Skip to content Skip to navigation

kaimai

Klecininkai ir išnykęs Edvardavas

Pateikta: 2020-03-30 11:38 (atnaujinta: 2020-03-30 20:55)

Pesčių vandens malūnas. Nežinomas fotografas. XX a. 4 deš. Į vakarus nuo Salantų abipus Pestupio upelio vidurupio ir žemupio plyti vienintelis Lietuvoje tokį ausiai neįprastą vardą turintis Klecininkų kaimas. Pagal teritoriją Imbarės seniūnijoje jis užima 21-ąją vietą iš 34 kaimų, o pagal gyventojų skaičių priskiriamas prie mažiausių seniūnijos gyvenviečių.

Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, istorija, Kleckininkai, Edvardavas, Julius Kanarskas, Pajūrio naujienos
Skaityti daugiau...

Balsiškiai. Kaimas prie Tyro durpyno

Pateikta: 2020-01-27 12:16 (atnaujinta: 2020-01-27 13:29)

Balsiškių (Бальсишки) 1868 m. planas. Ištrauka iš Rusijos imperijos generalinio štabo karininkų 1868–1900 m. parengto Kretingos apylinkių žemėlapio Pietrytinėje Kretingos rajono dalyje, aplinkui Tyro durpyną plytinčioje miškingoje žemėje įsikūrę Balsiškiai. Pagal užimamą žemės plotą tai didžiausias Kartenos seniūnijos kaimas, o rajone jis nusileidžia trylikai kaimų. Gyvenvietė pasiekiama važiuojant žvyrkeliu iš Kartenos į Kalniškius.

Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, Balsiškiai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kalnalis. Vyskupo Motiejaus Valančiaus krikštą menantis kaimas

Pateikta: 2020-01-17 08:40 (atnaujinta: 2020-01-17 08:47)
Vaizdingoje vietovėje tarp Salantų ir Nasrėnų įsikūręs Kalnalio kaimas. Prieš porą šimtmečių jis buvo svarbi Salantų krašto gyvenvietė, turėjusi miestelio, o vėliau – bažnytkaimio statusą. Sovietmečiu kaimas buvo tapęs apylinkės administraciniu, ūkiniu ir švietimo centru. Šiandien tai – turistų pamėgta lankytina vieta, į kurią lankytojai atvyksta pamatyti Šv. Lauryno bažnyčios bei pakilti į Kalnalio apžvalgos bokštą.
***
Kalnalis įsikūręs didžiulės, tarp Salanto ir Kūlupio upių įsiterpusios ir iki Kūlupėnų nusitęsusios aukštumos šiauriniame gale. Ją maždaug prieš 26 000 metų suformavo besitraukiantis ledynas. Jo tirpsmo metu vandens srautas išskobė platų klonį – Salanto senslėnį, ties Kalnaliu išsišakojantį į dvi šakas, kurios ties Kūlupėnais vėl sueina į vieną slėnį.
 
Žymės: 
Kalnalis, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Gedgaudžiai. 350 metų istoriją menantis kaimas

Pateikta: 2019-12-31 11:09 (atnaujinta: 2019-12-31 11:14)
Į pietryčius nuo Salantų, abipus senojo Salantų–Plungės kelio išsimėčiusios vienkieminės Gedgaudžių kaimo sodybos. Tai viena iš XVI–XVII amžiais įsikūrusių Salantų krašto žemdirbių gyvenviečių, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėta daugiau kaip prieš 350 metų. Lietuvoje kaimą išgarsino Gedgaudžiuose gimęs lietuvybės puoselėtojas, blaivybės propaguotojas, rašytojas, kunigas kanauninkas Kazimieras Pakalniškis (1866–1933).
***
Pirmąkart Gedgaudžių kaimo vardas paminėtas 1668 m. Salantų dvaro inventoriuje. Vietovardis kilo nuo asmenvardžio „Gedgaudis“ daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose jis lenkiškai rašoma „Giedgawdzie, Giedgowdzie“, rusiškai – „Гедговдзе“, vokiškai – „Gedgowdse“, o žemaitiškai tariamas „Gedgaudē“.
Žymės: 
Gedgaudžiai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Dvaralis. Salantų dvaro pašonėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-12-27 10:56 (atnaujinta: 2019-12-27 11:02)
Į šiaurės vakarus nuo Salantų, rajoninio kelio Salantai–Šaučikiai kairėje pusėje, Erlos upės kairiojo kranto aukštumose įsikūręs Dvaralis. Jo rytiniu pakraščiu einanti Ilgoji gatvė skiria gyvenvietę nuo kitapus esančios Kadagyno kaimo. Pietvakariuose Dvaralis ribojasi su Salantų miestu, vakaruose – su Žudgalio, o šiaurės vakaruose ir šiaurėje – su Erlėnų kaimų žemėmis.
***
Kartografinė medžiaga liudija, kad XVI a. čia buvo su Erlėnais besiribojanti valstybinio Plungės dvaro Salantų arba Grebšių kaimo žemė. Įsteigus joje Skilandžių, nuo 1638–1640 m. vadinamų Salantais, dvarą, čia buvo bendro naudojimo ganyklų žemės, kuriomis naudojosi dvaras ir gretimų kaimų valstiečiai.
Žymės: 
Dvaralis, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Nerėpai. Dviejų savivaldybių perskirtas kaimas

