Skip to content Skip to navigation

XIX a. pab. – XX a. pr. dokumentas „Vaistai nuo choleros“

XIX a. pab. – XX a. pr. dokumentas „Vaistai nuo choleros“

Pateikta: 2020-03-28 09:58 (atnaujinta: 2020-03-28 10:08)

Karantino metu nutarėme mūsų tinklalapio skaitytojams pakelti nuotaiką ir pasidalinti Kretingos muziejuje saugomo, XIX a. pab. – XX a. pr. dokumento tekstu:

Dokumentas: vaistai no choleros, I dalis. © Kretingos muziejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė. Vaistai nuo choleros. Baklanovas pagamino nuo jos vaistus pavadintus Baklanovo vaistais iš sekančių liaudiškų priemonių. Į štofą kvortos įpilti 2 stiklines vyno stipraus acto, valgomąjį šaukštą aštrios degtinės, 1 šaukštelį baltos naftos, 1 šaukštelį balto terpentino, įdėti 2 zolotnikus (mato vnt.) amoniako, 1 zolotniką kamparo, 2 šaukštus lengvai sugrūstų apvalių pipirų, ir įpilti štofą paprastos degtinės. Pasirodžius pirmiesiems choleros požymiams jis (Baklanovas) liepia kiekvienam ligoniui duoti šiuos vaistus pagal tokią proporciją: 1/4 dalį vyno taurės papildyti paprasta degtine. Tai išgėręs ligonis turi vaikščioti kol išprakaituos, tada atsigulti, apsikloti ir miegoti. Bet jei jau prasidėjo traukuliai ir viduriavimas tai pilti jam degtinę, o jei liga užleista, jog ligonis išbertas, tai mirštančiajam į burną pilti pilną puodelį. Po tokių priemonių ligonis kietai užmiega ir atsibudęs būna visiškai sveikas“.

Dokumentas: vaistai no choleros, II dalis. © Kretingos muziejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė. Trumpas istorinis rakursas:

1817–1926 m. atkeliavusios iš Azijos, daugelyje Afrikos, Amerikos ir Europos šalių siautė net šešios pavojingos choleros epidemijos. Penkios choleros pandemijos per Afganistaną, Iraną, Rusiją, Lenkiją buvo pasiekusios ir Lietuvą.

Lietuvoje buvo sergama vidurių ir dėmėtąja šiltinėmis, kuri atėjo su besitraukiančia Napoleono kariuomene. Neretai kelios ligos siautėjo vienu metu, pavyzdžiui: 1821 m. ir 1848 m. buvo užfiksuotos dėmėtosios šiltinės ir kruvinosios (dizenterijos) epidemijos, o 1855 m. ir 1856 m. prie jų prisidėjo dar ir cholera. 1868 m. dėmėtosios šiltinės epidemijos metu sirgo tūkstančiai žmonių.

Dokumentas: vaistai no choleros. Popieriaus įspaudas. © Kretingos muziejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė. Tad jau nuo XIX a. pab. vyriausybė rūpinosi šviesti liaudį, ugdyti sanitarijos, švaros, higienos įgūdžius ir kartkartėmis išleisdavo šviečiamojo turinio informacines brošiūras. Pav.: 1919 m. balandžio 12 d. Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentas Kaune išleido iš Kretingos krašto kilusio Vlado Mongirdo ir Česlovo Jeronimo Budrevičiaus mokomąjį leidinį „Apie vidurių šiltinę, kruvinąją ir kolerą. Trumpi praktiški patarimai dezinfekatoriams“.

1908 m. Jono Jablonskio (Rygiškių Jono) slapyvardžiu  išleistoje knygelėje „Kolera artinas – pasisaugokite!“ suguldyti patarimai tinka ir šioms dienoms: „Pirkia (rūmas, gyvenamoji troba) reikia laikyti tyri: purvų joje nereikia laikyti, visur turi būti švaru; kandys, musės ir kiti vabalėliai reikia beširdiškai naikinti, pati troba – dažnai vėdinti. Žmonės turi dažnai vanoties pirtyse arba šiaip jau maudyties. Jei liga pasirodytų kur kaimynijoje, reikia, kiek galint, neturėti su kaimynais jokiu reikalų. Būtinai prireikus pasikalbėti, atlikite savo reikalus ne kaimynų namuose ir ne savo šeimoje; pasirūpinkite tatai padaryti ne gyvenamojoje troboje. Patys negirtuokliaukite, rūpinkitės perdaug nenusidirbti, naktimis miegokite, kur nereikiant nesidaužykite“.

parengė Jolanta Klietkutė,

už dokumento teksto šifravimą ir vertimą į lietuvių kalbą dėkoju Audriui Matulaičiui