Skip to content Skip to navigation

žydai

Popietėje – apie žydų tradicijas

Pateikta: 2020-10-08 08:42 (atnaujinta: 2020-10-14 16:33)
 
 
2020 m. rugsėjo 24 d. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvyko Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirta popietė „Žydų paveldas“. Jos metu buvo galima apžiūrėti muziejininkų Juliaus Kanarsko ir Jolantos Klietkutės perengtą fotografijų parodą „Žydų paveldas Kretingoje“ ir išgirsti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus lektorių Monikos Žulytės ir Nataljos Cheifec paskaitas „Rudens šventės“ bei „Vaikų auklėjimo ypatumai“. Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuel Jatom pasidalino daina jidiš kalba ir hebrajų kalba sugiedojo giesmę.

Popietė „Žydų paveldas“ – 2020-09-24

Pateikta: 2020-09-14 15:33 (atnaujinta: 2020-09-24 21:58)

2020 m. rugsėjo 24 d. 14 val. Kretingos muziejuje Baltojoje salėje.
Kviečiame į susitikimą su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus lektorėmis
Monika Žulytė „Rudens šventės“
Natalja Cheifec „Vaikų auklėjimo ypatumai“

Veiks fotografijų paroda „Žydų paveldas Kretingoje“

Renginio metu privalėsite dėvėti burną ir nosį dengiančią kaukę.
Iš anksto dėkojame už supratingumą.

Prieš 100 metų Kretingoje įsikūrė Izraelitų darbininkų kultūros draugija

Pateikta: 2020-07-10 12:27 (atnaujinta: 2020-07-10 12:47)
Liepos 4-ąją, sukanka lygiai šimtas metų, kai Kretingoje pradėjo veikti Izraelitų darbininkų kultūros draugijos vietos skyrius. Ta proga prisiminkime žydų tautos indėlį į Kretingos istoriją, ypač – nuo XX a. pradžios.

Mįslingas eksponatas – grafų Tiškevičių karūna

Pateikta: 2020-05-19 09:26 (atnaujinta: 2020-06-30 16:43)
Kretingos muziejaus fonduose saugoma aštuonkampė baltos spalvos metalo karūna (KM IB18), kurią Darbėnų miestelio žydų bendruomenė kartu su užuojautos laišku dėl Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m. gegužės 26 d.) atsiuntė Tiškevičių šeimai. 1950 m. dirbinys rastas grafų Tiškevičių koplyčios palėpėje, 1958 m. – padovanotas Kretingos muziejui: sulankstytas, aplaužytas, be inkrustacijų.
 
Karūna buvusi puošni: vainiko viršus ir apačia apjuosti gelsvos spalvos metalo juostelėmis, sujungtomis ažūrinėmis to paties metalo gėlytėmis (stilizuotos saulutės?).

Eniko Šero namas ir žvakių fabrikas

Pateikta: 2018-11-12 10:41 (atnaujinta: 2020-03-17 10:39)
Tarpukariu Kretingje veikė nemažai įvairių smulkios pramonės įmonių, kurios daugiausia užsiėmė vietinių žaliavų perdirbimu į vartojimui ir pardavimui tinkamus gaminius ir produktus. Iš jų išsiskyrė žvakių fabrikas „Švyturys“. Jo produkcija buvo prekiaujama ne tik Vakarų Žemaitijoje, bet ir Klaipėdoje. Įmonė veikė Birutės gatvėje, jos savininko Eniko Šero ūkiniame pastate.
***
Apie prieškario Kretingos žydų kilmės verslininką Eniką (Henechą) Šerą žinome labai nedaug. 1889–1890 metais sudarytuose žydų, nuomojusių mieste posesijas, sąrašuose nerandame nei vieno asmens, turinčio Šero pavardę. Todėl manoma, kad jis kilo ne iš kretingiškių šeimos, o XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje atsikėlė iš kito Žemaitijos miestelio. Artimiausias miestelis, kuriame tuo metu gyveno Šerai, buvo Salantai.