Pateikta: 2019-12-17 08:25 (atnaujinta: 2019-12-17 12:47)
Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos šiaurės rytiniame ir Skuodo rajono savivaldybės teritorijos Mosėdžio seniūnijos pietiniame pakraštyje, apie 4 km nuo Salantų, Erlos upės kairiajame krante driekiasi Nerėpų kaimo žemė. Tai nedidelis Šiaurės vakarų Žemaitijos kaimas, kuriame belikusios trys sodybos.
***
Kaimas plyti tarp Erlos upės ir Salanto intako Notės upelio esančioje aukštumoje. Jis susideda iš dviejų dalių, kurių didesnioji, pietinė priklauso Kretingos, o mažesnioji, šiaurinė – Skuodo rajono savivaldybei. Vakaruose Nerėpai ribojasi su Erlėnų, šiaurės vakaruose – su Šaučikių ir Šauklių, šiaurės rytuose – su Šniukščių, rytuose-pietryčiuose – su Dvarčinininkų, o pietuose-pietvakariuose – su Kalniškių kaimais.
Žymės: 
Nerėpai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Barzdžiai. Naujakurio Barzdžio įkurtas kaimas

Pateikta: 2019-12-11 10:37 (atnaujinta: 2019-12-16 11:18)
Dešiniajame Salanto upės krante tarp Salantų ir Kalnalio plyti Barzdžių kaimo žemė. Važiuojančius plentu Salantai–Kretinga pirmiausia pasitinka trejetas Salanto slėnio pakraštyje stovinčių vienkieminių sodybų. O nuo šio kelio atsišakojančia Kalno gatve pakilę į kalną patenkame į aukštumoje įsikūrusią pagrindinę kaimo gyvenvietę.
***
Archeologiniai duomenys leidžia manyti, kad Barzdžių kaimo žemėje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkstantmečio po Kristaus. Apie tai liudija 1938 m. naujakurių Musteikų sklype rasti žalvariniai žiedai ir kultūrinio sluoksnio liekanos.
Žymės: 
Barzdžiai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Abakai. Kaimas šalia Kartenos Lurdo

Pateikta: 2019-12-05 10:19 (atnaujinta: 2019-12-05 10:26)
Kairiajame Minijos krante tarp Kartenos, Budrių ir Nausodžio plyti Abakų kaimas. Jo žemės driekiasi nuostabiame gamtos kampelyje – ledynmečio tirpsmo metu suformuotame plačiame Minijos upės vingio slėnyje ir aukštumose, kurias raižo Kūlupio ir Žvirgždų upeliai. Abakų pakraštyje prie Minijos ir Kūlupio santakos stovi Kartenos Lurdas su gydomąja galia garsėjančiu šaltiniu.
Žymės: 
Abakai, istorija, kaimai, Rajono kaimai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Puidogalis. Kaimas prie Prancūzkelio ir Minijos vingio

Pateikta: 2019-11-27 08:42 (atnaujinta: 2019-11-27 08:47)
Rytiniame Kretingos rajono pakraštyje ties riba su Plungės rajonu dar prieš pusšimtį metų šalia Prystovų kaimo ir Minijos upės stovėjo Puidogalio (Puidogalių) kaimo sodybos. Šiandien kaimavietėje plyni arimai ir krūmais pradedantys apželti dirvonuojantys laukai bei netoli Minijos augantis miškelis.
***
Manoma, kad Puidogalio (Puidogalių) kaimas atsirado XVIII a. antroje pusėje, Kartenos dvaro savininkams plėtojant žemdirbystę ir skatinant valstiečius kurtis plėšininėje žemėje. Jis formavosi dvarui priklausančioje bendro naudojimo ganyklų, pievų ir miško žemėje, plytėjusioje į rytus ir pietryčius nuo XVI a. įkurto valakinio Prystovų kaimo, paribyje su Šateikių dvaro žemėmis.
Žymės: 
Puidogalis, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Šatilgalis. Kaimas, kuriame buvo kariami baudžiauninkai

Pateikta: 2019-11-22 10:51 (atnaujinta: 2019-11-22 10:58)
Abipus Kartenos–Kūlupėnų plento plyti Šatilgalio kaimo žemė. Ji prasideda nuo kelią kertančio plataus Palčio upelio slėnio, o šiaurėje remiasi į Asteikių kaimo laukus. Tai nėra seniausias Kretingos krašto kaimas: jo istorija prasidėjo tik prieš porą šimtų metų.
***
Kaimo žemė driekiasi 205,7 ha plote, kurio rytiniu pakraščiu teka Minija, o šiauriniu–šiaurės vakariniu link Akmenos išteka Skroblupis. Vakaruose ir šiaurės vakaruose kaimas ribojasi su Aukštkalviais, šiaurės rytuose – su Asteikiais, o pietuose – su Kartena ir Žadeikiais. Rytine Šatilgalio dalimi nuo Kūlupėnų link Žadeikių ir Minijos teka Palčio upelis.
 
Žymės: 
Šatigalis, istorija, kaimai, Rajono kaimai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Puslapiai