Skip to content Skip to navigation

Virtuali paroda „Atgimstančios Lietuvos paminklai“

Virtuali paroda „Atgimstančios Lietuvos paminklai“

Pateikta: 2018-03-10 23:59 (atnaujinta: 2018-03-21 11:33)
Fotografas Kastytis Laužadis
 
Gimė 1952 m. Kaune. Mokėsi J. Aleksonio vid. mokykloje (dabar Saulės gimnazija), vėliau – St. Žuko taikomosios dailės technikume (dab. J.Vienožinskio menų fakultetas) studijavo fotografijos specialybę. Ilgą laiką dirbo Lietuvos fotomeno draugijos Kauno skyriuje. Yra surengęs keletą personalinių parodų.
 
„„Atgimusios Lietuvos paminklai“ pradėti fotografuoti prieš 30 metų. Aplankyta daug vietovių visoje Lietuvoje, užfiksuota per 100 paminklų, surinkta jų istorinė medžiaga. Vertinant šios dienos akimis, ne visi objektai yra aukšto meninio lygio, bet paperka savo nuoširdumu. Lietuvos žmonės pagal turimas materialines ir kūrybines galimybes įamžino juos jaudinančius istorinius įvykius, tautos didvyrius. Maža dalis paminklų yra išlikę nuo tų laikų iki mūsų dienų. Tarybiniu laikotarpiu lietuvybę menantys objektai buvo nuniokojami arba visai nugriauti, todėl per Atgimimo laikotarpį miestuose ir rajonuose atstatyta daug paminklų, kurie skirti Lietuvos valstybingumui, nepriklausomybės atkūrimui atminti. Ne taip jau paprasta sunaikinti tautai brangias vertybes – jos atgyja, prisikelia“.
 
Paroda „Atgimstančios Lietuvos paminklai“
 
Paminklas Antanui Juozapavičiui Alytuje, past. 1989 m. prie Nemuno tilto. Autoriai: K.Babravičius, V.Jarutis, P.Maločka, N.Valentinavičius. Paminklas pastatytas netoli buvusio medinio tilto, ant kurio 1919-02-13 A. Juozapavičius žuvo kautynėse su bolševikais. Tai pirmasis karininkas, žuvęs kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės.  Paminklas tremtiniams Anykščiuose. Pastatytas 1989-06-14 prie miesto kapinių. Aut. liaudies meistrai Jonas Tvardauskas ir skulptorius, grafikas Rimtas Tarabilda, architektas Gintautas Navickas.  Paminklas 1941–1953 m. Lietuvos tremtiniams ir kankiniams atminti Ariogalos kapinėse. Pastatytas 1989 m.
 
Paminklas lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui Babtuose. Spėjama, kad anksčiau čia buvo stulpas, pastatytas švedų antplūdžiui XVII a. atminti. Kita versija, kad stulpas buvo skirtas, kad 1863 m. sukilimo atminimui.1933 m. Babtų gyventojų ir šaulių iniciatyva paminklas atstatytas ir skirtas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui įamžinti. Tai pirmasis Lietuvoje monumentas, skirtas aviatorių skrydžiui per Atlantą. 1965 m. sovietų valdžios nugriautas. 1989 m. atstatytas trečią kartą.  Nepriklausomybės kryžius Betygaloje. Pastatytas1928 m. Aut. dailidė J.Kaminskas. Šalia pasodintas ąžuolas.1952 m. sovietų valdžios kryžius nupjautas ir nuskandintas Dubysoje. 1989 m. atstatytas. Aut. J.Grabauskas ir R.Ramanauskas.  Vytauto Didžiojo paminklas Betygaloje. Pastatytas 1930 m. Aut. P.Aleksandravičius. Per karą apgadintas. Restauravo pats autorius pagal senas gipsines formas. 1984 m. restauruotas postamentas.
 
Nepriklausomybės paminklas Degučiuose. Pastatytas 1935 m. vietos gyventojų ir šaulių būrio pastangomis pagal A.Rūkštelės projektą. Apie 1958 m. sovietų valdžios nugriautas. 1990 m. atstatytas.  Antkapinis paminklas 1863 metų sukilėliams Dubičiuose. Paminklą 1993 m. pagal F.Ruščico projektą sukūrė skulptorius Boleslovas Balzukevičius, plokščių projektų aut. Tadas Godziševskis. Statė okupacinės kariuomenės Lydos Narbuto pulko kareiviai. Bendrame kape palaidoti sukilėlių vadas Liudvikas Narbutas, jo padėjėjas Leonas Krainskis bei vienuolika sukilėlių.  Stogastulpis Garliavoje. Pastatytas 1989-10-29 prie poliklinikos (po karo čia buvo liaudies gynėjų štabas) NKVD aukoms atminti. Skulptorius A.Terešius.
 
