Skip to content Skip to navigation

Edukacinis užsiėmimas „Juostelių vijimas kaladėlėmis“ – 2019-05-03

Pateikta: 2019-04-24 10:00 (atnaujinta: 2019-04-24 10:00)
2019 m. gegužės 3 d. 16 val. kviečiame į 3 val. trukmės edukacinį užsiėmimą „Juostelių vijimas kaladėlėmis“, kuris vyks Tradicinių amatų centre, adresu Vilniaus g. 37, Kretinga.
Užsiėmimą ves amatininkė audėja Ingrida Šilgalytė. 
Renginys nemokamas.
Registruotis tel. (8 445) 77612, el. paštu j.paulauskiene@kretingosmuziejus.lt

MUZIEJAUS DARBO LAIKAS ŠVENTINĖMIS DIENOMIS

Pateikta: 2019-04-17 11:17 (atnaujinta: 2019-04-17 11:17)
LANKYTOJŲ DĖMESIUI
 
Šv. Velykų pirmąją dieną (balandžio 21 d.) Kretingos muziejaus ekspozicijos ir kavinė „Pas grafą“ NEDIRBS.
 
Šv. Velykų antrąją dieną (balandžio 22 d.) DIRBS TIK Žiemos sodo botanikos ekspozicija 10.00–18.00 val. ir kavinė „Pas grafą“ 12.00–23.00 val.
 
Muziejaus administracija

Žvilgsnis į Kęstučio gatvės istoriją

Pateikta: 2019-04-16 08:37 (atnaujinta: 2019-04-16 08:47)
Kęstučio gatvė Karolštato (Kretingos) miesto statytojų sumanymu XVII a. pradžioje buvo kuriama kaip viena iš pagrindinių prekybinių magistralių, kuri turėjo sujungti Turgaus aikštę su Gargždų keliu. Dėl to ji buvo pavadinta Gargždų gatve (rašytiniuose XVII–XIX a. šaltiniuose lenkiškai vadinama „ulica Gorżdowska“, o rusiškai – „Горждовская улица“).
 
Kuriantis miestui nutiesta gatvė siekė 300 metrų ilgio, prasidėjo nuo aikštės pietrytinio kampo ir ėjo tiesia linija iki dabartinės sankryžos su J. K. Chodkevičiaus ir Laisvės gatvėmis. 1771 metų miesto planas liudija, kad jungtimi tarp turgavietės ir Gargždų kelio XVII–XVIII amžiais gatvė taip ir netapo, nes ji rėmėsi į miestą juosusį akmenų pylimą (miesto sieną), o Gargždų kelias ties dabartine J. Jablonskio ir Vytauto gatvių sankryža įsiliejo į Kartenos kelią, kuris jungėsi su Kartenos (dab. Vytauto) gatve.

Mokslinė–praktinė konferencija „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“ – 2019-04-11/12

Pateikta: 2019-04-15 16:11 (atnaujinta: 2019-04-17 13:42)
2019 m. balandžio 11-12 dienomis Kretingos muziejuje ir dvaro parke vyko dviejų dienų mokslinė–praktinė konferencija „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“, skirta Lietuvos istorinius parkus ir miestų medžius prižiūrinčių institucijų ir botanikos parkų specialistams, muziejininkams bei visuomenei.
 
Konferencijoje buvo apžvelgtos genėjimo priežastys, aptartas įvairioms medžių grupėms tinkamiausias genėjimo laikas ir jautrios genėjimui medžių rūšys, pagrindinės genėjimo klaidos. Arboristai praktiškai parodė kaip genint ištaisyti parke netinkamai nugenėtų liepų alėjų medžius, mokė retinti per tankius medynus, taisyti prasto genėjimo klaidas, taisyklingai genėti medžius.
 
Renginio nuotraukų galerija (fotografavo Jolanta Klietkutė).
 
Konferencijoje pranešimus skaitė:

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-04-15 10:00 (atnaujinta: 2019-04-15 10:05)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Gudai arba Gudgaliai – budriškių atmintyje išlikęs kaimas

Pateikta: 2019-04-08 15:16 (atnaujinta: 2019-04-09 08:43)
Daugelis mūsų krašto žmonių, gyvenančių arba užaugusių kaime, pergyvena, kad nyksta senieji tradiciniai kaimai. Tačiau gyvenvietės nyko visose istorinėse epochose. Vienas gyvenvietes neatstatomai sunaikindavo karai, o kitų kaimų nelikdavo vykdant žemės reformas. Nemažai jų į nebūtį išsiuntė pobaudžiavinė žemės reforma, kai plėtojant palivarkinį ūkininkavimą buvo naikinami palivarkui parinktoje žemėje atsidūrę kaimai. Toks likimas ištiko Gudus arba Gudgalius, apie kuriuos iš savo senelių yra girdėję tik Budrių apylinkės gyventojai.

Kveciai – seniausia Kretingos rajono vietovė

Pateikta: 2019-04-03 08:58 (atnaujinta: 2019-04-03 09:08)
Kveciai (žemaitiškai: Kvecē) – tarp Kretingos ir Palangos kurorto įsikūręs kaimas. Jo vardas pirmąkart paminėtas 1566 metų Kretingos valsčiaus inventoriuje. Tačiau archeologijos paminklai mena, kad tai esanti seniausia mūsų rajono vietovė, kurioje pirmieji gyventojai pasirodė dar mezolite.
***
Kaimas plyti Kretingos kaimiškosios seniūnijos vakariniame pakraštyje, ties riba su Vydmantų seniūnija, tarp Kretingsodžio ir Kiauleikių kaimų. Jis apima 916,87 hektaro ir pagal plotą seniūnijoje nusileidžia tik Tūbausiams ir Rūdaičiams. Šiaurės rytuose Kveciai ribojasi su Rūdaičiais ir Ankštakiais, pietvakariuose – su Vydmantais. 

Mokslinė–praktinė konferencija „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“ – 2019-04-11/12

Pateikta: 2019-04-02 10:14 (atnaujinta: 2019-04-02 11:34)
2019 m. balandžio 11 - 12 dienomis kviečiame dalyvauti Kretingos muziejaus organizuojamoje dviejų dienų mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“ Kretingos muziejaus Baltoje salėje (Vilniaus g. 20, Kretinga) ir Kretingos muziejaus dvaro parke.
 
Konferencija skirta Lietuvos istorinius parkus ir miestų medžius prižiūrinčių institucijų ir botanikos parkų specialistams, muziejininkams bei visuomenei.
 
Konferencijoje bus apžvelgtos genėjimo priežastys, aptartas įvairioms medžių grupėms tinkamiausias genėjimo laikas ir jautrios genėjimui medžių rūšys, pagrindinės genėjimo klaidos. Arboristai praktiškai parodys kaip genint ištaisyti parke netinkamai nugenėtų liepų alėjų medžius. Aptarsime, kaip su jomis reikėtų elgtis – bandyti išsaugoti ar vis dėlto atsodinti naujus medžius. Praktiškai mokys retinti per tankius medynus, taisyti prasto genėjimo klaidas, mokys taisyklingai genėti medžius.
 
Konferencijos dalyvius iš anksto kviečiame registruotis tel. (8 671) 73639  arba el. p. j.terteliene@kretingosmuziejus.lt
 
Konferencijos dalyviai galės pietauti Kretingos muziejaus Žiemos sode esančioje kavinėje „Pas grafą“ (pietų kaina 6 €). Registruojantis nurodykite ar pietausite.

Bažnyčios arba Vienuolyno gatvė

Pateikta: 2019-03-29 15:05 (atnaujinta: 2019-03-29 15:13)
Priešais Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno pastatų ansamblį pradėjus 1609 metais statyti Karolštato (Kretingos) miestą, viešiems miesto piliečių susirinkimams ir turgui skirtą Turgaus aikštę su bernardinų Viešpaties Apreikšimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia sujungusi gatvė buvo pavadinta Bažnyčios vardu. Šiandien šios gatvės nebėra – ją ženklina tarp prekybos centro „Maxima“ ir Vilniaus gatvės esanti važiuojamoji Rotušės aikštės dalis, palei kurią stovi daugiabučiai namai Rotušės a. 16, 17 ir 18.
***
Tai buvusi reprezentacinė Karolštato (Kretingos) gatvė, jungusi turgavietę su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynu ir bažnyčia bei keliu (dab. Vilniaus gatve), vedusiu į Kretingos dvarą. Gatvės ilgis siekė apie 130 m, ji prasidėjo nuo turgavietės šiaurės vakarinio kampo ir baigėsi ties sankryža su J. K. Chodkevičiaus gatve, už kurios prasidėjo jau ne miesto, o bernardinų vienuolyno žemė. Šia gatve iš dvaro į miestą atvykdavo Kretingos dvarininkai ir valdytojai, į bažnyčią skubėdavo ir atgal grįždavo katalikų tikėjimo miesto piliečiai, kampininkai ir aukštesniosios (vidurinės) mokyklos moksleiviai, žygiuodavo religinės procesijos. 

Algimanto Verbuto kūrybos darbų parodos „Nutolusios erdvės vis priartėja ir paliečia. Sigutėnai“ atidarymas – 2019-04-13

Pateikta: 2019-03-29 11:37 (atnaujinta: 2019-03-29 11:38)
2019 m. balandžio 13 d.
13:00 val. Kretingos muziejaus Ūkvedžio name atidarima Algimanto Verbuto grafikos darbų paroda „Nutolusios erdvės vis priartėja ir paliečia. Sigutėnai“
13:45 val. video filmo „Vėjo piligrimai“ premjera. Filmas apie Kretingos kojūkininkų paskutinįjį gatvės spektaklį. 2015 m.
 
KVIEČIAME.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos