Skip to content Skip to navigation

Kultūros pasas

Pateikta: 2015-03-27 10:41 (atnaujinta: 2019-09-23 14:25)
Edukacinės programos 1-4 klasių moksleiviams:
 
„Piliakalnių legendos“
„Laiko mašina šimtmečiu atgal“
„Augalų žiedų laboratorija“
„Atrask mano žydėjimą“
 
Registruotis galima tik svetainėje http://kulturospasas.emokykla.lt
 
Edukacinė programa PILIAKALNIŲ LEGENDOS
Piliakalniai yra pats išraiškingiausias priešistorės ir viduramžių kultūros paveldo palikimas. Tai neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalis, skatinanti domėtis istorija. Kretingos rajone skaičiuojama virš 20 piliakalnių. Apie juos iki šiol pasakojami padavimai bei sakmės, kuriuose susipina istorija, šių laikų realijos, aplinkos vertinimas, fantazija. Užsiėmimas vyksta Kretingos muziejaus Archeologijos ekspozicijoje. Dalyviai supažindinami su Kretingos krašto žmonių naudotais darbo įrankiais, ginklais, papuošalais, keramikos dirbiniais. Paaiškinama, kad čia eksponuojamus radinius rado archeologai, kasinėdami Kretingos rajono piliakalnius ir kapinynus. Prie eksponuojamų piliakalnių foto nuotraukų edukatorius papasakoja, kas tai yra piliakalniai, kada jie atsirado, kokios vietos jiems buvo parenkamos ir kam jie buvo naudojami. Pristatant vieno pirmųjų Vakarų Lietuvoje Imbarės piliakalnio maketą aiškinamasi, kad piliakalnį, kaip gynybinį įrenginį, sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta, į kurią slėptis subėgdavo piliakalnio papėdės gyventojai ir jos įtvirtinimai su grioviais, bokštais, sienomis, pylimais. Žuvusieji pilies gynėjai ir papilių gyventojai buvo laidojami kapinynuose. Apžiūrėję Egliškių pilkapio maketą, dalyviai sužino ką reiškia „pilkapis“ ir kaip žmonės senovėje pajūrio teritorijoje laidodavo mirusiuosius. Diskutuojant aptariama, kaip kito žmonių laidojimo papročiai nuo senovės iki šių dienų. Vėliau edukatorius pasakoja legendas ir žmonių prisiminimus apie Kretingos rajono Andulių, Kartenos, Gintarų, Rūdaičių, Imbarės, Laivių piliakalnius. Moksleiviai sužino iš kur kilo Imbarės ir Kartenos gyvenviečių pavadinimai, aptaria, kokie personažai ir įvykiai dažniausiai minimi legendose, aiškinasi, kas legendose tikra, o kas išgalvota. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai suskirstomi į dvi grupes ir iš kinetinio smėlio ir akmenukų atlieka užduotis: viena grupė stato piliakalnį su įtvirtinimais, kita grupė – supila ir įrengia pilkapį.
 
 
Edukacinė programa LAIKO MAŠINA ŠIMTMEČIU ATGAL
Užsiėmimas vyksta Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre. Vaikai apsirengia lininiais rūbais ir sukdami „Laiko mašinos“ ratą nusikelia į praeitį šimtmečiu atgal. Muziejaus etnografės padedami išsiaiškina, kokiais įrankiais proseneliai skalbė ir lygino audinius, iš kokių indų valgė, kokias mokyklines priemones vaikai nešėsi į mokyklą, kokius „batus“ avėjo ir iš kokio audinio buvo siuvami rūbai. Diskutuojant mokiniai analizuoja, kaip žmonės gyveno seniau ir gyvena dabar, kaip daiktai per šimtą metų patobulėjo. Iš stebuklingos skrynios traukdami senovėje naudotus daiktus, mindami mįsles sužino jų paskirtį ir kaip šie daiktai skamba žemaitiškai, pvz.: abrūsas (rankšluostis), zelkuorios (veidrodis), žekė (kojinė), dzieguorios (laikrodis), pruosos (lygintuvas), ledžingas (pačiūžos), zabuova (žaislas), skleininčė (stiklinė). Užsiėmimo metu mokiniai turi galimybę daiktus liesti ir kai kuriuos pabandyti naudoti, žiūri filmuką apie klumpių gamybą, žaidžia žaidimą „Auskim, sesės abrūsus“. Praktinėje dalyje mokosi pašyti vilną, plėšyti plunksnas ir jomis prikimšti pagalvę, rašyti žąsies plunksna, vaikščioti medinėmis klumpėmis. Užsiėmimas apibendrinimas žaidžiant žaidimą „Kas tai yra?“: pabaigdami žemaitiškus liaudies posakius, prisimena senovinių daiktų pavadinimus ir jų paskirtį. Šis edukacinis užsiėmimas vaizdžiai praplečia mokykloje įgytas pasaulio pažinimo žinias, suteikia naujos patirties ir puikių įspūdžių.
 
