Skip to content Skip to navigation

Dykumos deglai. Kas tai?

Pateikta: 2020-04-15 10:00 (atnaujinta: 2020-04-15 10:00)

Dykumos deglai. Kas tai?

Peceliai. Kaimas, kuriame gyveno kunigaikščio Gedimino palikuonys

Pateikta: 2020-04-14 12:40 (atnaujinta: 2020-04-14 12:46)

Peceliai (Pieczule) 1915 m. kaizerinės Vokietijos kartografų parengtame Kartenos apylinkių topografiniame žemėlapyje Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose driekiasi Pecelių kaimo žemė. Šią primirštą ir atokiai nuo rajono centro atitolusią vietovę dažniausiai aplanko Minijos vingiais baidarėmis keliaujantys iškylautojai, apsistojantys Peceliuose įrengtoje poilsio zonoje – „Sauliaus stovyklavietėje“.

Virtuali paroda – kun. A. Petronaičio piešti velykiniai atvirukai

Pateikta: 2020-04-14 10:00 (atnaujinta: 2020-04-14 10:00)

Kun. A. Petronaičio pieštas atvirukas. Juditos Felicijos Ožeraitytės archyvas Šiais metais Velykos buvo kitokios – ramesnės, tylesnės, be giminių, draugų ir artimųjų lankymo. Tačiau draugus bei artimuosius vis vien prisiminėme ir el. pašto, feisbuko ar telefono žinutėmis skriejo tūkstančiai mirksinčių paveikslėlių su riedančiais margučiais, cypsinčiais viščiukais, linksmais pūkuotais triušiukais ar įvairiaspalvių gėlių puokštėmis. O tais laikais, kai prisilietimas nebuvo uždraustas ir nekėlė baimės, kai laiškas pašto dėžutėje nesukeldavo įtampos ir nerimo, tais laikais žmonės vieni kitus džiugindavo savo pačių pieštais arba dailininkų, grafikų kurtais pirktiniais atvirukais.

- - -

Šiandien pristatome kunigo, politinio kalinio, tremtinio Antano Petronaičio pieštus Velykinius atvirukus.

Pranciškonų sostinė

Pateikta: 2020-04-13 10:00 (atnaujinta: 2020-04-13 10:00)

Sekmadienių rytmečiai su pasaka žiemos sode – „Pienė“

Pateikta: 2020-04-12 12:00 (atnaujinta: 2020-04-12 12:00)


Atnaujiname dėl karantino nutrūkusius sekmadienių rytmečius su pasaka žiemos sode! Latvių rašytojos Anos Sakse pasakas apie gėles vaikams seka aktorius Algimantas Verbutas, teatro lėlės ir žiemos sodo gyventojai.

Laimingi būkite sulaukę Šv. Velykų valandos!!!

Pateikta: 2020-04-11 22:00 (atnaujinta: 2020-04-18 22:25)

Mielieji,

...pakilo Dangus žemės pumpurui
leisdamas brinkti, dienai ilgėti ir
paukščiui sugrįžti
...

Tegul bundanti žemė gaudžia Prisikėlimo varpais, nešdama Jums Velykinio Tikėjimo, Gyvenimo šviesos ir vilties šventę.

Tegul Atgimimo rytas Jūsų namuose bus pripildytas dvasinio artumo, supratimo ir vienybės...

Laimingi būkite sulaukę Šv. Velykų valandos!!!

Kretingos muziejaus bendruomenė

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2020-04-11 10:00 (atnaujinta: 2020-04-11 10:00)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Į muziejaus renginius – neišėjus iš namų

Pateikta: 2020-04-10 15:00 (atnaujinta: 2020-04-10 15:00)

Ir karantino metu Kretingos muziejus lankytojus kviečia laiką leisti turiningai – atsidarius muziejaus Facebook‘o paskyrą internete, kasdien susipažinti su kokia nors įdomia istorine sritimi, virtualiai pamatyti edukacijas, eksponatus ir ekspozicijas.

Kretingos muziejus pasipuošė šv. Velykų proga

Pateikta: 2020-04-10 14:00 (atnaujinta: 2020-04-10 14:00)

Kretingos muziejaus Dvarų istorijos ir kultūros ekspozicija pasipuošė naujomis užuolaidomis, kurias pasiuvo „Vilijos užuolaidos“. Fotografavo Jolanta Klietkutė Kretingos muziejaus Dvarų istorijos ir kultūros ekspozicija pasipuošė naujomis užuolaidomis, kurias pasiuvo „Vilijos užuolaidos“.

Apgailestaujame, kad šiuo metu negalime jūsų pakviesti ir pasidžiaugti kartu. Tikime, kad karantinas greitai pasibaigs ir muziejus vėl atvers duris savo lankytojams.

Muziejaus direktorė
Vida KANAPKIENĖ

Kretingos žiemos sodo augalai – Raudonžiedė karpažolė

Pateikta: 2020-04-10 10:09 (atnaujinta: 2020-04-10 12:03)

Raudonžiedė karpažolė Ar pažįstate gėlę vadinamą „Erškėčių vainiku“ ar „Kristaus kančia“?

Tai  Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalas – Raudonžiedė karpažolė (Euphorbia milii). Genties pavadinimas duotas antikinio gydytojo Euforbo garbei. Jis aprašė gydomąsias šių augalų savybes.

Liaudyje augalas dažnai vadinamas „Erškėčių vainiku“ ar „Kristaus kančia“. Sako, kad raudoni karpažolės žiedai simbolizuoja Kristaus kraują, o dygliuotas stiebas – jo kančią.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos