Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
Palaukite...

Archeologijos ir meno paroda „Laikmečių pokalbis“

2022 Lapkričio 17 d.

Lapkričio 17 d. 13 val. Kretingos  muziejaus archeologijos ekzpocijioje Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ir meno parodą „Laikmečių pokalbis“ pristatys jos kuratorė Dalia Ostrauskienė, kuri supažindins su gintaro funkcionavimu akmens amžiaus pajūrio bendruomenėse.

Paroda veiks 2022-11-17 – 2022-02-20.

Parodoje greta originalių iki mūsų dienų išlikusių gintaro dirbinių, pagamintų akmens amžiaus žmogaus, eksponuojami šiandien – XXI amžiuje – metalo plastikos menininkės E. Čėjauskaitės-Gintalės per pastaruosius trejus metus sukurti gintaro dirbiniai. Didžioji jų dalis buvo įkvėpti Lietuvos nacionalinio muziejaus saugomų gintaro eksponatų. Atmosferą parodoje kuria dizainerio Martyno Gintalo videoprojekcija.

Pajūrio ir Žemaičių aukštumos akmens amžiaus gyvenvietės daugiausia ištirtos ir gali daug papasakoti. Akmens amžiaus gintaro meistrų palikimas – tai, kas išliko, tai, ką archeologai atrado, – liudija, kad gintarą rinkti, apdirbti ir juo prekiauti pradėta daugiau nei prieš 6000 metų. Neįmantrių formų papuošalus galėjo pasigaminti daugelis bendruomenės narių. Natūralų pavidalą keisdavo nežymiai gludindami, šlifuodami briaunas. O norint pasigaminti sudėtingesnius papuošalus – sagutes su paslėptomis V formos kilpelėmis, cilindrinius karolius, grandis – reikėjo gerai pažinti gintarą kaip medžiagą, išmanyti technologijas. Todėl greičiausiai gintaro papuošalų gamyba jau buvo specializuota. Taigi atsirado pirmieji gintaro meistrai. Iš plokščių gabalėlių darytos mažos apskritos, keturkampės ar stačiakampės sagutės. Tokios sagutės nebuvo itin tvirtos, todėl jomis drabužių nesegdavo, o tik puošdavo. Kabučių ir skirstiklių gamybai dažniausiai naudodavo gintaro plokšteles, susidariusias gintarmedžių medienos audiniuose ir požievinėse ertmėse, arba lašo formos gintarą. Cilindriniai karoliai gaminti iš gintaro varveklių. Cilindro formos varveklius apskaldydavo ir nugludindavo, o ilgais titnaginiais grąžteliais iš abiejų pusių išgręždavo skylutes. Gintaro grandis – tai puikus akmens amžiaus juvelyro meistrystės pavyzdys. Gintaro žaliava, papuošalai akmens amžiaus žmogui galbūt turėjo ir magišką, simbolinę prasmę, ir praktišką reikšmę – buvo savotiška valiuta išsikeisti į reikiamą daiktą arba žaliavą. Žmogaus santykio su gintaru istorija akmens amžiuje ir šiandien panaši. Gintaro rinkimo, apdirbimo ir puošybos tradicija nenutrūkusi. Tik šiuolaikinių menininkų kūriniai atskleidžia daugiau interpretacinių, asociacinių prasmių.

Parodos kuratorė Dalia Ostrauskienė
Metalo plastikos menininkė Eglė Čėjauskaitė-Gintalė
Dizaineris Martynas Gintalas
Grafikos dizainerė Urtė Rimkevičiūtė

Žymės: paroda, gintaras