Skip to content Skip to navigation

Renginyje – autentiškai atliekamas folkloras ir erdvinė muzika – 2019-03-23

Renginyje – autentiškai atliekamas folkloras ir erdvinė muzika – 2019-03-23

Pateikta: 2019-03-18 09:09 (atnaujinta: 2019-03-18 09:15)
Permąstyti santykį su liaudies kultūra ir paminėti pavasario lygiadienį kviečia po Lietuvą keliaujantis erdvinės muzikos veiksmas „Spengla“.
 
Pavasario lygiadienį, kovo 23 d. 12 val., muzikinis veiksmas atvyksta į Kretingą. Žiemos sode vyksiantis muzikinis reginys sujungs autentiškai atliekamas Trakų rajono Kalvių ir Lieponių krašto liaudies dainas, šokį ir šiuolaikinę muziką. Penkis gyvenimo tarpsnius – nuo gimimo iki mirties – vaizduojančiuose muzikiniuose paveiksluose išgirsite net devyniolika liaudies kūrinių. Juos į vientisą garsinį audinį jungs kompozitorės Jutos Pranulytės sukurtos šiuolaikinės chorinės muzikos, smuiko ir perkusijos garsai.
 
„Kviečiame atsigręžti į autentišką, o ne stilizuotą liaudies meną. Jungdamos jį su šiuolaikinės muzikos raiškos priemonėmis, siekiame atrasti meno formų bendrumų ir juos išryškinti“, – teigia „Spenglos“ autorės: viena iš pasirodysiančio folkloro ansamblio „Tula“ vadovų, etnomuzikologė Vera Venckūnaitė-Čepulienė, taip pat muzikiniame veiksme dalyvausiančio choro „ARTyn“ vadovė Erika Žilinskaitė bei kompozitorė Juta Pranulytė.
 
Vera Venckūnaitė-Čepulienė pasakoja, kad ruošiantis renginiui, svarbiausiu idėjiniu aspektu tapo uždavinys išlaikyti liaudies dainų tradicinę atlikimo manierą. „Kartu su visu folkloro ansambliu klausėmės pasirinktų liaudies dainų ir šokių autentiškus įrašus, mokėmės perimti tą manierą, kuria atliekami kūriniai: netemperuotą darną, specifinį balso formavimą, įvairias tembro spalvas, savitą judesį, ritmo laisvę. Toks atlikimas, galime sakyti, iš dalies priartėja prie šiuolaikinio meno, kai ieškoma kuo įdomesnių raiškos formų“, – mintimis dalijasi etnomuzikologė. 
 
Anot Jutos Pranulytės, šiame projekte ypač svarbi erdvė, o kompozitorės sukurta muzika padės atsiskleisti liaudies kūrinių skambesiui. „Siekiau sukurti vientisą chorinę-instrumentinę drobę, kuri taptų liaudies kūrinių pagrindu bei sustiprintų, išryškintų jų jausminį turinį ir atlikimo manierą. Taip pat kiekvienas muzikinis epizodas turės skirtingą erdvinį sprendimą. Klausytojai kviečiami laisvai judėti: tyrinėti gyvus, besikeičiančius garsinius paveikslus postindustrinėje erdvėje“, – pasakoja J. Pranulytė. 
 
Renginio autorės tikina, kad pasirinktas metas irgi neatsitiktinis. „Pavasario lygiadienis mūsų baltiškoje kultūroje buvo itin svarbi šventė – gamtos virsmas, nepertraukiamo ciklo dalis. Tai laikas savo būties apmąstymui“, – dėmesį atkreipia kūrėjos.
 
Renginį organizuoja Lietuvių etninės kultūros draugija. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.