Skip to content Skip to navigation

istorija

Žvilgsnis į Kretingos miesto savivaldos 410 metų istoriją

Pateikta: 2019-01-28 09:16 (atnaujinta: 2020-03-17 10:35)
Kretingos istorijoje yra dvi svarbios dokumentuotos datos, menančios miesto atsiradimo ištakas ir istorinę raidą. Pirmoji, 1253-ųjų metų balandis – pirmasis vietovės vardo paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose, kuris laikomas Kretingos įkūrimo data. Antroji – 1609-ųjų metų sausio 23 diena, kurią Kretinga gavo teisę įkurti savivaldą. Jeigu lygintume šiuos du istorinius įvykius su žmogaus gyvenimu, tai pirmoji data reikštų kūdikio gimimą, o savivaldos teisės gavimas tolygus paso gavimui, patvirtinantis, kad subjektas subrendo tolesniam savarankiškam gyvenimui.
Žymės: 
istorija, Kretinga, savivalda, Julius Kanarskas, Dingusi Kretinga
Skaityti daugiau...

Dauginčių kaimas

Pateikta: 2019-01-21 12:37 (atnaujinta: 2020-03-17 10:36)
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, tarp Palangos–Šiaulių plento ir Minijos upės, už Kartenos miestelio plyti Dauginčių kaimas. Jis apima 678,47 ha dydžio teritoriją, kuri rytuose ribojasi su Pecelių ir Cigonalių, o vakaruose su Lapgaudžių, Martynaičių ir Gintarų kaimais. Rytiniu pakraščiu teka Dubeikio upelis, o šiaurine dalimi – Slinkupis, įtekantis į Miniją, kuri šiaurėje Dauginčius skiria nuo Sauserių kaimo. Pietiniu pakraščiu praeina Palangos–Šiaulių plentas, skiriantis kaimą nuo Gaudučių. Šiaurinėje dalyje Minijos vingyje ošia paslaptingas Šilpelkės miškas, kuris su Sinkupio pakrantėmis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.
Žymės: 
Dauginčiai, kaimai, istorija, Julius Kanarskas, Rajono kaimai
Skaityti daugiau...

Kretingos (Karolštato) rotušė

Pateikta: 2019-01-15 15:21 (atnaujinta: 2020-03-17 10:34)
 
Suteikus Kretingai 1609 metais Magdeburgo teisę, priešais bernardinų vienuolyną ir bažnyčią buvo pastatytas miestas, kurio širdimi tapo keturkampė aikštė, skirta turgui, prekymečiams ir miesto piliečių susirinkimams. Jos centre miesto iždo lėšomis iškilo magistrato (miesto tarybos) namai, vadinami rotuše. Ji XVII–XVIII amžiais buvo pagrindiniu miesto savivaldos simboliu ir dominuojančiu architektūriniu akcentu, apie kurį telkėsi visapusis miestiečių gyvenimas.
Žymės: 
Kretinga, istorija, Rotušė, savivalda, Julius Kanarskas, Dingusi Kretinga
Skaityti daugiau...

Paroda „Mes buvome ten“ – 2019-01-11/02-05

Pateikta: 2019-01-11 14:35 (atnaujinta: 2020-03-28 10:32)
Kretingos muziejaus parodų salėse veikia fotografijų ir dokumentų paroda „Mes buvome ten“, parengta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus.
 
Kiekvienas iš mūsų TĄ naktį buvome TEN. Kiekvienas jam savitu būdu: buvimu, dalyvavimu, susirūpinusiu stebėjimu per televiziją ar radiją, malda, mintimis ar nerimu. Mes visi – visa Lietuva – buvome TEN.
Žymės: 
Artimiausi renginiai, paroda, Jolanta Klietkutė, sausio 13, istorija
Skaityti daugiau...

Akmenės gatvė

Pateikta: 2019-01-07 10:54 (atnaujinta: 2020-03-20 11:19)
Kretingos senamiesčio vakariniame pakraštyje, lygiagrečiai Akmenos upės kairiajam krantui, vinguriuoja Akmenės gatvė. Ji smarkiai skiriasi nuo kitų miesto gatvių – siaura, vingiuota, tankiai užstatyta, o jos tobesiai – namai ir pagalbiniai pastatai, stovi prie pat upės. Kai kas mano, kad gatvė pavadinta Šiaurės Lietuvoje esančio Akmenės miesto garbei. Tačiau iš tikrųjų gatvei vardą davė pro šalį tekanti upė, kuri pirmajame tarpukario dešimtmetyje oficialiai vadinta Akmene.
Žymės: 
Akmenės gatvė, istorija, Kretinga, Julius Kanarskas, Dingusi Kretinga, gatvės
Skaityti daugiau...

Atidaryta atnaujinta Tiškevičių koplyčia

Pateikta: 2019-01-04 13:01 (atnaujinta: 2019-01-04 13:02)
Lapkričio 1-ąją visi norintieji galėjo pagerbti grafų Tiškevičių atminimą ir už juos pasimelsti – Visų šventųjų dienos išvakarėse lankytojams duris atvėrė atnaujinta Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.
Žymės: 
Tiškevičiai, Tiškevičių koplyčia, koplyčia, Laima Stonkuvienė, istorija, Nematomas muziejus
Skaityti daugiau...

Į Kretingą grįžo Tiškevičių sarkofagai

Pateikta: 2019-01-04 09:12 (atnaujinta: 2019-01-04 11:50)
Prieš didžiąsias metų šventes į šeimos koplyčios kriptą senosiose Kretingos kapinėse grįžo restauruoti šimtamečiai sutuoktinių grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai. Restauratoriams teko nemenki iššūkiai, mat laidojimo paminklai buvę ne tik paveikti laiko, bet ir vandališkai suniokoti kapų plėšikų. „Kai 2014 metais kriptoje sensacingai buvo rasti sarkofagai, pažadėjome kretingiškiams, kad juos restauruosime ir grąžinsime. Tai buvo rizikingas sprendimas, nes nežinojome, ar pavyks projektas. 2017 metais gavus lėšų darbo ėmėsi restauratorius Gintaras Kazlauskas, tačiau dėl netikėtos jo ligos procesas užtruko. Dabar, kai abu sarkofagai su grafų palaikais karstuose vėl grįžo į koplyčią, širdyje labai gera. Pažadą tesėjome“, – pasakojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Žymės: 
Tiškevičiai, Tiškevičių koplyčia, sarkofagai, istorija, Nikitenka Denisas, Nematomas muziejus
Skaityti daugiau...

Kaimas prie Erlos upės vingio

Pateikta: 2018-12-31 09:30 (atnaujinta: 2020-03-17 10:37)
Salantų regioniniame parke, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Skuodo rajonu, abipus kelio Skuodas–Plungė plyti Erlėnų kaimas. Istorijos šaltiniai liudija, kad tai esanti viena seniausių ir didžiausių Salantų krašto gyvenviečių, kurios vardas minimas nuo 1511 metų.
Žymės: 
istorija, kaimai, Erlėnai, Julius Kanarskas, Rajono kaimai
Skaityti daugiau...

Pirkuliai – istorinė Latvelių kaimo dalis

Pateikta: 2018-12-19 15:28 (atnaujinta: 2020-03-17 10:37)
Vieškelio Darbėnai–Grūšlaukė kairėje pusėje  priešais sankryžą su keliuku, pareinančiu iš Kumpikų, tarp Auksūdžio ir Latvelių plytėjo kelių vienkieminių sodybų kaimas, vadintas Pirkuliais. Teritorinės-administracinės reformos ir sovietmečio melioracija jį sunaikino. Šiandien istorinėje kaimavietėje plyti miškų juosiami dirbami laukai, kurių vakariniu pakraščiu teka melioracijos kanalu paverstas dešinysis Šlaveitos intakas – Laukupio upelis.
Žymės: 
istorija, Rajono kaimai, Pirkuliai, Julius Kanarskas, kaimai
Skaityti daugiau...

Gardino kunigaikštytė ir Užutrakio grafienė, amžiną poilsio vietą radusi Kretingoje

Pateikta: 2018-12-14 12:45 (atnaujinta: 2020-03-17 10:37)
 
Šis straipsnis supažindina skaitytojus su paskutiniąja Kretingos II-ųjų senųjų kapinių Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kriptoje palaidota Kretingos grafų Tiškevičių giminės atstove Jadvyga Tiškevičiene. Kilusi iš Gardino apskrities, gyvenusi Užutrakyje, amžinybėn ji iškeliavo ir amžiniam poilsiui atgulė Kretingoje. Jos karstas stovi kriptos dešinėje pusėje, priešais įėjimą.
***
Kunigaikštytė Jadvyga Stefanija Marija Juozapina Sviatopelk-Četvertinska (lenkiškai – Jadwiga Maria Stefania Józefina Światopełk-Czetwertyńska) gimė 1878 m. balandžio 15 d. istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, šalia etnografinės Lietuvos – tuometinės Rusijos imperijos Gardino gubernijos ir apskrities Skidliaus (Skidelio) dvare, kuris vėliau priklausė Vilniaus kraštui, o dabar yra Vakarų Baltarusijoje.
Žymės: 
istorija, Tiškevičiai, Kretingos dvaras, Tiškevičių koplyčia, Julius Kanarskas, asmenybės
Skaityti daugiau...

Puslapiai