kaimai

Grykšiai – baudžiavos laikais Kretingos dvaro girios pakraštyje išaugęs nedidelis, kelių sodybų kaimas. Sovietmečiu jį sunaikino melioracija, o šiandien gyvenvietė atgimsta naujam gyvenimui tapdama naujakuriams patraukliu Kretingos priemiesčiu.

Kretingos rajono savivaldybės rytiniame pakraštyje, paribyje su Plungės rajono Šateikių seniūnija, Minijos dešiniajame krante ir abipus jos intako Mišupės driekiasi Prystovų kaimo žemės.

***

Prystovams priklauso 553,33 ha žemės, kuri šiaurėje-šiaurės rytuose ribojasi su geležinkeliu Kretinga–Šiauliai bei Stropelių kaimu. Pietryčiuose ji remiasi į Kretingos ir Plungės rajonų savivaldybes skiriančią administracinę ribą, už kurios prasideda Bulikai ir Papieviai. Pietvakariniu pakraščiu vingiuoja didžiausia Žemaitijos upė Minija, už kurios ošia Šilpelkės miškas bei prasideda Cigonaliai ir Dauginčiai. Šiaurės vakaruose Prystovus nuo gretimų Sauserių skiria Grabšyčių pušynas ir Tuitelių miškas.

Šiandien Šaučikiais yra vadinamos dvi viena su kita besiribojančios, tačiau skirtingoms savivaldybėms priklausančios gyvenvietės, kurios dar prieš 75-erius metus sudarė vieną kaimą. Didesnioji, šiaurinė kaimo dalis, apimanti 506,25 ha plotą, priklauso Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijai. Ji vakaruose ribojasi su Palšiais, šiaurės vakaruose – su Šatraminiais, o iš šiaurės ir šiaurės rytų ją juosia Šauklių kaimo žemės. Šioje kaimo dalyje 2015 m. buvo registruota 10 sodybų, išsimėčiusių abipus pagrindinės gatvės, kuria praeina kelias, jungiantis kaimą su Šaukliais ir Palšiais.

Baksčiai yra į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio miestelio, kairiajame Bartuvos upės krante: slėnyje ir šalia stūksančioje aukštumoje. Šiaurėje kaimas ribojasi su Bobiliškėmis, pietuose – su Igariais, vakaruose – su Mikulčiais. Rytine žemių dalimi upės slėniu praeina krašto kelias Skuodas–Plungė (169), o palei pietvakarinę ribą – rajoninis kelias Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis (3704).

Archeologijos duomenys liudija, kad kaime prie Bartuvos upės žmonės gyveno jau I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. Savo mirusius artimuosius jie laidojo kaimo pietrytiniame pakraštyje esančioje slėnio terasoje įrengtame pilkapyne. Šias seniausias Mosėdžio apylinkių kapines 1959 m. išaiškino iš netoliese esančio Budrių kaimo kilęs kretingiškis kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis, aptikęs 8 pilkapius, kurių sampilų skersmuo siekė 7–18 m, o aukštis – 80 cm. Mosėdžio kolūkio buldozerininkai, tvarkydami naujojo plento Skuodas–Plungė aplinką, 1972 m. visų pilkapių sampilus nustumdė, o tris pilkapius sunaikino.

Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, abipus Karkluojės upelio ir kelio į Kulius, plyti Kupšių kaimas. Tai nedidelis Kartenos dvaro žemėje išaugusi nedidelė žemdirbių gyvenvietė, skaičiuojanti kelių šimtmečių istoriją.

Į rytus nuo Kartenos miestelio, prie Palangos–Šiaulių plento stūkso Gaudučių dvaro sodybos liekanos. Jos ženklina Gaudučių kaimą, kurio žemės driekiasi nuo plento iki pat Alanto ir Karkluojės upelių santakos. Tai sena Kartenos dvaro ir valsčiaus žemdirbių gyvenvietė, kurios istorinę raidą ne kartą keitė XIX a.–XXI a. žemės ir administracinės-teritorinės reformos.

***

Šiandien Gaudučiams priklauso 462,77 ha žemės. Joje 2015 m. buvo registruotos 8 sodybos, kuriose 2011 m. gyveno 36 gyventojai. Rytiniame pakraštyje plyti Klaipėdos sklandytojų klubo Kartenos aerodromas, kurio administraciniai ir pagalbiniai pastatai glaudžiasi Daiginio miško pakraštyje. Vakaruose kaimas ribojasi su Gintarais, pietvakariuose – su Vėlaičiais, pietuose – su Lygnugariškiais, pietryčiuose – su Kupšiais ir Mamiais. Šiaurėje Gaudučius nuo kaimynystėje esančių Dauginčių skiria Palangos–Šiaulių plentas, o rytuose nuo Baltmiškių kaimo – jau minėtas Daiginio miškas.