Skip to content Skip to navigation

istorija

Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai – katalikybės citadelės Prūsijos pasienyje kūrėjai

Pateikta: 2021-10-26 10:31 (atnaujinta: 2021-10-26 10:38)

Kretingos miesto kūrėjai ir vienuolyno su bažnyčia fundatoriai Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai. Dail. Sinkevičius, 1822 m. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Šiemet minime iškilaus karvedžio, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400-ąsias metines. Jis garsėjo ne tik savo karinėmis pergalėmis, bet ir tuo, kad aktyviai rėmė Katalikų Bažnyčią, statė vienuolynus, bažnyčias, mokyklas ir prieglaudas. Vienas didžiausių jo nuopelnų Žemaičių seniūnijoje, greta Kražių jėzuitų kolegijos įsteigimo, buvo Kretingos miesto, arba Karolštato, su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynu ir bažnyčia įkūrimas.

Jono Karolio Chodkevičiaus pergalės pirmojo karo su Švedija pabaigoje

Pateikta: 2021-10-25 15:39 (atnaujinta: 2021-10-25 15:45)

Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Než. dailininkas, XVII a. Jaroslavo muziejus Kamienica Orsettich, Lenkija Kretingos dvarininkui, Žemaičių seniūnui, Livonijos valdytojui ir Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560–1621) teko pagrindinis vaidmuo baigiamajame pirmojo Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos Karalystės karo etape, kilusiame dėl Livonijos žemių padalijimo ir trukusiame nuo 1600 m. iki 1611 m.

Grykšiai

Pateikta: 2021-10-22 10:06 (atnaujinta: 2021-10-22 10:09)

Seniausias Grykšių, Daktarų, Slučkų užusienių ir Klibių kaimo XVIII a. planas. Matininkas Pranciškus Jodka. 1771 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Grykšiai – baudžiavos laikais Kretingos dvaro girios pakraštyje išaugęs nedidelis, kelių sodybų kaimas. Sovietmečiu jį sunaikino melioracija, o šiandien gyvenvietė atgimsta naujam gyvenimui tapdama naujakuriams patraukliu Kretingos priemiesčiu.

Prieš 33-ejus metus Kretingoje iškelta trispalvė

Pateikta: 2021-10-15 22:20 (atnaujinta: 2021-10-16 13:41)

Kretingos visuomenės iniciatyva ir miesto tarybos vykdomojo komiteto nutarimu  virš pranciškonų vienuolyno pastate veikusio Kretingos kraštotyros muziejaus 1988 m. spalio 16 d. buvo nuolatinai iškelta Lietuvos tautinė vėliava.

Kviečiame tos šventės akimirkas peržvelgti Kęstučio Trakimo nuotraukose ir cituojame 1988 metų spalio 18 d. „Švyturio“ laikraštyje publikuotą Bernardo Anužio ir Genovaitės Paulikaitės reportažą:

Tinteliai. Kaimas prie Kūlupio

Pateikta: 2021-10-04 09:50 (atnaujinta: 2021-10-04 09:57)
Tinteliais beveik prieš porą šimtų metų buvo pradėta vadinti nausėdija, išaugusi istorinio Nasrėnų kaimo žemių pakraštyje ties riba su Kūlupėnais abipus Kretingos–Salantų vieškelio bei Kūlupio upelio.
 
Vietovardis kilo nuo žodžio „tintelis“ (tintalas), kuriuo apibūdinama tai, kad nukarę, tintaluoja (tinteliuoja, tintiliuoja), tabaluoja. Įdomu tai, kad šiuo vardu Lietuvoje vadinami tik du kaimai, ir abu jie yra Kretingos rajone: antrųjų Tintelių sodybos vienkiemiais išsimėčiusios netoli Kretingos, tarp Kurmaičių ir Padvarių.
 
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo pavadinimas lenkiškai rašomas „Tintele“, „Tyntele“, „Tyntele–Metsiedy“, rusiškai – „Тинтелѣ“, „Тынтели“, „Тинтели“. Žemaičiai jį vadina „Tėntelē“.
 

