Skip to content Skip to navigation

Šašaičiai. Kaimas tarp Jokūbavo ir Minijos

Pateikta: 2019-08-26 14:31 (atnaujinta: 2019-08-26 14:39)
Į rytus nuo Jokūbavo miestelio, tarp Jokūbavo miško ir Minijos upės plyti Šašaičių kaimo žemės. Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas minimas nuo 1566 metų, tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad gyventojai jame įsikūrė keliais šimtmečiais anksčiau. Įdomu tai, kad Kretingos dvarui, vėliau – Kretingos valsčiui, priklausęs kaimas beveik keturis šimtus metų buvo visiškas eksklavas, iš visų pusių apsuptas Kartenos ir Gargždų valsčiams priklausiusių kaimų ir miškų.

Žutautai ir Greičiai

Pateikta: 2019-08-22 09:45 (atnaujinta: 2019-08-22 09:52)
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietrytiniame pakraštyje abipus Kartenos–Mikoliškių–Vėžaičių kelio plyti Žutautų ir Greičių kaimų žemės, kurias skiria Mažosios Kartenalės upelis, oficialiai vadinamas Kartenale II. Prieš porą–trejetą šimtų metų šioje teritorijoje plytėjo vienas – Žutautų kaimas, kuriam taip pat priklausė Žutautų Medsėdžiai, Žutautų, Bumbulynės ir Trakynės (Trakų) miškai bei rytinė Alksnos miško dalis.

Elenos Kniūkštaitės paroda „Sugrįžimas“

Pateikta: 2019-08-20 13:24 (atnaujinta: 2019-08-20 13:37)
Elena Kniūkštaitė gimė 1950 metais Kretingos r. Žadeikių kaime. 1968 metais baigė Kartenos vidurinę mokyklą. 
 
Gimiau ir iki aštuoniolikos metų pragyvenau Žadeikiuose. Paprastas, niekuo neišsiskiriantis gatvinis Žemaitijos kaimas...“ – sako Elena. Baigusi Kartenos vidurinę, išvažiavo mokytis į Vilnių. Piešti patiko nuo vaikystės, bet kalvio ir siuvėjos dukrai iš provincijos tokia svajonė pasirodė gal per drąsi. Kadangi domino ir fotografija, ėmė ją studijuoti Vilniaus technologijos technikume. „Baigusi mokslus keletą metų dirbau sostinėje fotoateljė. Man patiko daryti tik portretus, bet tokio darbo buvo nedaug. Grupinių nuotraukų nemėgau, o vestuvininkai plūdo kaip nuo konvejerio. Kokia čia kūryba – tik spėk sustatyti visus...“ – prisimena Elena.

Paroda „Nuo rago iki vario dūdų“

Pateikta: 2019-08-20 13:05 (atnaujinta: 2019-08-20 13:36)
Lietuvos pučiamųjų orkestrų ištakų reikia ieškoti gilioje senovėje. Jau XIII a., o gal ir daug anksčiau skambėdavo ragai. Jie buvo naudojami taikos ir karo metu įvairiems garsiniams signalams perduoti. Medžioklėse naudojami jaučio, ožio, o žygiuose, karuose, iškilminguose susiėjimuose, šventėse bei ritualinėse apeigose - dažniausiai ilgi mediniai, o vėliau ir metaliniai, garsiai skambantys įvairių formų ir dydžių ragai.

Kretingos dvaro švenčių istorija

Pateikta: 2019-08-19 11:42 (atnaujinta: 2019-09-24 08:21)

Kretingos Dvaro švenčių organizavimo tradicija labai jauna. Jos pradžia – 1998 metai, kai Kretingos muziejus, kartu su čia įsikūrusiu klubu „Kretingos krašto ainiai“, sukvietė kretingiškius į pirmąjį Dvaro festivalį'98. Šventės scenarijų kūrė kraštietis Juozas Pocius, aktorius Adolfas Večerskis, muziejaus direktorė Vida Kanapkienė šventės simboliu pasirinkę Angelą Trimitininką. Ir išties Angelas kvietė susiburti, trimitavo miestui džiaugsmą, nešė geras naujienas kiekvieniems namams. Renginio moto – „Šventė visiems mums turi padėti iškentėti ir džiaugtis, jaustis laimingais, gyventi aktyviai ir prasmingai, išaukštinti krašto meno ir dvasinės kultūros lobius“. Šventės programa buvo itin įvairi ir žaisminga. Joje dalyvavo devyni profesionalūs kolektyvai: Niujorko „Diaspora Production“ kolektyvo aktoriai, Lietuvos Valstybinio operos ir baleto teatro šokėjai Živilė Baikštytė ir Mindaugas Baužys, istorinių šokių ansamblis „Saltana“, įvyko spektaklio „Grafo legenda“ premjera.

