Skip to content Skip to navigation

Dovana Kretingos muziejui – skiltuvas ir karoliukas

Dovana Kretingos muziejui – skiltuvas ir karoliukas

Pateikta: 2016-10-27 14:02 (atnaujinta: 2017-06-09 15:02)

Klaipėdietis Denisas Nikitenka Kretingos muziejui jau nebe pirmą kartą dovanoja įdomius eksponatus.

Š. m. spalio mėnesį Denisas muziejaus archeologijos rinkiniui padovanojo ne tik įdomius skiltuvą ir karoliuką, bet ir šių eksponatų istorijas.

D. Nikitenka lankosi traktorių ratų ir plūgų naikinamuose archajiškuose kapinynuose ir valandų valandas vaikštinėja ieškodamasžemės paviršiuje įkapių bei jų liekanų. Viename iš pajūrio regiono vakarų baltų kapinynų jis rado romėniškojo periodo II a. 10 cm ilgio akmeninį skiltuvą iš sunaikinto vyro kapo. Tokių net archeologai mūsų kraštuose randa nedaug. Esame įpratę prie minties, kad senovėje žmonės ugnį įžiebdavo naudodami titnagą ir geležinį skiltuvą. Bet tai buvo vėliau, o pirmaisiais mūsų eros amžiaus skiltuvais vadinami būtent tokie ir į juos panašūs akmenys: gražiai nugludinti, kaip muiliukai, patogūs laikyti. Paimdavo geležinę ylą mediniu kotu ir ja iš akmens skeldavo žiežirbas. Šio akmenuko plokštumose iš abiejų pusių matyti daugybė pailgų brūkšnelių: skėlimo žymių. Štai, kodėl tai – ne šiaip akmuo, o vertingas artefaktas.

Citrininės spalvos bizantiškas karoliukas iš IX-XI a. moters kapo buvo rastas suakėtame kuršių kapinyne pajūryje. Įdomus jis ne tik savo forma, spalva, bet ir medžiaga: pagamintas iš stiklo, paveikto švino oksidais, o paviršius užlietas nepermatomo stiklo mase. Karoliukas į mūsų kraštus takeliavo net iš Bizantijos imperijos (kuršius pasiekė vikinginiais keliais). Įdomu ir tai, kad šie stiklo ar kitokie karoliukai, randami kuršių kapuose, vis dar lieka apgaubti mįslių, nes dar nerastos stiklo dirbtuvės. Kai kurie mokslininkai mano, kad kuršiai patys karolių negamino, o nešiojo tai, ką gaudavo prekiaudami ar prisigrobę svetur.

Deniso Nikitenkos nuotraukos

Jolanta Klietkutė,

Kretingos muziejus