Skip to content Skip to navigation

istorija

Knyga su teisingai sudėliotais faktais

Pateikta: 2017-02-22 09:00 (atnaujinta: 2020-03-17 11:03)

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje Vasario 16-osios išvakarėse pristatyta krašto istorijos tyrinėtojo Juliaus Kanarsko knyga „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui. Autorius neslėpė, kad parengti leidinį lengva nebuvo, nes tai – ne šiaip sau istorija, tinkamai atrinkti faktus prireikė ir daug laiko, ir daug fizinių jėgų.

Paroda LAISVĖS KELIAS

Pateikta: 2017-02-09 12:50 (atnaujinta: 2020-03-28 10:37)

Kviečiame vasario 8 d. – kovo 13 d. muziejaus parodų salėse aplankyti parodą LAISVĖS KELIAS.

Muziejams perduotose nuotraukose, dokumentuose, rankraščiuose – Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai

Pateikta: 2016-12-20 09:20 (atnaujinta: 2020-03-28 10:38)

Kviečiame susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.
 
Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius, Antanas Žmuidzinavičius ar Stasys Šilingas, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.
 
Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune.
 
Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus gyvenimą, jo aistrą aviacijai. Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai. Parodoje pristatoma Kumečių-Dovydaičių šeimos istorija, atspindinti tūkstančių kitų lietuvių šeimų likimus XIX a. pab. – XX amžiuje.

Interaktyvus „Salaspilio mūšio“ pristatymas

Pateikta: 2016-12-07 12:07 (atnaujinta: 2017-09-06 08:57)

Šiuolaikinis muziejaus lankytojas ieško visapusiškų įspūdžių. Jam nebeužtenka statiško įdomių ir retų muziejinių eksponatų pateikimo ekspozicijoje. 
 
Vienas iš būdų keisti informacijos suvokimą – tai interaktyvūs sprendimai – elektroniniai įrenginiai, kurie šiuolaikinių technologijų pagalba sukuria tam tikrą valdymo sistemą. Jos  dėka galima nemonotoniškai pateikti kuo daugiau informacijos, įvesti žaidybinius elementus,  atsižvelgiant į lankytojų amžiaus grupes, galimų interesų sritis. 
 
2012 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus dėka, Kretingos muziejus gavo teisę padaryti žymaus flamandų dailininko Pieterio Snayerso (1592-1667) XVII a. pradžioje nutapytos batalinės kompozicijos paveikslo „Salaspilio mūšis“ kopiją. Ši kopija – tai kompiuterinė kopija  ir žymiai didesnė negu originalas. 
 

Dovana Kretingos muziejui – skiltuvas ir karoliukas

Pateikta: 2016-10-27 14:02 (atnaujinta: 2020-03-20 11:26)

Klaipėdietis Denisas Nikitenka Kretingos muziejui jau nebe pirmą kartą dovanoja įdomius eksponatus.

Š. m. spalio mėnesį Denisas muziejaus archeologijos rinkiniui padovanojo ne tik įdomius skiltuvą ir karoliuką, bet ir šių eksponatų istorijas.

D. Nikitenka lankosi traktorių ratų ir plūgų naikinamuose archajiškuose kapinynuose ir valandų valandas vaikštinėja ieškodamasžemės paviršiuje įkapių bei jų liekanų. Viename iš pajūrio regiono vakarų baltų kapinynų jis rado romėniškojo periodo II a. 10 cm ilgio akmeninį skiltuvą iš sunaikinto vyro kapo. Tokių net archeologai mūsų kraštuose randa nedaug...

Puslapiai