Skip to content Skip to navigation

istorija

Gardino kunigaikštytė ir Užutrakio grafienė, amžiną poilsio vietą radusi Kretingoje

Pateikta: 2018-12-14 12:45 (atnaujinta: 2018-12-14 12:54)
 
Jadvygos Tiškevičienės portretas. Dail. Kazimieras Mordasevičius. 1900 m. Varšuvos nacionalinis muziejus, sygn. 164376
Skidliaus dvaro rūmai netoli Gardino, kuriuose 1878 m. balandžio 15 d. gimė kunigaikštytė Jadvyga Stefanija Marija Juozapina Sviatopelk-Četvertinska. Dail. Napoleonas Orda, 1860 m.
Šis straipsnis supažindina skaitytojus su paskutiniąja Kretingos II-ųjų senųjų kapinių Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kriptoje palaidota Kretingos grafų Tiškevičių giminės atstove Jadvyga Tiškevičiene. Kilusi iš Gardino apskrities, gyvenusi Užutrakyje, amžinybėn ji iškeliavo ir amžiniam poilsiui atgulė Kretingoje. Jos karstas stovi kriptos dešinėje pusėje, priešais įėjimą.
***
Kunigaikštytė Jadvyga Stefanija Marija Juozapina Sviatopelk-Četvertinska (lenkiškai – Jadwiga Maria Stefania Józefina Światopełk-Czetwertyńska) gimė 1878 m. balandžio 15 d. istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, šalia etnografinės Lietuvos – tuometinės Rusijos imperijos Gardino gubernijos ir apskrities Skidliaus (Skidelio) dvare, kuris vėliau priklausė Vilniaus kraštui, o dabar yra Vakarų Baltarusijoje.

Baigiamas restauruoti grafienės sarkofagas

Pateikta: 2018-12-06 12:42 (atnaujinta: 2018-12-06 12:47)
Uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji restauracija“ darbuotojai: (iš kairės) Vytautas Keršys, Antanas Žibaitis ir Ramūnas Starkus prie nudažytos grafienės Sofijos Tiškevičienės sarkofago viršutinės dalies. Fot. Romualdas Beniušis, 2018 m.
Šiuo metu uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Mažoji restauracija“ gamybinėse dirbtuvėse Vilniaus Šnipiškių rajone baigiami Kretingos grafienės Sofijos Tiškevičienės (1837–1919 m.) sarkofago restauravimo darbai.
 
Taip atrodė Sofijos Tiškevičienės sarkofagas prieš restauravimą. Fot. Jolanta Klietkutė, 2014 m.
2014 metais šis, jos vyro grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891 m.) bei dar du sarkofagai buvo aptikti užmūryti 1893 m. Kretingos II senosiose kapinėse pastatytoje Tiškevičių šeimos koplyčioje-mauzoliejuje. S. Tiškevičienės, kaip ir jos vyro, sarkofagas buvo rimtai pažeistas ne tik laiko, bet ir kapų plėšikų, kurie, ieškodami įkapių, jų dangčiuose išpjovė skyles. Atlikus tyrimus, visi keturi rasti sarkofagai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių registre ir juos nuspręsta restauruoti.

Kazimieras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos paveldėtojas

Pateikta: 2018-11-27 13:03 (atnaujinta: 2018-11-27 13:16)
Grafo Aleksandro Tiškevičiaus herbas „Leliva“, naudotas XIX a. pab. – 1915 metais
Pasitinkant Visų Šventųjų dieną, Kretingos II senosiose kapinėse buvo atverta restauruota grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kripta. Kretingiškiai ir miesto svečiai joje gali matyti karstus, kuriuose ilsisi grafų Tiškevičių ir jų artimųjų palaikai. Arčiausiai įėjimo, kairėje kriptos pusėje stovi paskutiniojo Kretingos dvaro paveldėtojo, Lietuvos karininko, Nepriklausomybės kovų ir 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio, grafo Kazimiero Tiškevičiaus karstas.

Ką mena Kumpikų kaime pastatyti atminimo ženklai

Pateikta: 2018-11-19 10:43 (atnaujinta: 2018-11-28 08:30)
Žemaičių apygardos partizanų Kardo rinktinės įkūrėjas Kazimieras Kontrimas-Montė. Apie 1946–1948 m. Iš Skuodo muziejaus rinkinio
Kumpikų kaimo žemių galulaukėje, prie kelio Grūšlaukė–Vaineikiai, netoli Smeltės, nuo seno stovėjo vienišas monumentalus kryžius. Greta jo 2018 m. sausio 5 d. iškilo tipinis atminimo ženklas, skelbiantis, kad šioje vietoje buvo Kardo rinktinės partizanų rėmėjų Barboros ir Jono Kontrimų sodyba. Šiemet sukanka 105-eri metai, kai šioje sodyboje gimė žymus partizaninio judėjimo dalyvis, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadas Kazimieras Kontrimas (1913–1952), žuvęs netoli gimtųjų namų.