Mėguvos gatvės istorija

Pateikta: 2018-09-18 13:26 (atnaujinta: 2020-03-20 11:21)
Kai kurie Kretingos rajono politikos ir visuomenės veikėjai siūlo pakeisti Kretingoje esančios Mėguvos gatvės pavadinimą. Ši gatvė XVIII a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje buvo dvasinis-religinis Kretingos žydų bendruomenės centras, kuriame stovėjo judėjų maldos namai (sinagoga, kloizai), religinė mokykla (betmidrašas), gyveno rabinas. Dėl to siūloma gatvę pervadinti Sinagogos vardu.
***
Istorijos šaltiniai liudija, kad keičiantis istorinėms epochoms Mėguvos gatvė Kretingoje ne kartą keitė savo vardą, o krašte vykę politiniai ir socialiniai santykiai ne sykį kaitaliojo jos gyventojus. Per Kretingos (Karolštato) miesto 410-metį gatvė turėjo mažiausiai septynis vardus.

Klezmer muzikos ir dainų jidiš kalba vakaras – 2018-07-10

Pateikta: 2018-06-26 11:44 (atnaujinta: 2018-07-09 09:46)
Liepos 10 d. 18.00 val. kviečiame į Klezmer muzikos ir dainų jidiš kalba vakarą Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.
Atlikėjai: Klezmer Klangen (Lietuva) Polina Belilovsky (Izraelis).
Kaina – 5 Eurai. Bilietai parduodami muziejuje prieš koncertą.

Izraelio Glikmano ir Srolio Motkės Šlaveito namas

Pateikta: 2018-06-19 10:00 (atnaujinta: 2018-08-06 10:09)
Aikštė turgaus dieną. Vaizdas iš rytų pusės, nuo vartotojų bendrovės pastato balkono Antrajame plane, vakarinėje aikštės kraštinėje antras iš dešinės stovi Srolio Motkės Šlaveito namas – geležies prekių parduotuvė. Fot. Kostas Jagutis. 1938 m.Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pastangomis Kretingos, tuo metu oficialiai vadintos Karolštatu, miestas XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje tapo mūriniu. Nuo 1771 metų aplinkui Turgaus aikštę (dabartinės Rotušės aikštės pietinę dalį) naujai statyti buvo leidžiama tik mūrinius namus, o daugiausia jų pastatyta palei šiaurinę ir vakarinę kraštines. 1833 metais mieste buvo 31 mūrinis pastatas. Mūrinių namų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui, Kaunui ir Kėdainiams. Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra Lietuvoje, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Lenkijos–Lietuvos istorijos, geografijos ir statistikos tyrinėtojų Mykolo Balinskio ir Tadeušo Lipinskio teigimu, Kretinga XIX a. pirmoje pusėje buvo „gražus mūrinis miestas“. 

Pirklio Olšvango ir gydytojo Karlinskio namas

Pateikta: 2018-02-07 12:51 (atnaujinta: 2018-08-06 10:15)
Gydytojo D. Karlinskio namo ir Viešosios (dab. Rotušės) aikštės vaizdas nuo vartotojų bendrovės (parduotuvės „Laura“) pastato balkono turgaus dieną. Fot. Kostas Jagutis. Apie 1939 m.Ties Rotušės aikštės pietvakarinės kraštinės viduriu, dabartinio pastato Rotušės a. 10 ir praėjimo į turgelį vietoje, iki didžiojo 1941 metų gaisro stovėjo mūrinis namas. Jis priklausė pirkliui G. Olšvangui, 1920–1935 metais nuomojusiam pastatą Kretingos progimnazijai (vidurinei mokyklai), o mokyklą uždarius namą įsigijo žymus tarpukario Kretingos gydytojas Dovydas Karlinskis.

Palangos turizmo informacijos centras parengė unikalų leidinį – maršrutą apie žydų paveldą

Pateikta: 2018-01-26 09:01

Sausio 27 dieną pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiai datai Palangos turizmo informacijos centras parengė leidinį – maršrutą „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“, kuriuo siekiama prisidėti prie žydų kultūros paveldo išlaikymo ir viešinimo. Leidinys bus įdomus visiems, norintiems giliau pažinti Palangos žydų istoriją ir kultūrą.

Leidinį „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“ galima įsigyti nemokamai Palangos turizmo informacijos centre (Vytauto g. 94). Artimiausiu metu Palangos turizmo informacijos centre taip pat bus galima įsigyti ir kitus nemokamus leidinius-maršrutus: „Atrask senąsias Palangos vilas“, „Skulptūros ir paminklai Palangoje, Šventojoje“ bei „Pramogaukime Palangoje ir Šventojoje“ (pramogos vaikams ir jaunimui).

Žymės: 

Puslapiai