Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Anduliai. Kretingos pilies žemėje plytėjęs kaimas

Pateikta: 2019-02-04 09:56 (atnaujinta: 2019-02-04 10:05)
Andulių kaimo žemės ribų planas. 1910 m.
Istorinis Andulių kaimas buvo Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų sandūroje, į pietus nuo Bajorų, abipus Dangės upės, žemiau Tenžės žiočių. Kaimui priklausė apie 152 hektarus žemės, kuri driekėsi Kretingalės seniūnijos Šlikių kaimo rytinėje dalyje tarp Klaipėdos–Kretingos kelio bei Dangės upės, Žalgirio seniūnijos Ėgliškių kaimo pietinėje dalyje tarp kelio Kretinga–Triušiai ir Šaltupio, Tolių kaimo žemių vakariniame pakraštyje į rytus nuo Šaltupio ir Degalo santakos esančios aukštumos kyšulyje bei Valėnų kaimo žemių šiaurės vakariniame pakraštyje.

Žvilgsnis į Kretingos miesto savivaldos 410 metų istoriją

Pateikta: 2019-01-28 09:16 (atnaujinta: 2019-01-28 09:28)
Lietuvos kariuomenės didysis etmonas, Žemaičių seniūnas, Livonijos valdytojas, Kretingos miesto savivaldos įkūrėjas Jonas Karolis Chodevičius (1560/1561–1621)
Kretingos istorijoje yra dvi svarbios dokumentuotos datos, menančios miesto atsiradimo ištakas ir istorinę raidą. Pirmoji, 1253-ųjų metų balandis – pirmasis vietovės vardo paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose, kuris laikomas Kretingos įkūrimo data. Antroji – 1609-ųjų metų sausio 23 diena, kurią Kretinga gavo teisę įkurti savivaldą. Jeigu lygintume šiuos du istorinius įvykius su žmogaus gyvenimu, tai pirmoji data reikštų kūdikio gimimą, o savivaldos teisės gavimas tolygus paso gavimui, patvirtinantis, kad subjektas subrendo tolesniam savarankiškam gyvenimui.

Dauginčių kaimas

Pateikta: 2019-01-21 12:37 (atnaujinta: 2019-01-21 15:16)
Dauginčių kaimo gyvenvietės vaizdas iš šiaurės pusės, nuo Kalno gatvės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, tarp Palangos–Šiaulių plento ir Minijos upės, už Kartenos miestelio plyti Dauginčių kaimas. Jis apima 678,47 ha dydžio teritoriją, kuri rytuose ribojasi su Pecelių ir Cigonalių, o vakaruose su Lapgaudžių, Martynaičių ir Gintarų kaimais. Rytiniu pakraščiu teka Dubeikio upelis, o šiaurine dalimi – Slinkupis, įtekantis į Miniją, kuri šiaurėje Dauginčius skiria nuo Sauserių kaimo. Pietiniu pakraščiu praeina Palangos–Šiaulių plentas, skiriantis kaimą nuo Gaudučių. Šiaurinėje dalyje Minijos vingyje ošia paslaptingas Šilpelkės miškas, kuris su Sinkupio pakrantėmis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Kretingos (Karolštato) rotušė

Pateikta: 2019-01-15 15:21 (atnaujinta: 2019-01-28 09:29)
 
Ištrauka iš Kretingos miesto 1771 m. plano. Miesto aikštės viduryje pažymėtas rotušės pastatas. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo
Suteikus Kretingai 1609 metais Magdeburgo teisę, priešais bernardinų vienuolyną ir bažnyčią buvo pastatytas miestas, kurio širdimi tapo keturkampė aikštė, skirta turgui, prekymečiams ir miesto piliečių susirinkimams. Jos centre miesto iždo lėšomis iškilo magistrato (miesto tarybos) namai, vadinami rotuše. Ji XVII–XVIII amžiais buvo pagrindiniu miesto savivaldos simboliu ir dominuojančiu architektūriniu akcentu, apie kurį telkėsi visapusis miestiečių gyvenimas.

Akmenės gatvė

Pateikta: 2019-01-07 10:54 (atnaujinta: 2019-01-28 09:30)
Kampininkų namai prie Akmenos upės 1771 m. Karolštato (Kretingos) miesto plane. Iš Lietuvos valstybės archyvo
Kretingos senamiesčio vakariniame pakraštyje, lygiagrečiai Akmenos upės kairiajam krantui, vinguriuoja Akmenės gatvė. Ji smarkiai skiriasi nuo kitų miesto gatvių – siaura, vingiuota, tankiai užstatyta, o jos tobesiai – namai ir pagalbiniai pastatai, stovi prie pat upės. Kai kas mano, kad gatvė pavadinta Šiaurės Lietuvoje esančio Akmenės miesto garbei. Tačiau iš tikrųjų gatvei vardą davė pro šalį tekanti upė, kuri pirmajame tarpukario dešimtmetyje oficialiai vadinta Akmene.

