Skip to content Skip to navigation

istorija

Martynaičių kaimas

Pateikta: 2020-07-28 13:17 (atnaujinta: 2020-07-28 13:38)
Į šiaurės rytus nuo Kartenos miestelio, tarp Gintarų, Dauginčių ir Sakuočių plyti Martynaičių kaimo žemės. Tai vienas seniausių Kartenos seniūnijos kaimų, ilgus šimtmečius stovėjęs šalia Kartenos (Sendvario) dvaro. Laikui bėgant dvaro nebeliko nei ženklo, o jo baudžiauninkus menantis kaimas toliau tebeskaičiuoja savo metus.

Lentvario paveldėtojas bei Vilniaus mokslo ir meno muziejaus įkūrėjas Vladislovas Tiškevičius

Pateikta: 2020-07-21 09:30 (atnaujinta: 2020-07-21 09:35)
Prieš 155 metus gimė visuomenės veikėjas, teisininkas, odontologas, kolekcininkas, muziejininkas Vladislovas Tiškevičius, puoselėjęs ir išgarsinęs netoli Vilniaus esantį Lentvarį.
***
Manoma, kad Vladislovas gimė 1865 m. birželio 26 d. Kretingoje, tėvams Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams įsikūrus iš grafų Zubovų išsinuomotame dvare. Sesuo Elena Klotilda prisimena, kad brolis nuo mažens buvo labai draugiškas, lengvabūdiškai elgėsi su pinigais, greitai juos išleisdavo. Sykį Vilniuje išėjęs su motina pasivaikščioti, pirmam pasitaikiusiam elgetai išbėrė į kepurę visus piniginėje turėtus pinigus. Pasak sesers, jis nuolat turėjo skolų.

Prieš 100 metų Kretingoje įsikūrė Izraelitų darbininkų kultūros draugija

Pateikta: 2020-07-10 12:27 (atnaujinta: 2020-07-10 12:47)
Liepos 4-ąją, sukanka lygiai šimtas metų, kai Kretingoje pradėjo veikti Izraelitų darbininkų kultūros draugijos vietos skyrius. Ta proga prisiminkime žydų tautos indėlį į Kretingos istoriją, ypač – nuo XX a. pradžios.

Alka. Senovės baltų šventvietėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2020-07-10 11:51 (atnaujinta: 2020-07-10 12:12)
Plačiai išsidriekusiame Erlos slėnyje šalia Salantų stūkso pagonių tikėjimo reliktus saugantis Alkos kalnas. Jos viršūnėje įsikūręs vienas mažiausių Imbarės seniūnijos kaimų, kaip ir kalva, vadinamas Alka (Alku).
***
Apie 1,2 km ilgio, 0,43 km pločio ir 23 m aukščio moreninė kalva – paskutiniojo ledynmečio palikimas. Ji atsirado ledynų tirpsmo metu vandens srautams aplinkui išgraužus gilų ir platų Erlos upės slėnį.
 
Tautosaka mena, kad šiame slėnyje gilioje senovėje tyvuliavęs ežeras, o kalvos viršūnė buvusi sala, kyšanti virš ją supančio vandens. Pasak vieno padavimo, sykį iš dangaus čia nusileido ežeras, tačiau jam nepatikę būti šioje vietoje ir po trijų dienų persikėlęs į Platelius.

Aleksandras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos grafas

Pateikta: 2020-06-23 14:00 (atnaujinta: 2020-06-23 14:06)
Prieš 75 metus Vokietijoje mirė paskutinysis Kretingos dvarininkas Aleksandras Tiškevičius. Jo nuveiktus darbus Kretingoje mena grafo puoselėta dvaro sodyba, jo rūpesčiu pastatyta II-ųjų parapijos kapinių tvora ir grafų Tiškevičių koplyčia, taip pat perstatyta pranciškonų bažnyčia.


Grafų Tiškevičių pėdsakai Užnemunėje

Pateikta: 2020-06-04 09:20 (atnaujinta: 2020-07-09 23:26)
Apie garsios Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos didikų Tiškevičių giminės palikimą šiandien ryškiausiai pasakoja Palangos, Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės, Astravo, Kretingos dvarai, tapę gausiai lankomais kultūros paveldo objektais. Kurdamiesi Lietuvoje, šios giminės atstovai buvo apsigyvenę ir Užnemunėje – Suvalkijoje bei Dzūkijoje.
 

Kretingos dvaro ir miesto puoselėtojas Juozapas Tiškevičius

Pateikta: 2020-05-28 08:33 (atnaujinta: 2020-05-28 08:41)
Ryškiausius pėdsakus Kretingos istorijoje paliko du didikai – karvedys Jonas Karolis Chodkevičius ir grafas Juozapas Tiškevičius. Pirmasis XVII a. pr. įkūrė pranciškonų vienuolyną, bažnyčią ir miestą. Antrasis XIX a. antroje pusėje išgarsino Kretingą vienu didžiausių Europoje privačiu Žiemos sodu, mišriu parku, pirmąja Lietuvoje elektrine ir telefono linija.


Dingusios skulptūros pėdsakais

Pateikta: 2020-05-26 13:11 (atnaujinta: 2020-05-26 15:21)
Pirmąsias žinias apie Lietuvos gotikinę skulptūrą 1930 m. mums pateikė menotyrininkas Paulius Galaunė. Jis mini vienintelę jam žinomą gotikinę XVII amžiaus skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“, buvusią Kretingos katalikų bažnyčioje. Apie šią skulptūrą menotyrininkė Marija Matušakaitė savo knygoje „Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio“ (2007) rašo: „Labai gero meistro išdrožta į dešinę palinkusi figūra įgavo XVI a. pradžiai būdingą atlašų torsą ir tvirtai rėmėsi, kaip rodo senos nuotraukos, basomis kojomis į žemę. Kairėn pasukta galva teikė Kristui lankstų siluetą, apibrėžtą švelniai banguota linija. Į viršų pakelta jo dešinė laimino dviem vėliau prarastais pirštais, o kairėje, spaudžiančioje prie korpuso jį supančios kapos kraštą, turėjo būti įdėta vėliavėlė [...]

Lentvario grafas ir Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas Juozapas Tiškevičius

Pateikta: 2020-05-05 11:11 (atnaujinta: 2020-05-05 11:16)

Rusijos husarų karininkas, Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas grafas Juozapas Tiškevičius. Fot. O. Noišėferis. Apie 1860 m. Kretingos muziejus (IF-6917) Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė vienas turtingiausių XIX a. Lietuvos žemvaldžių Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Pradėjęs karinę tarnybą ir sukūręs šeimą, ilgesnį laiką jis gyveno Vilniuje ir Lentvaryje, o likusią gyvenimo dalį praleido Kretingoje. Šįkart susipažinsime su grafo veikla ir gyvenimu Vilnijos krašte.

Cigonaliai – Čigonėliai

Pateikta: 2020-04-30 11:00 (atnaujinta: 2020-04-30 20:07)
Kretingos rajono rytiniame pakraštyje prie Minijos upės plyti Cigonaliai. Tai atokioje vietoje esantis vienas mažiausių Kartenos seniūnijos kaimų, įsikūręs vaizdingame upės senslėnyje ir jį puslankiu juosiančioje aukštumoje. Didžiąją kaimo dalį apima miškai ir miško žemė, patenkantys į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Puslapiai