas. Pusę kolekcijos grafas Feliksas perleido Vilniaus mokslo bičiulių kolekcijai, o likusią dalį po grafo mirties žmona Antanina tarpukariu padovanojo tuo metu kuriamam Kretingos muziejui. Dėl sudėtingų istorijos verpetų vertinga kolekcija atiteko ir daugelį metų saugota Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, vėliau eksponuota Gintaro muziejuje Palangoje. Prireikė ne vienerių metų ir daugybės oficialių raštų tam, kad kolekcija, nors ir laikinai, bet grįžtų ten, kur ir norėjo Tiškevičių šeima.
„Gintarų grįžimo į Kretingą istorija yra be galo įdomi. Muziejus ne vieną kartą rašė raštus įvairioms institucijoms. Tačiau atsitiko toks įvykis – vykome į Kultūros ministeriją prašyti papildomų lėšų Žiemos sodo remontui. Deja, finansavimo negavome. Tuomet mūsų komandai kilo mintis – jei nėra pinigų, leiskite jų mums užsidirbti patiems. Kultūros ministerijai išsakėme idėją susigrąžinti gintaro kolekciją ir taip pritraukti daugiau lankytojų. Tada ir paaiškėjo, kad gintaro kolekcijos pavaldumas nepriklauso Kultūros ministerijai. Ir vėl nauji raštai, nauji darbai bei prašymai. Reikia nusilenkti ir padėkoti Krašto apsaugos ministerijai ir viceministrui Žilvinui Tomkui, kad suprato, kaip svarbu mums, kretingiškiams, istorinė teisybė. Idėja grąžinti gintarą į Kretingą įgyvendinta ir visiškai naują atspalvį įgauna kolekcijos paroda – istoriją kuriame toliau“, - gintaro kolekcijos parodos atidaryme kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.
Parodos atidaryme dalyvavęs Krašto apsaugos ministras Žilvinas Tomkus taip pat pasidžiaugė pagaliau išspręstu rebusu – už kantrybę viceministras dėkojo ne tik kretingiškiams, bet ir Kretingos muziejui bei ilgametei jo direktorei Vidai Kanapkienei. Jai Žilvinas Tomkus įteikė simbolinę padėką už nuopelnus.
„Tam tikra Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijų painiojime išties yra. Atrodytų, kaip susiję gintarai ir krašto apsauga? Mūsų vertybės vienodos – patriotiškumas, pagarba krašto istorijai. Gintarai – ne ginklai, bet šiuo metu istorija turi būti aktualizuota. Istoriją reikia prisiminti. Grafienės palikimo vykdymo rebuse krašto apsaugos ministerija tikrai dalyvavo. Kai prasidėjo šio klausimo sprendimas, paprašiau savo komandos surasti visus dokumentus. Pirmąjį prašymą atiduoti gintaro kolekciją ministerija gavo dar 1997 metais. Pagalvojau tuomet – kur aš tuo metu buvau? Dar sėdėjau mokyklos suole. Atsakymas į tų laikų paklausimą atėjo tik 2023 metais. Todėl dėkoju Kretingai už kantrybę ir dėkoju su atsiprašymu, kad visai tai užtruko taip ilgai“, - sakė Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Gintaro kolekciją galima apžiūrėti lankantis muziejuje – dirbiniai saugomi Dvarų kultūros ekspozicinėje salėje centriniuose rūmuose.
Seniausi kolekcijos dirbiniai priskiriami vėlyvojo neolito laikotarpiui, yra nedidelė dalis dirbinių iš vėlyvojo geležies amžiaus. Daugelis radinių rasti kuršių kapinynuose.
Diana Jomantaitė-Jonaitienė