Skip to content Skip to navigation

Jolanta Klietkutė

Paroda „Lietuviais esame mes gimę“ – 2019-10-04 / 11-18

Pateikta: 2019-10-14 12:32
2019 m. spalio 4 dieną Kretingos muziejaus parodų salėse atidaryta paroda „Lietuviais esame mes gimę“, kurią pristatė Lietuvių Fondo valdybos narys ir įgaliotinis Lietuvai, parodos kuratorius Leonas Narbutis.
 
Paroda „Lietuviais esame mes gimę“ Kretingos muziejuje veiks iki lapkričio 18 dienos. Atidarymo nuotraukų galerija...

Prarasta Palangos istorijos relikvija

Pateikta: 2019-10-01 16:17 (atnaujinta: 2019-10-01 16:24)
1932 m. gegužės 3 d. „Lietuvos žinios“ rašė: „Palangoje, Vytauto gatv. Nr. 70 yra senas namukas, kurio kampe pastatytas pastogėje mažutis biustas garsaus rašytojo A. Mickevičiaus. Mickevičius, vasarodamas Palangoje, tame name gyveno. Tas namas Palangos relikvija, paminklas. Bet kokia ironija, – tas namas pagal statybos komisijos nutarimą turi būti nugriautas. Tiesa, jis – senas ir jo išvaizda, ir statybos stilius ne mūsų laikų.
Jeigu Vokietija gabena į muziejus senų laikų ūkininkų gryčias, klėtis, jeigu rusų valdžia neleido Liepojuj pakeisti namo fasado iš fronto, to namo, kur Petras Didysis ten buvusioje smuklėje alų gėrė (tas namas sulyginus su kitais atrodė kaip kurmis), o mes negalim pakęsti to namo, kuriame Mickevičius kūrė, galvojo, sėmė įkvėpimą ir rašė.
Namas priklauso inž. Bacevičiui: kodėl savininkas negina jo teisių sunku suprasti. Viena tik žinau, kad šiomis dienomis atvažiavo pirklys apžiūrėti krosnis ir langus nupirkimui iš griaunamo namo.
Griaukit senus paminklus, kurkite sau pajuokos ir paniekos vainiką, – ateities karta tinkamai įvertins jūsų darbus. Raitelis
Kodėl pradėjau šimtmečio senumo citata? Nes labai aiškiai pamačiau, kad civilizacija gali žengti gigantiškais žingsniais į priekį, o kai kurie dalykai nesikeičia. Kaip prieš beveik 100 metų Palangos valdantiesiems nerūpėjo jos istorijos išsaugojimas, taip ir dabar... Istorijos ratas apsisuko ir valdininkų aplaidumas nušlavė dar vieną Palangos istorijos perlą – relikviją...

Elenos Kniūkštaitės paroda „Sugrįžimas“

Pateikta: 2019-08-20 13:24 (atnaujinta: 2019-08-20 13:37)
Elena Kniūkštaitė gimė 1950 metais Kretingos r. Žadeikių kaime. 1968 metais baigė Kartenos vidurinę mokyklą. 
 
Gimiau ir iki aštuoniolikos metų pragyvenau Žadeikiuose. Paprastas, niekuo neišsiskiriantis gatvinis Žemaitijos kaimas...“ – sako Elena. Baigusi Kartenos vidurinę, išvažiavo mokytis į Vilnių. Piešti patiko nuo vaikystės, bet kalvio ir siuvėjos dukrai iš provincijos tokia svajonė pasirodė gal per drąsi. Kadangi domino ir fotografija, ėmė ją studijuoti Vilniaus technologijos technikume. „Baigusi mokslus keletą metų dirbau sostinėje fotoateljė. Man patiko daryti tik portretus, bet tokio darbo buvo nedaug. Grupinių nuotraukų nemėgau, o vestuvininkai plūdo kaip nuo konvejerio. Kokia čia kūryba – tik spėk sustatyti visus...“ – prisimena Elena.

Pasibaigė penktoji „Vasaros artelė malūne“

Pateikta: 2019-06-25 09:59 (atnaujinta: 2019-06-25 11:29)
 
Pasibaigus mokslo metams Kretingos muziejus jau penktą kartą dvi dešimtis 7–10 metų vaikų pakvietė į vasaros stovyklą „Vasaros artelė malūne“. Dvi savaites stovyklautojų kasdien laukė užsiėmimai ir naujas kūrybos bei pažinimo džiaugsmas.
 
Organizuoti šią stovyklą yra didelė prabanga, nes muziejaus darbuotojai atsitraukia nuo savo darbo muziejuje, tačiau tai darome iš pagarbos vaikams, o į stovyklą susirenka patys drąsiausi, pareigingiausi, paklusniausi ir smalsiausi. Su vaikais dalinsimės tuo, ką turime sukaupę: žiniomis, eksponatais, idėjomis. Patirkite daug įspūdžių, o mažuosiuose savo kompiuteriuose – galvelėse – sukaupkite kuo daugiau informacijos“, – stovyklos atidarymo dieną stovyklautojams linkėjo muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Šv. Antano atlaidai: nuo tarpukario iki šių dienų

Pateikta: 2019-06-17 09:15 (atnaujinta: 2019-06-17 09:21)
Šiais metais jau 20 kartą Kretingoje švenčiami šv. Antano atlaidai, kuriuos lydi net savaitę trunkantys atlaidų ir miesto šventės renginiai. Tarpukariu buvusi populiari ir visoje Lietuvoje pagarsėjusi Kretingos Šv. Antano atlaidų tradicija atgimė 1999 m., kuomet tuometinio parapijos klebono br. Gedimino Numgaudžio OFM iniciatyva nutarta sugrąžinti šv. Antano atlaidus – sujungti parapijos ir savivaldybės bei įvairių įstaigų pajėgas organizuojant miesto šventę.

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-04-15 10:00 (atnaujinta: 2019-04-15 10:05)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Paroda „Mes buvome ten“ – 2019-01-11/02-05

Pateikta: 2019-01-11 14:35 (atnaujinta: 2019-02-13 11:40)
Kretingos muziejaus parodų salėse veikia fotografijų ir dokumentų paroda „Mes buvome ten“, parengta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus.
 
Kiekvienas iš mūsų TĄ naktį buvome TEN. Kiekvienas jam savitu būdu: buvimu, dalyvavimu, susirūpinusiu stebėjimu per televiziją ar radiją, malda, mintimis ar nerimu. Mes visi – visa Lietuva – buvome TEN.

Eleonora Bucevičienė – Palangą garsinusi rašytoja

Pateikta: 2018-08-06 08:58 (atnaujinta: 2019-08-29 10:25)
Seserys Janina (kairėja) ir Eleonora (dešinėje) Valickos. Fotografavo P. Mongirdaitė (?), ~1907 m. Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas (Lenkija)Pajūrio istorijos paribiuose, tarsi perlai istorijos vandenyno gelmėje, vis dar išnyra ir sublizga seniai pamirštos, tačiau nepaprastai talentingos ir kūriniais savo laikmetį gerokai pralenkusios asmenybės. Viena tokių – dramaturgė, poetė, publicistė Eleonora Bucevičienė.
Ji gimė 1885 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje, Kauno gubernijos bajorų Stanislovo ir Zofijos Ladzic–Valickų šeimoje. Tėvo pavardė buvo Valickis, tačiau giminės herbo Lada (Ładzic, Łada) pavadinimą jis prirašydavo prieš pavardę. Šeimoje augo dvi dukterys: Eleonora ir daug jaunesnė Janina (1892–1976). Vyresnėlė šeimoje ir draugų buvo vadinama sutrumpintu vardu – Nora. Apytiksliai nuo 1901 m. mergina mokėsi Adriano Baranieckio kursuose Krokuvoje, puikiai mokėjo prancūzų kalbą, nors gimtoji kalba buvo lenkų. Lietuviškai puikiai galėjo susikalbėti, tačiau rašyti nemokėjo.

Pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Pateikta: 2018-06-13 08:19 (atnaujinta: 2018-08-01 09:33)
Nemažą įspūdį muziejuje palieka Centrinių rūmų dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos. Fot. J. Klietkutės, 2018Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, kurio metu lankytojai gali susipažinti su daugybe dvarų Baltijos šalyse. Apsilankius Kretingos dvare bei pakalbinus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėją, kraštotyrininkę, fotomenininkę Jolantą Klietkutę, teko patirti, kad istorija gali būti ne tik įdomi savo tyrinėjimų lauke, bet ir vienijanti bei telkianti žmones tęsti tradicijas. Pašnekovė didžiąją gyvenimo dalį buvo pasišventusi kraštotyrai, tad dėl tokio atsidavimo šioje srityje ji neliko nepastebėta – buvo pakviesta darbuotis muziejuje. Be šių pareigų muziejuje, moteris yra išleidusi dvi dėmesio vertas knygas: vieną apie Pakutuvėnų kaimo istoriją, o kitą – apie pirmąją moterį fotografę Lietuvoje Pauliną Mongirdaitę ir jos darbų tęsėją fotografą Igną Stropų. Bet apie šias istorines asmenybes kiek vėliau, visų pirma susipažinkime su Kretingos dvaru.

Lietuvos muziejų kelio atidarymas Kaune

Pateikta: 2018-05-22 12:11 (atnaujinta: 2018-05-23 09:51)
Kariliono garsai skelbia ƒ„Lietuvos Muziejų kelio“ pradžią 2018 m. gegužės 18 d., Tarptautinę muziejų dieną, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidarytas šalies muziejus vienijantis projektas „Lietuvos muziejų kelias“.
 
Programos „Nepriklausomybės metų ženklai“ pradžią 14 val. paskelbė Muziejaus varpų bokšto kariliono garsai, koncertavo Julius Vilnonis.

Puslapiai