Skip to content Skip to navigation

paroda

Alfonso Skiesgilo paroda „Aš tavyje Karalių pažinau“

Pateikta: 2020-08-10 10:58
Rugpjūčio 6 dieną Kretingos muziejuje duris atvėrė naiviojo meno atstovo, Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario, medžio drožėjo Alfonso Skiesgilo  (1919 – 2009) kūrybos darbų paroda „Aš tavyje Karalių pažinau“, surengta iš muziejaus liaudies meno kolekcijos.
 
Parodos atidaryme dalyvavo LR Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos r. savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius, profesorius Pranas Narušis, menotyrininkas Petras Šmitas, poeto Vytauto Mačernio eiles skaitė aktorė Virginija  Kochanskytė.
 
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, pristatydama parodą, kalbėjo, kad Alfonsas Skiesgilas „įkūnijo ryškiausią savo asmenybės bruožą – meilę Žemaitijai, istorijai, žmogui, meilę vaikystės pasakoms ir įvairioms liaudies ir savo sukurtoms istorijoms. Šie menininko dvasios klodai pražydo gražiausiais žiedais, kurie nuspalvino kūrybą ryškiausiomis spalvomis – žmogaus gyvenimo prasmės filosofija“.
 
Maloniai kviečiame lankyti parodą iki š. m. rugsėjo 1 d.

Parodoje – skudurinės Onutės istorija

Pateikta: 2020-07-27 09:02 (atnaujinta: 2020-07-27 09:11)
 
Būrys kūrėjų, dauguma jų – iš Kretingos krašto, Kretingos muziejaus Vandens malūne surengtoje parodoje „Skudurinės Onutės pasakojimai“ pristatė savo sukurtas lėles. Šios parodos tikslas, pasak jos sumanytojos ir organizatorės muziejininkės Nijolės Vasiliauskienės, – parodyti tradicinės skudurinės Onutės istoriją, kūrybinį jos raidos kelią.

Paroda „Vilties piligrimystė“ – 2020-06-12/07-06

Pateikta: 2020-07-01 16:52

2020-06-12 – 07-06 d. paroda „Vilties piligrimystė“, skirta popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje atminimui

Paroda „Vilties piligrimystė“

Pateikta: 2020-06-15 12:25 (atnaujinta: 2020-06-15 18:14)
PARODA
„VILTIES PILIGRIMYSTĖ“
Kretingos muziejaus parodų salėje (įėjimas iš Žiemos sodo) 2020-06-12 – 2020-07-06 veikia paroda, skirta Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje atminimui.
 
 

Paroda „Grožis – matomas, protas – girdimas, gerumas – jaučiamas“

Pateikta: 2020-06-12 09:08 (atnaujinta: 2020-06-12 09:09)
Ievai Gedgaudaitei – 8 metai. Klaipėdos saviraiškos centro keramikos būrelį pradėjo lankyti būdama keturių metų (mokytoja Vida Daukšienė). Ieva mėgsta lipdyti iš šamotinio molio, nes tokie dirbiniai yra atsparūs šalčiui, karščiui, peržiemoję lauke išlaiko savo grožį. Savo kūrinius dekoruoja spalvota glazūra.
 
Nuo 2016 m. dalyvauja įvairiose parodose. Ši paroda jau dešimtoji. Antrosios parodos atidaryme dalyvavo Vokietijos menininkė Helda Bing ir žymus Lietuvos keramikas Isroildžon Baroti.

Paroda „Spalvų dermė juostose ir rankšluosčiuose“

Pateikta: 2020-06-12 08:51 (atnaujinta: 2020-06-15 18:13)
Kretingos rajone Darbėnuose gyvenantys, tekstilininkai Daiva ir Arūnas Dudėnai, kone prieš 10-metį pradėję kolekcionuoti senovines austas juostas bei rankšluosčius, tapo Lietuvos rekordininkais. Tai 2020 metais sausio 18 dieną patvirtino agentūra „Factum“ įkurta prie Lietuvos kultūros fondo.
 
Daivos ir Arūno Dudėnų tautinių juostų ir rankšluosčių kolekcijoje – kone 700 eksponatų. Dauguma jų pirktos, aptiktos sendaikčiuose, dovanotos. Seniausi audiniai jau skaičiuoja trečią šimtmetį. Tautinių juostų ir rankšluosčių kolekcija įspūdinga ne tik kiekiu, bet ir šalies bei šeimų istorijomis, kurias edukacinių užsiėmimų metu pasakoja Daiva ir Arūnas Dudėnai.
 
Ši kolekcija 2019 metais buvo pristatyta Darbėnų gimnazijoje, 2020 metais Kaune, Palangoje. Kretingos muziejuje parodą kviečiame lankyti iki š. m. liepos 13 d. Parodos atidarymo nuotraukų galerija...


Unikalioje muziejaus parodoje – duoklė krašto dievdirbiams

Pateikta: 2020-06-03 08:31 (atnaujinta: 2020-06-03 09:00)
Po daugiau nei du mėnesius trukusio karantino vėl atvertos Kretingos muziejaus parodų salės durys. Parodoje „Amžina kūrybos versmė“ pristatomi muziejaus fonduose sukaupti unikalūs darbai, kurių autoriams šiemet sukanka apvalios jų mirties ar gimimo datos.
 
Parodos kuratorė vyriausioji muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė pasakojo, kad Kretingos kraštas Lietuvoje išsiskiria koplytėlėmis, kurių kitose šalies vietose iš viso nebuvo ar buvo daug mažiau. Tose koplytėlėse ir buvo statomos dievdirbių išdrožtos skulptūros.

Virtuali paroda – kun. A. Petronaičio piešti velykiniai atvirukai

Pateikta: 2020-04-14 10:00 (atnaujinta: 2020-04-14 10:00)

Kun. A. Petronaičio pieštas atvirukas. Juditos Felicijos Ožeraitytės archyvas Šiais metais Velykos buvo kitokios – ramesnės, tylesnės, be giminių, draugų ir artimųjų lankymo. Tačiau draugus bei artimuosius vis vien prisiminėme ir el. pašto, feisbuko ar telefono žinutėmis skriejo tūkstančiai mirksinčių paveikslėlių su riedančiais margučiais, cypsinčiais viščiukais, linksmais pūkuotais triušiukais ar įvairiaspalvių gėlių puokštėmis. O tais laikais, kai prisilietimas nebuvo uždraustas ir nekėlė baimės, kai laiškas pašto dėžutėje nesukeldavo įtampos ir nerimo, tais laikais žmonės vieni kitus džiugindavo savo pačių pieštais arba dailininkų, grafikų kurtais pirktiniais atvirukais.

- - -

Šiandien pristatome kunigo, politinio kalinio, tremtinio Antano Petronaičio pieštus Velykinius atvirukus.

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2020-04-11 10:00 (atnaujinta: 2020-04-11 10:00)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Virtuali paroda „Kalėdiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-12-20 12:36 (atnaujinta: 2020-03-28 10:28)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.

Puslapiai