Paminklas Vytautui Didžiajam Genių kaime. Pastatytas 1930 m., įrašyta „Vytautas Didysis 500 m. paminėti“. Paminklas apgriuvęs.  Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę kovose su lenkų legionieriais Giedraičių kapinėse. 1927 m. būrelis vietinių inteligentų sudarė paminklo statymo komisiją ir dailininkai A.Jaroševičiai užsakė jo projektą. Apie 1928 m. pastatytas. Po karo nukentėjo nuo stribų kulkų, vėliau sovietų valdžios bandytas nugriauti. 1970 m. restauruotas. Nežinomojo Lietuvos kario palaikai iš Giedraičių kapinių perkelti į Kauną prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.  Antkapinis paminklas Jonui Stapulioniui Joniškėlyje. J.Stapulionis savanoris–kūrėjas, 5-ojo bataliono leitenantas, 1920-09-23 žuvo ties Kapčiamiesčiu kautynėse su lenkais.
 
Paminklas Vytautui Didžiajam Kaune. Idėja pastatyti paminklą gimė dar prieš 1930-uosius metus Aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose. Tam tikslui sudarytas komitetas, kuriam vadovavo inžinierius pulkininkas S.Dirmantas. Darbo ėmėsi skulptorius V.Grybas. Paminklas atidengtas tiktai 1931 m. Aukštojoje Panemunėje, karo mokyklos kieme, pažymint karininkų kursų 10-metį. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas.  Gipsinis Vytauto Didžiojo paminklo modelis V.Grybo dirbtuvėje–muziejuje Jurbarke.1930 m. grįžęs į Lietuvą po studijų Paryžiuje V. Grybas laimėjo konkursą Vytauto Didžiojo paminklui. 1932-09-07 paminklas pa statytas Panemunėje, karo mokyklos teritorijoje.1950 m. sovietų valdžios nugriautas.  Paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės kariams Kėdainių kapinėse. Pastatytas 1928 m. Skulptorius J.Zikaras.
 
Paminklas tremtyje žuvusiems lietuviams naujosiose Kėdainių kapinėse. Pastatytas1998-06-14. Kryžiaus pastatymu rūpinosi rajono Tremtinio klubas, lėšų aukojo ir viso rajono žmonės. Paminklą – puošnų kryžių su Kristaus atvaizdu ir dviem angelų skulptūromis iš šonų – sukūrė Vytautas Ulevičius. Po Kristaus kojomis iškaltas įrašas „Tremtyje žuvusiems lietuviams atminti, kėdainiečiai, 1989.VI.14“  Paminklas 1923 metų sukilėliams Klaipėdoje. 1925 m. pastatė Lietuvos šaulių sąjungos 20-tas skyrius.  Koplytėlė Klepočiuose. Pastatyta 1989 m., aut. liaudies meistras, skulptorius Tauras Česnulevičius. Tai vienas iš daugelio paminklų, pastatytų 1944 metų gruodžio24–30 dienomis čia įvykusiai tragedijai įamžinti. Tuo metu Raudonoji armija, NKVD daliniai ir liaudies gynėjai sudegino dalį Druskininkų, Lizdų, Klepočių, Ryliškių, Pieriškių, Taručionių, Bugonių, Vestelkų,Vabalių, Dubrių, Fermos kaimų sodybų (iš viso 62), nužudė 37 nekaltus žmones.
 
Kryžių kalnas. Manoma, kad pirmasis kryžius Jurgaičių piliakalnyje pastatytas Vytauto Didžiojo laikais. Kitų teigimu, kryžiai pradėti statyti 1863 m. nužudytiems sukilėliams atminti. Carinės valdžios įsakymu kryžiai nuversti. Žmonės, nepaisydami draudimų, statė juos iš naujo. 1972 m. Kryžių kalnas sovietų valdžios buvo nuniokojamas buldozeriais.1989 m. parengtas kalno ir jo aplinkos sutvarkymo projektas. Kryžiai vis statomi.  Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti Kretingoje pastatytas 1930 m. Viešojoje aikštėje. Steigėjas – Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos skyrius. Projekto autorius nežinomas. Paminklą pagamino kretingiškis akmenkalys Jonas Akinskas, 1931 m. konsekravo kun. pranciškonas Augustinas Dirvelė. 1948 m. paminklas valdžios nurodymu nuverstas ir paskandintas Akmenos upėje. Kretingiškių rūpesčiu 1990 m. Rotušės a. p. dalyje pastatyta paminklo kopija, atidengta ir pašventinta vasario 16-tosios proga  Kryžius tremtiniams Kruonyje. Pastatytas kunigo Alfonso Šato iniciatyva 1941 m. vokiečių okupacijos metu. 1964 m. sovietų valdžios naktį kryžius sunaikintas.1989 m. atstatytas. Autoriai R. Butkuvienė, J.Ridzevičiūtė, V.Radeckas.
 
Paminklas Vincui Kudirkai Kudirkos Naumiestyje. Pastatytas 1934-06-10 minint V.Kudirkos 35-ąsias mirties metines. Skulptorius V.Grybas. Lėšas aukojo miesto gyventojai. Šiame mieste V. Kudirka nuveikė didžiausius darbus, praleido paskutiniuosius gyvenimo metus.  Paminklas Lietuvos kariams Kupiškio kapinėse. Pastatytas 1929-10-20 pagal paminklo komiteto parengtą ir skulptoriaus A. Aleksandravičiaus pataisytą projektą. Lėšas aukojo vietos ir apylinkinių kaimų gyventojai, Šaulių ir „Pavasario“ sąjungos, Lietuvių katalikių moterų draugijos Kupiškio skyriai. Apie 1951 m. sovietų valdžios užtinkuoti paminklo įrašai ir simboliai, nugriautas kryžius, užbetonuoti laipteliai. 1989 m. Sąjūdžio Kupiškio taryba, vadovaujama architekto A.Graužinio, paminklą restauravo.  Lietuvos Nepriklausomybės paminklas Kuršėnuose. Pastatytas 1928 m., 1947 m. sovietų valdžios sugriautas. Atstatytas tautos atgimimo metais 1989 m. Paminkle įrašyta „Garbė kariams ir šauliams, žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. 10 metų Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimui. 1918–1928 m.“
 
Vytauto Didžiojo paminklas Kvėdarnoje. Pastatytas 1930 m. prie bažnyčios šaulių sąjungos Kvėdarnos būrio iniciatyva. Aut. A.Klimanskis. Po karo sovietų valdžios niokotas. 1989 m. restauruotas.  Paminklas kunigaikštienei Birutei Lauksodyje. Pastatytas 1930 m. Lietuvos katalikų moterų draugijos rūpesčiu ir lėšomis. Liaudies dailės paminklas. Skulptorius liaudies meistras Antanas Nesavas.  Paminklas Vytautui Didžiajam Lygumuose. Pastatytas 1930 m. pagal G.Bagdonavičiaus projektą. Po karo sovietų valdžios nugriautas. 1989 m. atstatytas.
 
Lietuvos Nepriklausomybės paminklas Meškučiuose. Pastatytas šaulių 1928 m. Obelisko plokštėje įrašas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Po karo paminklas sovietų valdžios nugriautas ir užkastas. 1989 m. mokytojo Čekanausko rūpesčiu atstatytas ir pašventintas.  Lietuvos kario paminklas Nemunaityje. Paminklą pastatyti sumanė pradinės mokyklos mokytojas Antanas Saulevičius. Pradėtas kurti 1939 m. vietos gyventojų ir šaulių lėšomis. Skulptorius V.Grybas sukūrė gipsinę skulptūrą. Nemunaičio Nepriklausomybės kario skulptūra – paskutinis Vinco Grybo darbas. 1941 m. liepos 3 d. skulptorius buvo sušaudytas vokiečių. 1940 m. paminklui Nemunaityje padėti pamatai, tačiau darbą nutraukė Lietuvos sovietizacija. Skulptūrą paslėpė A. Saulevičius, vėliau saugojo jo sesuo...  Paminklas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti Padainupyje. Pastatytas 1933-07-17 Padainupio šaulių būrio iniciatyva (vadas – mokytojas Leonas Šlapkauskas) Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinių proga. Nugriautas 1965 m. Atstatytas 1989 m. liepos 16 d. Atstatymo iniciatorius A. Kazakevičius su šeima bei kiti Padainupio kaimo gyventojai. Paminkle įrašyta ,,Minėki per amžius / Vaikams Lietuvos / Tas tikras didvyris, / Kas žuvo dėl jos! / 1933. VII. 17“
 
Paminklas gydytojams Panevėžyje. Pastatytas 1943-09-19 ligoninės kieme miesto gydytojų ir kitų gyventojų lėšomis apskrities gydytojams A.Gudoniui, S.Mačiuliui, J.Žemguliui, kuriuos 1941-06-26 nužudė bolševikai, atminti. Paminkle įrašyta „Gelbėjo kitus – žuvo patys“. Skulptorius B.Bučas. Po karo sovietų valdžios nugriautas ir užkastas. 1988 m. atstatytas ir pašventintas.  Paminklas Aleksandrui Vainauskui Pašvitinyje. Pastatytas 1937m. A.Vainauskas pirmasis 1919-01-16 žuvęs Lietuvos partizanas.  Paminklas Vytautui Didžiajam Perlojoje. Pastatytas 1939 m. Projekto autorius skulptorius Steponas Tarabilda, archit. Stasys Neliubšis. Ant paminklo užrašyta „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Po karo sovietų valdžia bandė nugriauti, tačiau paminklas išliko, kadangi perlojiškiai tam trukdė, be to, jį statant, buvo panaudoti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros.
 
Paminklas Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Kęstučiui Prienuose. Paminklą prie tilto per Nemuną statė Prienų įgulos Kęstutaičių pulkas ir vietiniai gyventojai. Autorius atsargos grandininis M.Ausiejus. 1954 m. sovietų valdžios nugriautas, skulptūra sudaužyta, liekanos užkastos. 1988 m. Kultūros fondo grupė iškėlė paminklo atstatymo idėją. Surinkta 40 tūkstančių rublių. Tai pačiais metais Prienų kraštotyrininkai surado paminklo liekanas. Skulptūrą atkūrė skulptorius G.Kamarauskas. 1990 m. paminklas atstatytas  Kryžiai tremtiniams Radviliškio bažnyčios šventoriuje. Pastatyti 1989 06 14. Paminkle įrašyta „Prievarta nuo Tėvynės atskirti, nukankinti, bet neužmiršti. 1940–1954“.  Nepriklausomybės kovų paminklas Rubikiuose. Pastatytas apie 1938 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulko viršilos Liudo Biriuko žuvimo vietoje. Po karo sovietų valdžios nugriautas ir užkastas. 1988 m. Tremtinių klubo rūpesčiu atstatytas, lapkričio 23 d. atidengtas ir pašventintas. L.Biriukas palaidotas šalia esančiose kapinėse.
 
Gaidžio koplyčia Salantuose. Pašventinta 1937 m.. Per karą nugriauta. 1987 – 1988 m. koplyčią savo lėšomis ir darbu, atstatė skulptorius Vilius Orvidas. Freskas sukūrė dailininkas Vaidotas Žukas.  Lietuvos Nepriklausomybės paminklas Šiauliuose, Sukilėlių kalnelyje. Pradėtas statyti 1931 m., atidengtas ir pašventintas 1935 m. Projekto autorius K. Reisonas. Po paminklu užkasta urna su trijų 1863 metų sukilėlių palaikais. 1957 m. paminklas sovietų valdžios nuniokotas, užtinkuotos sukilėlių pavardės, nuimtos plokštės, kryžius. 1989 m. atkurtas.  Laisvės paminklas Švėkšnoje. Pastatytas 1928 m. prie Saulės gimnazijos pagal vietinio skulptoriaus V.Jakševičiaus projektą. Po karo pradėtas naikinti. 1968 m. sovietų valdžios nugriautas, liekanos užkastos už miestelio. 1989 m. atkastas. 1990 m. pastatyta paminklo kopija, nes restauruoti buvo neįmanoma – trūko pagrindinės skulptūros ir kitų detalių.
 
Paminklas 1863 metų sukilėliams Šventybrastyje. Pastatytas 1939 m. Autorius K.Remeika. Čia palaidoti 75 kunigo A. Mackevikevičiaus vadovaujamojo būrio sukilėliai, kurie per kautynes buvo paimti į nelaisvę ir nužudyti.  Motinos Lietuvos paminklas Ūdrijoje. Pastatytas 1990 m. prie bažnyčios. Skulptorius A.Kmieliauskas. Akmeninė skulptūra primena Ūdrijos, Kriokialaukio, Liepakojų, Verebiejų ir kitų apylinkių kaimų žmonių 1940 m. ir vėlesniais metais patirtas kančias.  Nepriklausomybės paminklas Ukmergėje. Pastatytas 1930 m. Kęstučio aikštėje. Autorius L.Truikys. Po karo nuniokotas: nuplėštos plokštės su įrašais, nudaužytas Vytis. 1951 m. vasarą sovietų valdžios nugriautas ir užkastas. Sovietiniais metais toje vietoje pastatytas R. Antinio „Raudonarmietis“. 1989 m. paminklas surastas ir pagal skulptoriaus E.Varno projektą restauruotas. 1990-02-16 atidengtas.
 
Paminklas Kauno marių vietoje buvusiems Dvareliškių, Kampiškių, Mozorų, Pakalniškių, Šilėnų kaimams atminti. Pastatytas 1989 m. Vaišvydavoje. Autorius V.Žilinskas.  Paminklas Vytautui Didžiajam Veliuonoje. Pastatytas 1930 m. pagal V.Grybo projektą. Skulptūrą iš gipso nulipdė A.Šimkūnas. Jis pakeitė figūros proporcijas, todėl V.Grybas autorystės atsisakė. 1957 m. miestelyje kilus gaisrui paminklas apgadintas, vėliau daug kartų restauruotas.  Paminklas Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Gediminui Veliuonoje, Gedimino kalne. Archeologų tyrinėjimai rodo, kad šiame kalne jau XI–XII a. stovėjo medinė pilis. Pasak padavimo, gindamas Veliuonos pilį, 1341 m. žuvo kunigaikštis Gediminas. Manoma, kad Gedimino tėviškė buvusi Veliuona. 1927 m. veliuoniečiai, rašytojo J.Tumo–Vaižganto remiami, Gedimino kalne pastatė vienintelį Lietuvoje paminklą Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Gediminui.
 
Nepriklausomybės paminklas Vidgiriuose. Pastatytas 1928 m. Paminkle įrašyta „Praeivi, pagalvok, kokia kaina atpirkta Tėvynės laisvė. Nepriklausomos Lietuvos 10-mečiui atminti. Vidgirių šaulių būrys“. Po karo sovietų valdžios nugriautas. 1988 m. atstatytas.  1991 metų Nepriklausomybės aukų kryžius Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Laikinas paminklas žuvusiems už laisvę. Čia palaidoti devyni iš trylikos iš trylikos televizijos bokšto gynėjai. Paminklą sukūrė tautodailininkas I.Užkurnys su talkininkais per vieną parą.  Trijų Kryžių paminklas Vilniuje, ant Plikojo kalno. Pirmieji kryžiai pastatyti 1613 m., atstatyti 1790 m. Šių kryžių vietoje 1916 m. pastatytas skulptoriaus A. Vivulskio sukurtas paminklas 1863 m. sukilimo dalyviams atminti. 1950 m. sovietų valdžios paminklas susprogdintas. 1988-06-14 atstatytas ir pašventintas.
 
Paminklas Vytautui Didžiajam Vištytyje. 1914–1927 m. tai buvo obeliskas su Vokietijos valstybės ženklu (ereliu). Apie 1927 m. ant obelisko pastatytas Vytauto Didžiojo biustas, erelio vietoje iškaltas Vytis, įrašai. 1940 m. biustas sovietų valdžios nugriautas, nudaužytas bareljefas, įrašai. 1989 m. vasarą restauruotas.  Paminklas Vytautui Didžiajam prie Vyžuonų, Kartuvių kalne, netoli –Utenos – Svėdasų kelio. Paminklą savo kukliomis lėšomis ir jėgomis per trejus metus (1927 – 1931) pastatė trys paaugliai vyžuoniškiai Pranas Zabulionis, Stasys Gučius, Kostas Saldžius. Įrašai plokštumose „Lietuva Tėvynė mūsų. Garbė žuvusiems už Lietuvos laisvę 1918–1930“. Po karo paminklas sovietų valdžios nuniokotas. 1989 m. vasarą restauruotas.  Nepriklausomybės paminklas Zapyškyje. Pastatytas 1928 m. vietos šaulių rūpesčiu. Paminklo plokštėje įrašyta „Atvaduotos Lietuvos sukaktuvėms 1919-1928, vaduokime Vilnių“. 1960 m. sovietų valdžios nugriautas. 1989 m. atstatytas, gegužės 14 d., per Sekmines, atidengtas ir pašventintas. Paminklą atidengė buvęs šaulių būrio narys K.Poderys.
 
Parengė Danguolė Gedgaudienė, Jolanta Klietkutė