Kretingos muziejus įgyvendino projektą „Atmintis“: namo simboliškai grįžo J. K. Chodkevičius

Pateikta: 2021-09-29 14:31 (atnaujinta: 2021-10-01 11:52)

Projekto „Atmintis“ sumanytojai ir vykdytojai prie J. K. Chodkevičiaus kenotafo. Fot. J. Klietkutė Kretingos muziejaus vienas iš svarbiausių ir ypatingos atsakomybės bei dėmesio pareikalavusių projektų „Atmintis“ įgavo prasmę bei kūną. J. K. Chodkevičiui pagerbti bei įamžinti skirto muziejaus projekto dėka Kretinga rugsėjo 24-ąją tapo svarbiausiu Lietuvos miestu. Visos žiniasklaidos bei stebėtojų dėmesys nukrypo į Karolio miestą – čia iškilmingai paminėtos 400-osios karvedžio, Kretingos miesto įkūrėjo bei bažnyčios statytojo J.K. Chodkevičiaus mirties metinės. Ir nors šio didžio žmogaus kapas kol kas nėra žinomas, karvedys simboliškai grįžo namo – Chodkevičių šeimos mauzoliejuje pastatytas kenotafas su J.K. Chodkevičiumi susijusiais artefaktais.

Kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui

Pateikta: 2021-09-28 16:07 (atnaujinta: 2021-09-30 10:35)
Kretingos muziejaus projektas „Atmintis“ įgavo kūną! 2021 m. rugsėjo 24 d., minint 400-ąsias Kretingos miesto ir bažnyčios įkūrėjo, vieno ryškiausių XVII a. pr. Lietuvos valstybės ir karo veikėjų mirties metines, Kretingos pranciškonų bažnyčios Chodkevičių mauzoliejuje atidengtas kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui.
 

Jonas Karolis Chodkevičius savo rezidencijai pasirinko strategiškai patrauklią vietą – Kretingą, dabartinę Kretingos muziejaus paminklinę teritoriją, o po bažnyčios didžiuoju altoriumi įrengė šeimos kriptą, kurioje palaidojo pirmąją žmoną, abu sūnus ir 1620 m. testamente išreiškė valią būti pačiam palaidotam šalia jų. Tačiau grafui mirus, antroji žmona paskutinės jo valios neišpildė.

 

Chotyno mūšis. Paskutinė karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus pergalė

Pateikta: 2021-09-22 09:38 (atnaujinta: 2021-09-22 10:44)
Šiemet sukanka 400 metų, kai 1621 m. rugsėjį jungtinė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Zaporožės kazokų kariuomenė, vadovaujamos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, mūšyje prie Chotyno tvirtovės Podolėje (Ukraina) atrėmė kelis kartus gausesnės Osmanų imperijos kariuomenės puolimą ir sustabdė turkų veržimąsi į Vidurio Europą.
***
Abiejų Tautų Respublika nuo XVI a. pabaigos siekė pajungti savo įtakai kaimyninę Moldavijos Kunigaikštystę, buvusią Osmanų imperijos vasalu. Lenkijos ir Lietuvos didikai palaikė jiems palankius pretendentus į Moldavijos valdovo sostą, siuntė jiems į pagalbą karinius dalinius. Savo ruožtu turkai politiškai ir kariškai rėmė savo pretendentus.
 

Pajūrio krašto kultūros tyrinėtojas Ignas Jablonskis

Pateikta: 2021-05-25 09:34 (atnaujinta: 2021-05-25 14:19)

Kauno aukštesniosios technikos mokyklos auklėtinis I. Jablonskis. 1936 m.

2021 metų gegužės 26 dieną sukanka 110 metų, kai gimė žymus Lietuvos pajūrio krašto tyrinėtojas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas, Kretingos rajono garbės pilietis, inžinierius Ignas Jablonskis (1911–1991). Tai buvo universalus tyrinėtojas, besidomėjęs daugeliu paveldo sričių.

Prystovai. Kaimas prie Minijos ir Mišupės santakos

Pateikta: 2021-05-10 12:48 (atnaujinta: 2021-05-10 13:05)

Kaimo panorama nuo Dauginčių atodangos. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m.

Kretingos rajono savivaldybės rytiniame pakraštyje, paribyje su Plungės rajono Šateikių seniūnija, Minijos dešiniajame krante ir abipus jos intako Mišupės driekiasi Prystovų kaimo žemės.

***

Prystovams priklauso 553,33 ha žemės, kuri šiaurėje-šiaurės rytuose ribojasi su geležinkeliu Kretinga–Šiauliai bei Stropelių kaimu. Pietryčiuose ji remiasi į Kretingos ir Plungės rajonų savivaldybes skiriančią administracinę ribą, už kurios prasideda Bulikai ir Papieviai. Pietvakariniu pakraščiu vingiuoja didžiausia Žemaitijos upė Minija, už kurios ošia Šilpelkės miškas bei prasideda Cigonaliai ir Dauginčiai. Šiaurės vakaruose Prystovus nuo gretimų Sauserių skiria Grabšyčių pušynas ir Tuitelių miškas.

Puslapiai