Muziejaus ekspozicijų, esančių centriniuose rūmuose, vandens malūne ir ūkvedžio name, lankymas (1 bilietas):
* suaugusiesiems nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. – 4,00 Eur;
* suaugusiesiems nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. – 5 Eur;
* moksleiviams, studentams – 1,20 Eur;
* pensininkams – 2 Eur.
Valstybinių švenčių dienomis ir darbo dienomis antradieniais, o vasaros sezono metu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) ir pirmadieniais įėjimas į Žiemos sodą (1 bilietas):
Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų, kurios yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su Muziejumi, ekskursijų grupėms – 30 proc. nuolaida.
Nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d., trečiadieniais Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, pateikus mokinio pažymėjimą, - įėjimas nemokamas.
Asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygio netekimas 45 ir daugiau procentų bei turintiems I ir II grupių invalidumą, vaikų globos namų auklėtiniams, ikimokyklinio amžiaus vaikams – įėjimas nemokamas.
Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena, kuomet viso pasaulio muziejai savo renginiuose kviečia aktyviai dalyvauti visuomenę.
Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse Kretingos muziejus nuo 2012 metų Dvaro malūno kiemelyje rengia jaunųjų amatininkų mugę „Suku, suku darbų malūnėlį“, kurios metu rajono moksleiviai kartu su technologijų mokytojais, tautodailininkais demonstruoja amatus, siūlo įsigyti savo darbų.
Labai gaila, kad dėl pasaulyje vis dar tvyrančios covid-19 pandemijos šiais metais negalime jūsų pakviesti į jaunųjų amatininkų kiemelį. Tad šioje virtualioje parodoje dalinamės prabėgusių metų akimirkomis.
Jaunųjų amatininkų kiemelis yra skirtas įvairiems skoniams ir pomėgiams: jame audžiama, minkomas ir žiedžiamas molis, kalama, rišamos vantos, veliama vilna, skaniausiais kvapais vilioja jaunųjų šeimininkių kepiniai, mirguliuoja atlaidų saldainiai. Retas teatsispiria nenusipirkęs meniškų duonos varnelių, žiemos sodo moterų išaugintų daigų ar jaunųjų florisčių sudėliotų gėlių kompozicijų.
Jaunųjų amatininkų mugės metu dvaro malūno sceną drebina Kretingos meno mokyklos mušamųjų instrumentų atlikėjai ir folklorą su roku derinanti Darbėnų gimnazijos folkteatro grupė „Dar bėški“, kurios parengta programa kasmet kelia vis didesnį susidomėjimą“.
Po oficialiosios dalies amatininkų mugė ūžia kaip bičių avilys: visiems susidomėjusiems kalviai leidžia kalti, audėjos – austi, keramikai – lipdyti iš molio ir taip toliau. Mugės dalyvius kviečia ir medžio meistrai, pynėjai, mezgėjai, odininkai, gėlininkai, kepėjai. „Pilsots“ klubo nariai moko į taikinį mėtyti svaidomąsias akstis, leidžia pasimatuoti šalmus, apžiūrėti kalavijus, dvirankį plačiaašmenį kirvį. Mugės dalyviai turi galimybę ne tik pabūti kalviais, vantų rišėjais, juostų audėjais ar medžio drožėjais, bet ir pažaisti senolių žaidimus, pavaikščioti ant kojūkų, lankstyti spalvotus popierinius vėjo malūnėlius. Vaikams šios atrakcijos ir būtent tokia, gyva, pažintis su amatais labai patinka.
Bene labiausiai visus vilioja Kretingos technologijos ir verslo mokyklos palapinė, kurioje garuoja pagal senolių receptus gaminti etnografiniai patiekalai: šiupinys, karka, cibulynė, spirgynė, troškinti kopūstai, kanapynė, tinkančios prie jų bulvės, taip pat visais laikais labai mėgiamos sausainių juostelės. Už simbolinę kainą galima nusipirkti mokyklos moksleivių keptų saldumynų, atsigerti sulčių, spaustų iš mokyklos sodo obuolių.
Amatų kiemelį puošia apželdinimo specialybės moksleivių iš dekoratyvinių ir prieskoninių augalų sukurtos kompozicijos, demonstruoti kalvystės dirbiniai. „Į šią mugę visada mielai važiuojame, nes renginys labai gerai organizuotas, sutraukia itin daug jaunimo. Jiems turime ką parodyti, kuo sudominti, ką žinosi, gal ateityje jie irgi rinksis vieną iš mūsų mokykloje galimų įsigyti amatų“, – taip atsiliepa ne vienas pedagogas.
Savivaldybės tarybos narys Povilas Turauskis kasmet prie Amatų centro sėja linus. P. Turauskio kartu su jaunaisiais amatininkais pasėti linai išauginami, nuimami ir naudojami edukaciniuose muziejaus užsėmimuose „Lino kelias“.
Šiais laikais dauguma amatų yra tik laisvalaikio leidimo būdas, o ir amatininkų nėra labai daug. Tačiau, matyt, ne šiaip sau yra sakoma: „Amatą sunku pagauti, bet su juo lengva gyventi...“.
Mūsų, muziejininkų, pareiga perduoti jaunimui tėvų ir senelių tradicijas, skatinti juos žinoti savo šaknis, mylėti savo Tėvynę, didžiuotis, kad yra lietuviai. Svarbiausias tikslas yra ne vien parodyti, kokiais amatais garsėjame, bet ir kad vaikai patys galėtų juos išbandyti.