Eniko Šero namas ir žvakių fabrikas

Pateikta: 2018-11-12 10:41 (atnaujinta: 2018-11-12 10:58)
Verslininkai Enikas Šeras (kairėje) ir Judelis Taicas (dešinėje) prie bendrovės „Taicas ir Šeras“ produkcijos reklaminio kiosko Lietuvos pramonės pasiekimų parodoje. Kaunas, 1925 m. Nuotrauka iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvo
Tarpukariu Kretingje veikė nemažai įvairių smulkios pramonės įmonių, kurios daugiausia užsiėmė vietinių žaliavų perdirbimu į vartojimui ir pardavimui tinkamus gaminius ir produktus. Iš jų išsiskyrė žvakių fabrikas „Švyturys“. Jo produkcija buvo prekiaujama ne tik Vakarų Žemaitijoje, bet ir Klaipėdoje. Įmonė veikė Birutės gatvėje, jos savininko Eniko Šero ūkiniame pastate.
***
Apie prieškario Kretingos žydų kilmės verslininką Eniką (Henechą) Šerą žinome labai nedaug. 1889–1890 metais sudarytuose žydų, nuomojusių mieste posesijas, sąrašuose nerandame nei vieno asmens, turinčio Šero pavardę. Todėl manoma, kad jis kilo ne iš kretingiškių šeimos, o XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje atsikėlė iš kito Žemaitijos miestelio. Artimiausias miestelis, kuriame tuo metu gyveno Šerai, buvo Salantai.

Marų kapinaitės – primirštos mūsų protėvių amžinojo poilsio vietos

Pateikta: 2018-11-09 15:57 (atnaujinta: 2018-11-11 17:46)

Klibių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais. Fot. Julius Kanarskas, 2009 m. Visų Šventųjų dieną civilinėse ir konfesinėse kapinėse sužibo tūkstančiai žvakių liepsnelių. Taip mes pagerbėme amžinybėn iškeliavusius artimuosius. Tačiau savivaldybės teritorijoje yra dar dešimtys senųjų kapinių, kuriose ilsisi pamiršti tolimi mūsų protėviai. Deja, retai kas juos prisimena ir pagerbia jų atminimą.

Kretingiškių generolas

Pateikta: 2018-11-08 10:19 (atnaujinta: 2018-11-08 10:40)

Gimnazistas Vladislovas Antanas Nagevičius su motina Marija Magdalena Nagevičienė. Apie 1895 m. Kuriant prieškario Lietuvos Respubliką, vieną ryškiausių pėdsakų krašto istorijoje paliko tautinio judėjimo dalyvis, visuomenės ir valstybės veikėjas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir ilgametis vadovas, archeologas, karo gydytojas, generolas Vladas Nagevičius.

Grafų Tiškevičių koplyčios duris pravėrus

Pateikta: 2018-10-18 13:40 (atnaujinta: 2018-10-18 14:07)
Koplyčia-mauzoliejus iš vakarų pusės. Nežinomas fotografas. 1902–1912 m. Kretingos muziejus
Įvažiuojant Vilniaus gatve į Kretingą mus pasitinka abipus plytinčios senosios miesto kapinės. Kairėje pusėje stūkso neogotikinė tvora su grakščiomis vartų kolonomis, o atokiau nuo jos stovi neseniai restauratorių atkurtas vienas gražiausių ir seniausių miesto pastatų – grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus. 

Paslaptingoji moteris iš grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus

Pateikta: 2018-10-11 08:13 (atnaujinta: 2018-10-11 08:24)

Praardyta kripta su nežinomos moters sarkofagu. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m. Atidengus prieš ketvertą metų Kretingos II senųjų kapinių grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus kriptos pakylas, jose buvo aptikti keturi metaliniai sarkofagai. Ekspertams pavyko nustatyti, kad trijuose karstuose palaidoti grafas Juozapas Tiškevičius († 1891 m.), grafaitė Marija Tiškevičiūtė († 1896 m.) ir grafienė Sofija Horvataitė-Tiškevičienė († 1919 m.). Deja, ketvirtajame sarkofage rastų moters palaikų identifikuoti nepavyko.

Tiškevičių kriptos duris pravėrus. Marijos Tiškevičiūtės sarkofagas

Pateikta: 2018-10-03 08:33 (atnaujinta: 2018-10-03 09:12)

Marija Tiškevičiūtė su broliukais Stanislovu Juozapu Marijonu (kairėje) ir Juozapu (dešinėje). Vladislovo Zatorskio fotoateljė. Kaunas, 1895 m. Po dvejus metus trukusių restauravimo darbų, kretingiškius II-iose miesto kapinėse pasitinka neatpažįstamai pasikeitusi ir pirmapradę išvaizdą susigrąžinusi grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus. Į jos kriptą pirmosiomis rudens dienomis sugrįžo remonto darbų laikotarpiui išvežti karstai. Viename iš jų, mažiausiame sarkofage, ilsisi vyriausios ir trumpiausiai gyvenusios Kretingos grafų Aleksandro ir Marijos Tiškevičių dukters Marijos palaikai.

Puslapiai