Kretingos grafai Tiškevičiai. Sofija Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-08-19 09:02 (atnaujinta: 2019-08-19 09:20)
Gimė 1874 metų kovo 26 dieną grafų Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių šeimoje. Motinos garbei buvo pakrikštyta Sofija, o taip pat grafams Tiškevičiams būdingu antruoju vardu – Marija. Ji nebuvo pirmoji duktė, gavusi Sofijos vardą. Šiuo vardu 1862 m. taip pat buvusi pakrikštyta kūdikystėje mirusi pirmagimė Sofijos ir Juozapo Tiškevičių dukra.
 
Prižiūrima ir auklėjama guvernančių, Sofija Marija ankstyvosios vaikystės metus praleido Lentvario dvare, o apie 1878 metus su šeima persikėlė į Kretingos dvare pradėta įruošti naująją tėvų rezidenciją. Vasaras su tėvais, broliais, seserimis, pusbroliais, pusseserėmis, giminėmis, artimaisiais ir guvernantėmis leido senajame Palangos dvare, grafų Tiškevičių šeimos vasaros rezidencijoje.

Žolinių dieną dirbs VISOS Kretingos muziejaus ekspozicijos – 2019-08-15

Pateikta: 2019-08-14 13:27

2019 metų rugpjūčio 15, Žolinių šventės dieną DIRBS VISOS Kretingos muziejaus ekspozicijos.

Maloniai kviečiame apsilankyti

Lapgaudžiai – lapių gaudytojų vardu pavadintas kaimas

Pateikta: 2019-08-14 08:28 (atnaujinta: 2019-08-14 08:33)
Lapgaudžiai – Minijos kairiajame krante esantis mažiausiais Kartenos seniūnijos kaimas, kuriam tenka 53,84 ha žemės. Kretingos rajono savivaldybėje už jį mažesni tik Medininkai, Ilginiai, Dimitravas, Grabšyčiai ir Užkylininkai. Tai dar vienas išnykęs Kretingos krašto kaimas, kuriam liko tik žemė, vardas ir jame užaugusių žmonių prisiminimai.
***
Kaimui priklausanti žemė apima apie 1,3 km ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir per 400 metrų pločio didžiulį lauką, įsiterpusį tarp rytuose esančių Dauginčių bei į vakarus nusitęsusių Sakuočių kaimų žemių. Pietiniu galu laukas remiasi į Martynaičių kaimą, o šiauriniu – į Minijos kilpą. Didžioji kaimo žemės dalis yra ariama. Tik Minijos slėnis ir pakrantės apaugusios mišku.

Geriausiu Baltijos šalių laipiotoju medžio laja tapo LARA arboristas

Pateikta: 2019-08-14 08:21
2019 metų liepos 25–27 dienomis Kretingos muziejaus dvaro parke vyko Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatas, organizuotas Lietuvos arboristų asociacijos (LARA). Jis atnešė pergalę šios organizacijos nariui, arboristui Linui Danauskui, kuris tarp Baltijos šalių vyrų buvo stipriausias. Lietuvės moterys šiame renginyje nesivaržė.
 

Kūlsodis. Kaimas, kuriam vardą davė rieduliai

Pateikta: 2019-08-13 09:13 (atnaujinta: 2019-08-13 09:24)
Abipus Blendžiavos upelio žemupio plyti Kūlsodžio kaimo žemė, kurią nuo kaimynystėje esančių Nasrėnų skiria Salanto upė. Nuo Nasrėnų tilto pro kaimą kelias veda į Stropelius, o šiauriniu pakraščiu praeina kelias Nasrėnai–Imbarė–Salantai. Rytine dalimi prateka Jonupis – didžiausias kairysis Blendžiavos intakas.
***
Kūlsodžio kaime išlikęs kapinynas ir dvejos senosios kaimo kapinės liudija, kad jo žemėje žmonės nuolat gyvena nuo priešistorinių laikų. Priešistorinių gyvenviečių archeologai dar neieškojo, tačiau jų pėdsakų turėtų būti išlikę vaizdingame Blendžiavos žiočių slėnyje, abipus upelio ir kairiajame Salanto krante.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos