Skip to content Skip to navigation

virtuali paroda

Virtuali paroda „Vasaros artelė malūne“

Pateikta: 2020-06-01 10:39 (atnaujinta: 2020-06-01 11:14)
Nuo 2015 metų, birželio mėnesio pradžioje 8-12 metų vaikus Kretingos muziejus kviesdavo į dešimties dienų trukmės „Vasaros artelę malūne“. Ši stovykla buvo labai populiari: norinčių dalyvauti vaikų tėvai užregistruodavo gerokai daugiau, negu buvo įmanoma priimti. Per laiką dalyvių skaičius nuo 20 išaugo iki 30 vaikų.
 

Sekmadienių rytmečiai su pasaka žiemos sode – vaikų piešinių paroda

Pateikta: 2020-05-31 12:00 (atnaujinta: 2020-05-31 12:00)

...Pasaka, pasakėle, tu ateik nors minutėlę, aukso rūbą apsirenk, niekad mūsų neaplenk...

Kretingos muziejus jau antrus metus vykdo projektą „Pasakų rytmečiai Žiemos sode“.

Virtuali paroda – jaunųjų amatininkų mugė „Suku, suku darbų malūnėlį“

Pateikta: 2020-05-19 14:18 (atnaujinta: 2020-05-22 11:46)
 
Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena, kuomet viso pasaulio muziejai savo renginiuose kviečia aktyviai dalyvauti visuomenę.
 
Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse Kretingos muziejus nuo 2012 metų Dvaro malūno kiemelyje rengia jaunųjų amatininkų mugę „Suku, suku darbų malūnėlį“, kurios metu rajono moksleiviai kartu su technologijų mokytojais, tautodailininkais demonstruoja amatus, siūlo įsigyti savo darbų.

Prakalbinti Kretingos muziejaus tapybos eksponatai

Pateikta: 2020-04-27 10:00 (atnaujinta: 2020-04-27 10:00)

Fotografavo Jolanta Klietkutė Vaizduojamosios dailės rinkinyje yra keletas įdomių XVI–XVIII a. tapybos kūrinių. Tai daugiausia grafams Tiškevičiams priklausiusios, Kretingos ir Palangos dvaruose buvusios meno vertybės. Kiek jų buvo ir kokios, sužinoti nepaprastai sunku. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys rašo: „Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tie patys Tiškevičiai susirinko vertingiausius meno kūrinius iš visų savo dvarų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Karui pasibaigus, viską sugebėjo parsigabenti iš jau bolševikinės Rusijos. Tačiau tų vertybių negrąžino į atgautus dvarus, nes, kaip dauguma buvusių feodalų, įtartinai žiūrėjo į nuo Lenkijos atsiskyrusią Lietuvą. Tad visi meno kūriniai buvo įkurdinti Tiškevičių rūmuose Varšuvoje. Tačiau jau pirmosiomis karo dienomis viskas sudegė – ir rūmai, ir tai, kas juose buvo.“ (Savaitė, 2012 m.)

Kiekvienas tapybos kūrinys turi savo unikalią istoriją, ne visada užrašytą muziejų eksponatų knygose. Kartais, bendradarbiaujant su menotyrininkais, kitais muziejais, pasiseka surinkti šiek tiek įdomios medžiagos apie vieną ar kitą kūrinį.

Sugrįžusios grafų Tiškevičių relikvijos

Pateikta: 2020-04-20 10:00 (atnaujinta: 2020-04-20 10:08)

Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. Fot. Oto van Bošas. Frankfurtas prie Maino, 1882–1885 m. KM IF6831 Antrasis pasaulinis karas ir 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimą, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.

Marija Tiškevičienė (1866–1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga: grafienė į Kretingą negrįžo, – mirė Lenkijoje. Palaidota seniausiose ir svarbiausiose Varšuvoje Povonzkų kapinėse.

Virtuali paroda – kun. A. Petronaičio piešti velykiniai atvirukai

Pateikta: 2020-04-14 10:00 (atnaujinta: 2020-04-14 10:00)

Kun. A. Petronaičio pieštas atvirukas. Juditos Felicijos Ožeraitytės archyvas Šiais metais Velykos buvo kitokios – ramesnės, tylesnės, be giminių, draugų ir artimųjų lankymo. Tačiau draugus bei artimuosius vis vien prisiminėme ir el. pašto, feisbuko ar telefono žinutėmis skriejo tūkstančiai mirksinčių paveikslėlių su riedančiais margučiais, cypsinčiais viščiukais, linksmais pūkuotais triušiukais ar įvairiaspalvių gėlių puokštėmis. O tais laikais, kai prisilietimas nebuvo uždraustas ir nekėlė baimės, kai laiškas pašto dėžutėje nesukeldavo įtampos ir nerimo, tais laikais žmonės vieni kitus džiugindavo savo pačių pieštais arba dailininkų, grafikų kurtais pirktiniais atvirukais.

- - -

Šiandien pristatome kunigo, politinio kalinio, tremtinio Antano Petronaičio pieštus Velykinius atvirukus.

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2020-04-11 10:00 (atnaujinta: 2020-04-11 10:00)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Virtuali audinių paroda „Poška staklės naujoj gryčioj“

Pateikta: 2020-01-13 11:30 (atnaujinta: 2020-03-28 10:28)

Fotografavo Inga Idaitė

Kretingos muziejus 2019 m. rugsėjo-gruodžio mėn. įgyvendino edukacinį projektą „Poška staklės naujoj gryčioj“, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Projekto tikslas – gaivinti ir skatinti susidomėjimą audimo amatu Kretingos krašte.
 
Audimas – viena seniausių lietuvių liaudies meno šakų, apimanti audinių, aprangos, buitinės reikmės puošmenų (lovatiesių, rankšluosčių, takų, juostų ir kt.) gamybą audimo staklėmis. Tai buvo vienas reikšmingiausių moterų darbų, reikalaujantis didelio kruopštumo.
 

Virtuali paroda „Kalėdiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-12-20 12:36 (atnaujinta: 2020-03-28 10:28)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.

Kretingos dvaro švenčių istorija

Pateikta: 2019-08-19 11:42 (atnaujinta: 2019-09-24 08:21)

Kretingos Dvaro švenčių organizavimo tradicija labai jauna. Jos pradžia – 1998 metai, kai Kretingos muziejus, kartu su čia įsikūrusiu klubu „Kretingos krašto ainiai“, sukvietė kretingiškius į pirmąjį Dvaro festivalį'98. Šventės scenarijų kūrė kraštietis Juozas Pocius, aktorius Adolfas Večerskis, muziejaus direktorė Vida Kanapkienė šventės simboliu pasirinkę Angelą Trimitininką. Ir išties Angelas kvietė susiburti, trimitavo miestui džiaugsmą, nešė geras naujienas kiekvieniems namams. Renginio moto – „Šventė visiems mums turi padėti iškentėti ir džiaugtis, jaustis laimingais, gyventi aktyviai ir prasmingai, išaukštinti krašto meno ir dvasinės kultūros lobius“. Šventės programa buvo itin įvairi ir žaisminga. Joje dalyvavo devyni profesionalūs kolektyvai: Niujorko „Diaspora Production“ kolektyvo aktoriai, Lietuvos Valstybinio operos ir baleto teatro šokėjai Živilė Baikštytė ir Mindaugas Baužys, istorinių šokių ansamblis „Saltana“, įvyko spektaklio „Grafo legenda“ premjera.

Puslapiai