Kaimas prie Erlos upės vingio

Pateikta: 2018-12-31 09:30 (atnaujinta: 2018-12-31 09:55)
Erlėnai (Orlany) 1915 metais Vokietijos kariuomenės topografų parengtame Salantų apylinkių žemėlapyje
Salantų regioniniame parke, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Skuodo rajonu, abipus kelio Skuodas–Plungė plyti Erlėnų kaimas. Istorijos šaltiniai liudija, kad tai esanti viena seniausių ir didžiausių Salantų krašto gyvenviečių, kurios vardas minimas nuo 1511 metų.

Pirkuliai – istorinė Latvelių kaimo dalis

Pateikta: 2018-12-19 15:28 (atnaujinta: 2018-12-19 15:31)
Pirkuliai (Пиркуле) 1868–1900 metais Rusijos imperijos armijos generalinio štabo karininkų parengtame Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje
Vieškelio Darbėnai–Grūšlaukė kairėje pusėje  priešais sankryžą su keliuku, pareinančiu iš Kumpikų, tarp Auksūdžio ir Latvelių plytėjo kelių vienkieminių sodybų kaimas, vadintas Pirkuliais. Teritorinės-administracinės reformos ir sovietmečio melioracija jį sunaikino. Šiandien istorinėje kaimavietėje plyti miškų juosiami dirbami laukai, kurių vakariniu pakraščiu teka melioracijos kanalu paverstas dešinysis Šlaveitos intakas – Laukupio upelis.

Gardino kunigaikštytė ir Užutrakio grafienė, amžiną poilsio vietą radusi Kretingoje

Pateikta: 2018-12-14 12:45 (atnaujinta: 2018-12-14 12:54)
 
Jadvygos Tiškevičienės portretas. Dail. Kazimieras Mordasevičius. 1900 m. Varšuvos nacionalinis muziejus, sygn. 164376
Skidliaus dvaro rūmai netoli Gardino, kuriuose 1878 m. balandžio 15 d. gimė kunigaikštytė Jadvyga Stefanija Marija Juozapina Sviatopelk-Četvertinska. Dail. Napoleonas Orda, 1860 m.
Šis straipsnis supažindina skaitytojus su paskutiniąja Kretingos II-ųjų senųjų kapinių Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kriptoje palaidota Kretingos grafų Tiškevičių giminės atstove Jadvyga Tiškevičiene. Kilusi iš Gardino apskrities, gyvenusi Užutrakyje, amžinybėn ji iškeliavo ir amžiniam poilsiui atgulė Kretingoje. Jos karstas stovi kriptos dešinėje pusėje, priešais įėjimą.
***
Kunigaikštytė Jadvyga Stefanija Marija Juozapina Sviatopelk-Četvertinska (lenkiškai – Jadwiga Maria Stefania Józefina Światopełk-Czetwertyńska) gimė 1878 m. balandžio 15 d. istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, šalia etnografinės Lietuvos – tuometinės Rusijos imperijos Gardino gubernijos ir apskrities Skidliaus (Skidelio) dvare, kuris vėliau priklausė Vilniaus kraštui, o dabar yra Vakarų Baltarusijoje.

Kazimieras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos paveldėtojas

Pateikta: 2018-11-27 13:03 (atnaujinta: 2018-11-27 13:16)
Grafo Aleksandro Tiškevičiaus herbas „Leliva“, naudotas XIX a. pab. – 1915 metais
Pasitinkant Visų Šventųjų dieną, Kretingos II senosiose kapinėse buvo atverta restauruota grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kripta. Kretingiškiai ir miesto svečiai joje gali matyti karstus, kuriuose ilsisi grafų Tiškevičių ir jų artimųjų palaikai. Arčiausiai įėjimo, kairėje kriptos pusėje stovi paskutiniojo Kretingos dvaro paveldėtojo, Lietuvos karininko, Nepriklausomybės kovų ir 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio, grafo Kazimiero Tiškevičiaus karstas.

Ką mena Kumpikų kaime pastatyti atminimo ženklai

Pateikta: 2018-11-19 10:43 (atnaujinta: 2018-11-28 08:30)
Žemaičių apygardos partizanų Kardo rinktinės įkūrėjas Kazimieras Kontrimas-Montė. Apie 1946–1948 m. Iš Skuodo muziejaus rinkinio
Kumpikų kaimo žemių galulaukėje, prie kelio Grūšlaukė–Vaineikiai, netoli Smeltės, nuo seno stovėjo vienišas monumentalus kryžius. Greta jo 2018 m. sausio 5 d. iškilo tipinis atminimo ženklas, skelbiantis, kad šioje vietoje buvo Kardo rinktinės partizanų rėmėjų Barboros ir Jono Kontrimų sodyba. Šiemet sukanka 105-eri metai, kai šioje sodyboje gimė žymus partizaninio judėjimo dalyvis, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadas Kazimieras Kontrimas (1913–1952), žuvęs netoli gimtųjų namų.

Puslapiai