Skip to content Skip to navigation

Dvaralis. Salantų dvaro pašonėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-12-27 10:56 (atnaujinta: 2019-12-27 11:02)
Į šiaurės vakarus nuo Salantų, rajoninio kelio Salantai–Šaučikiai kairėje pusėje, Erlos upės kairiojo kranto aukštumose įsikūręs Dvaralis. Jo rytiniu pakraščiu einanti Ilgoji gatvė skiria gyvenvietę nuo kitapus esančios Kadagyno kaimo. Pietvakariuose Dvaralis ribojasi su Salantų miestu, vakaruose – su Žudgalio, o šiaurės vakaruose ir šiaurėje – su Erlėnų kaimų žemėmis.
***
Kartografinė medžiaga liudija, kad XVI a. čia buvo su Erlėnais besiribojanti valstybinio Plungės dvaro Salantų arba Grebšių kaimo žemė. Įsteigus joje Skilandžių, nuo 1638–1640 m. vadinamų Salantais, dvarą, čia buvo bendro naudojimo ganyklų žemės, kuriomis naudojosi dvaras ir gretimų kaimų valstiečiai.

Svekiname šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga!

Pateikta: 2019-12-23 20:32 (atnaujinta: 2020-01-07 10:41)

Darbo laikas švenčių dienomis

Pateikta: 2019-12-23 15:38 (atnaujinta: 2020-01-07 10:41)

2019 m., gruodžio 24 d., antradienį
NEDIRBS Kretingos muziejaus ekspozicijos,
Žiemos sodas ir kavinė „Pas grafą“.

Gruodžio 25–26 d.
Žiemos sodas dirbs 10:00–18:00 val.
Kavinė „Pas grafą“ dirbs 12:00–23:00 val.

2020 m. sausio 1 d.
Žiemos sodas dirbs 10:00–18:00 val.
Kavinė „Pas grafą“ NEDIRBS

Virtuali paroda „Kalėdiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-12-20 12:36 (atnaujinta: 2019-12-20 13:30)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.

Atminimo ženklas – archeologų autoritetui

Pateikta: 2019-12-19 11:05 (atnaujinta: 2019-12-19 11:10)
Penktadienį, dalyvaujant buvusiems kolegoms, šeimos nariams, būreliui draugų archeologų, rajono vadovams, Lazdininkų, arba kitaip vadinamame Kalnalaukio kapinyne, atidengtas atminimo akmuo, skirtas prieš metus anapilin išėjusiam archeologijos tyrinėtojui Donatui Butkui.
 
 

Dvaro parką puošia vardiniai suoliukai

Pateikta: 2019-12-19 10:54 (atnaujinta: 2019-12-19 11:02)
Mėgstantieji vaikščioti po Kretingos dvaro parką pailsę gali prisėsti ant vardinių suoliukų. Jie įrengti tęsiant grafų Tiškevičių puoselėtas mecenatystės ir labdaros tradicijas – pakvietus verslininkus, šeimas, pavienius asmenis padovanoti po suoliuką.
 
Dvaro parke iš viso įrengta 11 naujų vardinių suoliukų. Prisėsti galima ant Romualdo Beniušio, Juzefos ir Petro Grublių, Janinos ir Alberto Mikučionių, Petro Macenio, Gražinos ir Vytauto Arlickų, Daivos Šimkevičienės, Danutės ir Antano Vinkų, Anglijoje gyvenančių Ernesto, Ilonos ir Juozo Motiejauskų, AB „Lytagra“ Kretingos filialo kolektyvo bei dviejų Kretingos odontologijos klinikos „Gidentus“ ir jos savininkės Ievos Gaučienės suolelių.


Nerėpai. Dviejų savivaldybių perskirtas kaimas

Pateikta: 2019-12-17 08:25 (atnaujinta: 2019-12-17 12:47)
Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos šiaurės rytiniame ir Skuodo rajono savivaldybės teritorijos Mosėdžio seniūnijos pietiniame pakraštyje, apie 4 km nuo Salantų, Erlos upės kairiajame krante driekiasi Nerėpų kaimo žemė. Tai nedidelis Šiaurės vakarų Žemaitijos kaimas, kuriame belikusios trys sodybos.
***
Kaimas plyti tarp Erlos upės ir Salanto intako Notės upelio esančioje aukštumoje. Jis susideda iš dviejų dalių, kurių didesnioji, pietinė priklauso Kretingos, o mažesnioji, šiaurinė – Skuodo rajono savivaldybei. Vakaruose Nerėpai ribojasi su Erlėnų, šiaurės vakaruose – su Šaučikių ir Šauklių, šiaurės rytuose – su Šniukščių, rytuose-pietryčiuose – su Dvarčinininkų, o pietuose-pietvakariuose – su Kalniškių kaimais.

Adolfo Andriejaus Viluckio paroda „Pokalbiai su ąžuolu...“

Pateikta: 2019-12-11 15:17 (atnaujinta: 2019-12-11 15:24)
2019-11-30 – 2020-01-20 Kretingos muziejuje veikia Adolfo Andriejaus Viluckio paroda „Pokalbiai su ąžuolu...“
 

Barzdžiai. Naujakurio Barzdžio įkurtas kaimas

Pateikta: 2019-12-11 10:37 (atnaujinta: 2019-12-16 11:18)
Dešiniajame Salanto upės krante tarp Salantų ir Kalnalio plyti Barzdžių kaimo žemė. Važiuojančius plentu Salantai–Kretinga pirmiausia pasitinka trejetas Salanto slėnio pakraštyje stovinčių vienkieminių sodybų. O nuo šio kelio atsišakojančia Kalno gatve pakilę į kalną patenkame į aukštumoje įsikūrusią pagrindinę kaimo gyvenvietę.
***
Archeologiniai duomenys leidžia manyti, kad Barzdžių kaimo žemėje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkstantmečio po Kristaus. Apie tai liudija 1938 m. naujakurių Musteikų sklype rasti žalvariniai žiedai ir kultūrinio sluoksnio liekanos.

Abakai. Kaimas šalia Kartenos Lurdo

Pateikta: 2019-12-05 10:19 (atnaujinta: 2019-12-05 10:26)
Kairiajame Minijos krante tarp Kartenos, Budrių ir Nausodžio plyti Abakų kaimas. Jo žemės driekiasi nuostabiame gamtos kampelyje – ledynmečio tirpsmo metu suformuotame plačiame Minijos upės vingio slėnyje ir aukštumose, kurias raižo Kūlupio ir Žvirgždų upeliai. Abakų pakraštyje prie Minijos ir Kūlupio santakos stovi Kartenos Lurdas su gydomąja galia garsėjančiu šaltiniu.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos