Skip to content Skip to navigation

Sugrįžusios grafų Tiškevičių relikvijos

Sugrįžusios grafų Tiškevičių relikvijos

Pateikta: 2020-04-20 10:00 (atnaujinta: 2020-04-20 10:08)

Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. Fot. Oto van Bošas. Frankfurtas prie Maino, 1882–1885 m. KM IF6831 Antrasis pasaulinis karas ir 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimą, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.

Marija Tiškevičienė (1866–1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga: grafienė į Kretingą negrįžo, – mirė Lenkijoje. Palaidota seniausiose ir svarbiausiose Varšuvoje Povonzkų kapinėse.

Ženklelis su erelio (Lenkijos karalystės herbo) atvaizdu. XVIII–XIX a. Sidabras, auksavimas. KM IB16. Fot. Julius Kanarskas. 2017 m. Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864–1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi ūkvedžio name, o po to – Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus enkavedistai Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus, todėl 1941 m. grafas atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Iškraustydami iš Kretingos enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Turtas nacionalizuotas: dalis vertybių perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių Žemaičių „Alkos“ ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.

Prabėgus 75-eriems metams nuo šių įvykių, Kretingos muziejų pasiekė informacija, kad iš Kretingos išsivežtus grafo Aleksandro Tiškevičiaus asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas išsaugojo Židikų dvaro ūkvedys Bronislovas Vaitkevičius. Jam grafas juos paliko 1944 m. rudenį traukdamasis į Vokietiją, kurioje 1945 m. gegužės 27 d. mirė ir buvo palaidotas Elstene.

Sofijos Horvataitės kelionės dienoraščio sąsiuvinis su dekoruotu žąsies plunksnos plunksnakočiu. 1857–1858 m. KM IB6. Fot. Julius Kanarskas. 2016 m. Ilgus dešimtmečius grafų Tiškevičių šeimos daiktus ir relikvijas saugoję ūkvedžio Bronislovo Vaitkevičiaus palikimo paveldėtojai sutiko juos perleisti Kretingos muziejui, jau įsikūrusiam atgimusiame Kretingos dvare. Kretingos rajono savivaldybės tarybai bei Savivaldybės administracijai pritarus ir suteikus finansavimą, į Kretingos dvarą 2016 m. pabaigoje sugrįžo 37 grafų Tiškevičių šeimos kultūros vertybės bei keturios fotografijos ir atvirukai, susiję su grafų Tiškevičių Židikų ir Darbėnų dvarų ūkvedžiais Bronislovu Vaitkevičiumi ir Vladislovu Bortkevičiumi.

Juozapui Tiškevičiui vardadienio proga 1859 m. kovo 19 d. dovanotas bokalas. Vokietija, XIX a. vid. Sidabras. KM IB9. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m. Vertybės priklausė dviem grafų Tiškevičių giminės kartoms: pirmajai grupei priskiriami 1855–1890 m. datuojami Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių asmeniniai daiktai, antrajai – Kretingą paveldėjusio vyriausiojo sūnaus Aleksandro Tiškevičiaus šeimos nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio naudoti daiktai.

Didžiausią istorinę ir kultūrinę vertę turi iš garsios vengrų kilmės Lietuvos ir Lenkijos didikų Horvatų šeimos kilusios Sofijos Horvataitės (1837–1919) 1857–1858 metų kelionės su motina ir seserimis po Europą (Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Šveicariją, Austriją-Vengriją) dienoraštis, tekstilės ir metalo siūlais bei spalvotais stiklo karoliukais puoštas plunksnakotis, darytas iš žąsies plunksnos, kuriuo mergina ir užrašė dienoraštyje savo įspūdžius. Kelionėje Sofija susipažino su Vakarų Europos meno ir kultūros pasiekimais, lankė garsius muziejus, meno galerijas, bažnyčias ir katedras, kurortines vietoves, mokėsi Vakarų Europos aristokratų etiketo ir manierų, kopė Alpių kalnais, aplankė protėvių gimtinę Budapeštą ir kiekvienam Lenkijos karalystės patriotui brangią Krokuvą. Tuo pat metu ji ruošėsi ir būsimai santuokai su grafu Juozapu Tiškevičiumi (1835–1891), už kurio ištekėjo 1860 m. birželio 29 d. tėvo rezidencijoje Barbarovo dvare (Baltarusija).

Juozapui Tiškevičiui 1859 m. dovanotas padėklas. Vokietija, XIX a. vid. Sidabras. KM IB8. Fot. Julius Kanarskas. 2016 m. Atitekėdama į Lentvarį (vėliau persikeldama į Kretingą) Sofija su kraičiu parsivežė stalo įrankių komplektą, iš kurio išliko pora apie 1859 m. Varšuvoje brolių Henebergų metalo dirbinių gamykloje išlietų ir Fraget galvanizacijos laboratorijoje sidabruotų valgomųjų šaukštų, ant kurių koto išgraviruoti jaunosios inicialai „HS“ (t. y. Horwatt Sophie).

Juozapo Tiškevičiaus jaunystės laikus mena 1859 m. kovo 19 d. vardadienio proga artimųjų jam padovanoti XIX a. pirmosios pusės Vokietijos meistrų pagaminti, storu sidabro sluoksniu dengti puošnūs, gausiai reljefiniais augaliniais, antropomorfiniais ir zoomorfiniais ornamentais dekoruoti bokalas su dangeliu ir padėklas. Ant bokalo sienelės pavaizduotos Vokietijos miestelyje vykstančio pokylio scenos, o ant dangtelio – per pokylį pavargęs ir pievoje užsnūdęs pilvotas vyriškis su bokalu rankoje. Ant dugno išgraviruota 1859 m. kovo 19 d. data ir grafo Juozapo Tiškevičiaus inicialai „JHT“ (t. y. Józef Hrabi Tyszkiewicz).

Sidabruoti valgomieji šaukštai su Sofijos Horvataitės inicialais (H. S.). Varšuva, 1859 m. Žalvaris, sidabras. KM IB10. Fot. Julius Kanarskas. 2016 m. Sofiją ir Juozapą Tiškevičius mena nenustatytų Rusijos imperijos meistrų 1855–1856 m. pagaminti trys sidabriniai arbatiniai šaukšteliai ir dvi 1888 m. pagamintos auksuotos bei augaliniais ornamentais graviruotos sidabro taurelės su ąselėmis. Ant šaukštelių kotų ir taurelių sienelių išgraviruoti inicialai „J. S.“ (t. y. Joseph. Sophie.). Po inicialais ant taurelių esantis įrašas 19 Marca 1890 (1890 m. kovo 19 d.) liudija, kad taurelės Juozapui Tiškevičiui padovanotos jo vardadienio ir gimimo 55-mečio proga.

Po Juozapo ir Sofijos Tiškevičių mirties asmeninius jų daiktus kaip šeimos relikvijas saugojo Kretingos dvarą paveldėjęs vyresnysis sūnus Aleksandras Tiškevičius, kuris 1887 m. Aušros Vartų koplyčioje Vilniuje susituokė su Panemunės dvare rezidavusio vieno turtingiausių Lietuvoje dvarininkų, Kauno apskrities bajorų maršalkos Stanislovo Puslovskio vienturte dukterimi Marija Puslovskaite (1866–1939).

Onai Marijai Tiškevičiūtei gimimo dienos proga 1897 m. liepos 17 d. dovanotas kryželis. Auksas. KM IB15. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m. Jiedu susilaukė dešimties vaikų, iš kurių du vaikus – dukrą Oną Mariją ir jauniausiąjį sūnų Jurgį – mena išsaugoti auksiniai kryželiai su donaciniais įrašais. Onos Marijos Tiškevičiūtės donacinis įrašas Anna Marija 17 Lipca 1897 roku liudija, kad tėvai kryželį jai dovanojo gimimo dieną. Iki šiol tikslesnių biografinių duomenų apie Oną Mariją nerasta, todėl būtent šis įrašas leidžia manyti, kad ji gimė 1897 m. liepos 17 d. Sprendžiant iš to, kad kryželį saugojo tėvai, jis nėra nunešiotas, tikėtina, kad mergaitė anksti iškeliavo į amžinybę.

Daugiau duomenų turime apie kito kryželio savininką – Jurgį Tiškevičių. Gimė jis 1899 m. kovo 13 d. Kretingos dvare, balandžio 30 d. pakrikštytas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Jo krikštatėviai – grafas Stanislovas Gauronskis ir Palangos grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė. Ant kryželio esantis įrašas Jerzemu na pam. I. kom. Św. 12/9 1910 liudija, kad 1910 m. rugsėjo 12 d. Jurgis Tiškevičius priėmė pirmąją Šv. Komuniją.

Jurgiui Tiškevičiui pirmosios Šv. Komunijos proga 1910 m. rugsėjo 12 d. dovanotas kryželis. Auksas. KM IB14. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m. Jurgis Tiškevičius gimė psichiškai nesveikas, todėl mokėsi individualiai, prižiūrimas specialiai samdomų mokytojų. Apie jo gydymą byloja tarp asmeninių Tiškevičių daiktų esanti iš medžio ir vario lydinio pagaminta ir ėsdinimo technika stilizuoto augalinio motyvo ornamentika dekoruota dėžutė su užrašu Lecithin – Perdynamin. Tokiose dėžutėse XX a. 1–2 dešimtmečiais buvo fasuojamas ir pardavinėjamas Artūro Jafės chemijos gamykloje Berlyne (Vokietija) pagamintas lecitinas – nervus stiprinantys ir sveikatą tonizuojantys maisto papildai (vitaminai). Ligai paūmėjus, sūnų nuolatiniam gydymui tėvai išsiuntė į Varšuvos psichoneurologinę ligoninę. Jos pacientus 1939 m. rugsėjo mėnesį sušaudė Lenkiją užėmę vokiečiai. Jurgio Tiškevičiaus kryželis ilgai nešiotas, nusitrynęs. Manoma, kad tėvai jį pasiliko išsiųsdami sūnų gydytis į Lenkiją.

Maisto papildų „Lecithin-perdynamin“ dėžutė. Berlynas, XX a. pr. KM IB3. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m. Be aprašytų kryželių į Kretingos dvarą sugrįžo du kryželiai-relikvijoriai, kuriuos grafai Tiškevičiai galėjo įsigyti lankydamiesi Romoje: sidabriniame kryželyje saugomos šv. kankinio Felikso, o melchioriniame – šv. Vincento relikvijos (Kretingos bažnyčioje taip pat saugomos šių šventųjų relikvijos), XVIII a. datuotinas ir XX a. pradžioje perdirbtas auksuotas sidabro ženklelis su erelio (Lenkijos herbo) atvaizdu, apiplyšęs ir į paskutinę kelionę su grafu neiškeliavęs Aleksandro Tiškevičiaus kelioninis lagaminas, grafų Tiškevičių raktų ryšulys nuo ūkinių patalpų, indaujų, spintų ir skrynių spynų, dvare saugotas gydytojo lagaminėlis.

Kryželis relikvijorius su šv. kankinio Felikso relikvija. XX a. pr. Sidabras. KM IB13. Fot. Julius Kanarskas. 2017 m. Kretingos muziejus įsigijo Kretingos dvaro vaistinėje naudotą vaistininko komplektą, kurį sudaro Moriso Stiassnie firmos Paryžiuje pagamintas medicininis mikroskopas su mediniu dėklu, brolių Musterių bendrovėje Vokietijoje gamintos ir Rusijos imperijos rinkai skirtos vaistų svarstyklės, spiritinė lemputė vaistams kaitinti (gaminti), Vokietijoje pagamintas keraminis kaušelis skystiems vaistams matuoti bei medinė dėžutė smulkiems komplekto įrankiams laikyti. Vaistine rūpinosi buvusi guvernantė Stefanija Sofija Šostakaitė-Tiškevičienė. Ji rinko vaistažoles, uogas, vaisius, juos džiovino, ruošė sirupus ir tinktūras, kurių dažniausiai prireikdavo rudenį, šaltą žiemą ar ankstyvą pavasarį pasiligojusiems dvariškiams. Dvaro vaistinėje buvo laikomi ir dozuojami iš Kretingos ar kitų vaistinių parsivežti vaistai.

Įsigytos kilnojamosios kultūros vertybės įtrauktos į Kretingos muziejaus istorinės buities ir ikonografijos rinkinius, inventorizuotos, suskaitmenintos ir paviešintos Lietuvos integralioje muziejų informacijos sistemoje (LIMIS). Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą, 2018 metais profesoriaus Vakario Bernoto vadovaujamas Klaipėdos dizaino centras atliko Sofijos Horvataitės kelionės dienoraščio vizualizaciją, sukurdamas 10 minučių trukmės filmą. Planuojama dienoraštį publikuoti originalo (prancūzų) ir lietuvių kalbomis.

2018 m. parengta ekspozicijos „Kretingos dvaro istorija ir kultūra“ atnaujinimo koncepcija, kurią įgyvendinus, su grafų Tiškevičių asmeniniais daiktais ir relikvijomis galės susipažinti visi Kretingos muziejaus lankytojai.

Arbatiniai šaukšteliai su Juozapo ir Sofijos Tiškevičių vardų inicialais. Rusijos imperija, 1855–1856 m. Sidabras. KM IB11. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.  Juozapui Tiškevičiui vardadienio ir 55-mečio proga dovanotos taurelės. Rusijos imperija, 1888 m. Sidabras, auksavimas. KM IB7-IB8. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m. Raktų ryšulys nuo dvaro indaujų, spintų ir skrynių spynų. XIX a. pab.–XX a. pr. KM IB4. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.

 

Kaušelis skystiems vaistams matuoti. Vokietija, XX a. pr. KM IB1-5. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.  Spiritinė lemputė vaistams kaitinti (gaminti). XX a. pr. KM IB1-4. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.  Medinė dėžutė smulkiems vaistininko komplekto įrankiams susidėti. XX a. pr. KM IB1-6. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.

 

Medicininis mikroskopas mediniame futliare. Maurice Stiassnie. Paryžius, 1910 m. KM IB1-1, KM IB1-2. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.  Svarstyklės vaistams pasverti. Gebruder Muster. Berlynas, XX a. pr. KM IB1-3. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.  Gydytojo lagaminėlis. XIX a. pab.–XX a. pr. KM IB2. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.

 

Grafo Aleksandro Tiškevičiaus kelioninis lagaminas. Oda, metalas. XIX a. antroji pusė–XX a. pradžia. KM IB5. Fot. Jolanta Klietkutė. 2017 m.

Julius Kanarskas,
direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei