Skip to content Skip to navigation

kaimai

Martynaičių kaimas

Pateikta: 2020-07-28 13:17 (atnaujinta: 2020-07-28 13:38)
Į šiaurės rytus nuo Kartenos miestelio, tarp Gintarų, Dauginčių ir Sakuočių plyti Martynaičių kaimo žemės. Tai vienas seniausių Kartenos seniūnijos kaimų, ilgus šimtmečius stovėjęs šalia Kartenos (Sendvario) dvaro. Laikui bėgant dvaro nebeliko nei ženklo, o jo baudžiauninkus menantis kaimas toliau tebeskaičiuoja savo metus.
Žymės: 
Martynaičiai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Alka. Senovės baltų šventvietėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2020-07-10 11:51 (atnaujinta: 2020-07-10 12:12)
Plačiai išsidriekusiame Erlos slėnyje šalia Salantų stūkso pagonių tikėjimo reliktus saugantis Alkos kalnas. Jos viršūnėje įsikūręs vienas mažiausių Imbarės seniūnijos kaimų, kaip ir kalva, vadinamas Alka (Alku).
***
Apie 1,2 km ilgio, 0,43 km pločio ir 23 m aukščio moreninė kalva – paskutiniojo ledynmečio palikimas. Ji atsirado ledynų tirpsmo metu vandens srautams aplinkui išgraužus gilų ir platų Erlos upės slėnį.
 
Tautosaka mena, kad šiame slėnyje gilioje senovėje tyvuliavęs ežeras, o kalvos viršūnė buvusi sala, kyšanti virš ją supančio vandens. Pasak vieno padavimo, sykį iš dangaus čia nusileido ežeras, tačiau jam nepatikę būti šioje vietoje ir po trijų dienų persikėlęs į Platelius.
Žymės: 
Alka, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Cigonaliai – Čigonėliai

Pateikta: 2020-04-30 11:00 (atnaujinta: 2020-04-30 20:07)
Kretingos rajono rytiniame pakraštyje prie Minijos upės plyti Cigonaliai. Tai atokioje vietoje esantis vienas mažiausių Kartenos seniūnijos kaimų, įsikūręs vaizdingame upės senslėnyje ir jį puslankiu juosiančioje aukštumoje. Didžiąją kaimo dalį apima miškai ir miško žemė, patenkantys į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.
Žymės: 
Cigonaliai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Peceliai. Kaimas, kuriame gyveno kunigaikščio Gedimino palikuonys

Pateikta: 2020-04-14 12:40 (atnaujinta: 2020-04-14 12:46)

Peceliai (Pieczule) 1915 m. kaizerinės Vokietijos kartografų parengtame Kartenos apylinkių topografiniame žemėlapyje Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose driekiasi Pecelių kaimo žemė. Šią primirštą ir atokiai nuo rajono centro atitolusią vietovę dažniausiai aplanko Minijos vingiais baidarėmis keliaujantys iškylautojai, apsistojantys Peceliuose įrengtoje poilsio zonoje – „Sauliaus stovyklavietėje“.

Žymės: 
Peceliai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Klecininkai ir išnykęs Edvardavas

Pateikta: 2020-03-30 11:38 (atnaujinta: 2020-03-30 20:55)

Pesčių vandens malūnas. Nežinomas fotografas. XX a. 4 deš. Į vakarus nuo Salantų abipus Pestupio upelio vidurupio ir žemupio plyti vienintelis Lietuvoje tokį ausiai neįprastą vardą turintis Klecininkų kaimas. Pagal teritoriją Imbarės seniūnijoje jis užima 21-ąją vietą iš 34 kaimų, o pagal gyventojų skaičių priskiriamas prie mažiausių seniūnijos gyvenviečių.

Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, istorija, Kleckininkai, Edvardavas, Julius Kanarskas, Pajūrio naujienos
Skaityti daugiau...

Balsiškiai. Kaimas prie Tyro durpyno

Pateikta: 2020-01-27 12:16 (atnaujinta: 2020-01-27 13:29)

Balsiškių (Бальсишки) 1868 m. planas. Ištrauka iš Rusijos imperijos generalinio štabo karininkų 1868–1900 m. parengto Kretingos apylinkių žemėlapio Pietrytinėje Kretingos rajono dalyje, aplinkui Tyro durpyną plytinčioje miškingoje žemėje įsikūrę Balsiškiai. Pagal užimamą žemės plotą tai didžiausias Kartenos seniūnijos kaimas, o rajone jis nusileidžia trylikai kaimų. Gyvenvietė pasiekiama važiuojant žvyrkeliu iš Kartenos į Kalniškius.

Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, Balsiškiai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kalnalis. Vyskupo Motiejaus Valančiaus krikštą menantis kaimas

Pateikta: 2020-01-17 08:40 (atnaujinta: 2020-01-17 08:47)
Vaizdingoje vietovėje tarp Salantų ir Nasrėnų įsikūręs Kalnalio kaimas. Prieš porą šimtmečių jis buvo svarbi Salantų krašto gyvenvietė, turėjusi miestelio, o vėliau – bažnytkaimio statusą. Sovietmečiu kaimas buvo tapęs apylinkės administraciniu, ūkiniu ir švietimo centru. Šiandien tai – turistų pamėgta lankytina vieta, į kurią lankytojai atvyksta pamatyti Šv. Lauryno bažnyčios bei pakilti į Kalnalio apžvalgos bokštą.
***
Kalnalis įsikūręs didžiulės, tarp Salanto ir Kūlupio upių įsiterpusios ir iki Kūlupėnų nusitęsusios aukštumos šiauriniame gale. Ją maždaug prieš 26 000 metų suformavo besitraukiantis ledynas. Jo tirpsmo metu vandens srautas išskobė platų klonį – Salanto senslėnį, ties Kalnaliu išsišakojantį į dvi šakas, kurios ties Kūlupėnais vėl sueina į vieną slėnį.
 
Žymės: 
Kalnalis, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Gedgaudžiai. 350 metų istoriją menantis kaimas

Pateikta: 2019-12-31 11:09 (atnaujinta: 2019-12-31 11:14)
Į pietryčius nuo Salantų, abipus senojo Salantų–Plungės kelio išsimėčiusios vienkieminės Gedgaudžių kaimo sodybos. Tai viena iš XVI–XVII amžiais įsikūrusių Salantų krašto žemdirbių gyvenviečių, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėta daugiau kaip prieš 350 metų. Lietuvoje kaimą išgarsino Gedgaudžiuose gimęs lietuvybės puoselėtojas, blaivybės propaguotojas, rašytojas, kunigas kanauninkas Kazimieras Pakalniškis (1866–1933).
***
Pirmąkart Gedgaudžių kaimo vardas paminėtas 1668 m. Salantų dvaro inventoriuje. Vietovardis kilo nuo asmenvardžio „Gedgaudis“ daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose jis lenkiškai rašoma „Giedgawdzie, Giedgowdzie“, rusiškai – „Гедговдзе“, vokiškai – „Gedgowdse“, o žemaitiškai tariamas „Gedgaudē“.
Žymės: 
Gedgaudžiai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Dvaralis. Salantų dvaro pašonėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-12-27 10:56 (atnaujinta: 2019-12-27 11:02)
Į šiaurės vakarus nuo Salantų, rajoninio kelio Salantai–Šaučikiai kairėje pusėje, Erlos upės kairiojo kranto aukštumose įsikūręs Dvaralis. Jo rytiniu pakraščiu einanti Ilgoji gatvė skiria gyvenvietę nuo kitapus esančios Kadagyno kaimo. Pietvakariuose Dvaralis ribojasi su Salantų miestu, vakaruose – su Žudgalio, o šiaurės vakaruose ir šiaurėje – su Erlėnų kaimų žemėmis.
***
Kartografinė medžiaga liudija, kad XVI a. čia buvo su Erlėnais besiribojanti valstybinio Plungės dvaro Salantų arba Grebšių kaimo žemė. Įsteigus joje Skilandžių, nuo 1638–1640 m. vadinamų Salantais, dvarą, čia buvo bendro naudojimo ganyklų žemės, kuriomis naudojosi dvaras ir gretimų kaimų valstiečiai.
Žymės: 
Dvaralis, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Nerėpai. Dviejų savivaldybių perskirtas kaimas

Pateikta: 2019-12-17 08:25 (atnaujinta: 2019-12-17 12:47)
Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos šiaurės rytiniame ir Skuodo rajono savivaldybės teritorijos Mosėdžio seniūnijos pietiniame pakraštyje, apie 4 km nuo Salantų, Erlos upės kairiajame krante driekiasi Nerėpų kaimo žemė. Tai nedidelis Šiaurės vakarų Žemaitijos kaimas, kuriame belikusios trys sodybos.
***
Kaimas plyti tarp Erlos upės ir Salanto intako Notės upelio esančioje aukštumoje. Jis susideda iš dviejų dalių, kurių didesnioji, pietinė priklauso Kretingos, o mažesnioji, šiaurinė – Skuodo rajono savivaldybei. Vakaruose Nerėpai ribojasi su Erlėnų, šiaurės vakaruose – su Šaučikių ir Šauklių, šiaurės rytuose – su Šniukščių, rytuose-pietryčiuose – su Dvarčinininkų, o pietuose-pietvakariuose – su Kalniškių kaimais.
Žymės: 
Nerėpai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Puslapiai