 
Edukacinė programa ATRASK MANO ŽYDĖJIMĄ
Edukacinis užsiėmimas skirtas padėti vaikui pažinti kituose pasaulio kraštuose žinomus įdomius augalus, suvokti kaip augalai yra prisitaikę prie gamtos sąlygų. Užsiėmimas vyksta įspūdingoje Žiemos sodo botanikos ekspozicijoje. Pradžioje mokiniams trumpai pristatoma Žiemos sodo istorija, pasakojama apie dvaro savininkus - grafus Tiškevičius, kurie1875 m. prie rūmų pristatė 3-ijų aukštų stiklinę oranžeriją ir jame įkūrė didžiausią tuo metu Europoje privatų Žiemos sodą. Demonstruojamos istorinės nuotraukos, lyginama ir ieškoma skirtumų, kaip Žiemos sodas atrodė grafų Tiškevičių laikais ir kaip – šiandien. Vėliau dalyviai „keliaudami po žemynus“ mokosi įdėmiai stebėti ir pažinti augalus. Jiems suprantama kalba aiškinamos gamtos paslaptys, augalų prisitaikymas susiejamas su jų išlikimu. Padedama suvokti, kodėl skirtingose žemynuose auga būtent tokie augalai, pvz. dykumose trūksta vandens ir ten augančių kaktusų lapai yra pakitę į spyglius, kad negarintų vandens, o drėgnuose atogrąžų miškuose, kur daug kritulių, augalai dideliais lapais, kad išgarintų daugiau vandens ir t.t. Mokoma pažinti augalus pagal lapus ir žiedus, sužino iš kurio žemyno jie kilę ir kaip atkeliavo į Europą. Vaikai mokosi skaityti gaublyje pateiktą informaciją (surasti augalo gimtinę), išvardinti augalų dalis (šaknis, stiebas, lapas, žiedas, žiedynas, vaisius, sėkla). Stebint aplinką mokosi pastebėti jos įvairovę. Užsiėmimo pabaigoje vaikai dalyvauja praktinėje-žaidybinėje užduotyje. Prisimindami, kas jiems buvo rodoma ir akcentuojama užsiėmimo metu, stengiasi teisingai suporuoti natūralaus dydžio ir natūralių spalvų augalų žiedų ir lapų muliažus. Ši užduotis skatina vaikų smalsumo pojūtį, atradimų džiaugsmą ir gamtos pažinimą.
 
 
Edukacinė programa AUGALŲ ŽIEDŲ LABORATORIJA
Edukacinės programos „Augalų dažų laboratorija“ tikslas – supažindinti vaikus su paslaptingu ir stebuklingu gamtos pasauliu. Užsiėmimo metu vaikai kartu su edukatore, keliaudami Dvaro parku, renka žydinčius augalus, sužino jų pavadinimus, išmoksta išvardinti augalų dalis (šaknis, stiebas, lapas, žiedas, žiedynas, vaisius), augalų žiedai ir lapai tampa jų dažais ir teptuku – su jais vaikai piešia piešinį. Dalyviai su augalais atlieka paprastus stebėjimus ir cheminius bandymus,   t. y. stebi, kaip augalų žiedai dažo, kaip keičiasi jų spalva paveikus žiedus rūgštimi (citrina) ir šarmu (sodos tirpalu), mokosi dirbti grupėje ir daryti išvadas. Ši praktinė užduotis skatina vaikų smalsumo pojūtį, atradimų džiaugsmą ir gamtos pažinimą. Edukacinė programa moko pažvelgti į mus supantį augalų pasaulį kitomis akimis, joje vaikams suprantama kalba aiškinamos gamtos paslaptys.