Skip to content Skip to navigation

Prieš 33-ejus metus Kretingoje iškelta trispalvė

Prieš 33-ejus metus Kretingoje iškelta trispalvė

Pateikta: 2021-10-15 22:20 (atnaujinta: 2021-10-16 13:41)

Kretingos visuomenės iniciatyva ir miesto tarybos vykdomojo komiteto nutarimu  virš pranciškonų vienuolyno pastate veikusio Kretingos kraštotyros muziejaus 1988 m. spalio 16 d. buvo nuolatinai iškelta Lietuvos tautinė vėliava.

Kviečiame tos šventės akimirkas peržvelgti Kęstučio Trakimo nuotraukose ir cituojame 1988 metų spalio 18 d. „Švyturio“ laikraštyje publikuotą Bernardo Anužio ir Genovaitės Paulikaitės reportažą:

Vis blankesnė saulės šviesa, bet akį dar džiuginanti žaluma, purpuriniai šermukšnių karoliai... Ruduo, istorinis ruduo, surinkęs iš gamtos mums brangias spalvas ir vėl sugrąžinęs Lietuvai tautinę vėliavą!

Iš gilaus, dešimtmečius trukusio letargo bunda ir mūsų Kretinga. Sekmadienį, spalio 16 dieną, prie Kraštotyros muziejaus vartų garbės sargyboje stovintys moksleiviai kvietė kretingiškius ateiti vakare pagerbti Tautos vėliavos iškėlimo momento.

O vakare nuo margaspalvės minios atgijo priešais Kraštotyros muziejų esantis stadionas.

18 valandą palaimintą kryžiaus ženklu, lydint varpų skambesiui, vėliava atnešama į muziejaus kiemelį.

„...Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendžia: iškelti geltonos, žalios, raudonos spalvų vėliavą virš, Kretingos kraštotyros muziejaus frontono – nuolatinai“, – skelbia Kretingos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas A. Elinskas.

Išdidžiai, susikaupusių žvilgsnių ir džiaugsmo ašarų lydima, kyla vėliava.

...Už kiek jau pardavei, arba parduosi Lietuvą? –
Už aukso trupinį, skardinį
ordiną ar pilną šaukštą?
Jau greit prieisim, broli mielas
paskutinį lieptą
Per žilą nukankintą Nemuną...

(Onė Baliukonytė)

Vėliava, ne kartą žadinusi lietuvių tautinį pasididžiavimą, padėjusi pakelti sunkiausius išbandymus, kartu su tūkstančiais lietuvių ištremta, vėlei sugrįžo. Džiaugsmo ašaros, iš krūtinių „Tautiška giesme“ išsiveržęs atodūsis, minutė tylos nesulaukusiems šios akimirkos...

Skamba Klaipėdos dramos teatro aktoriaus B. Gražio skaitomi posmai, kuriuose tarsi sukaupta visa lietuvių tautos dvasia: „Lietuvninkais mes esam gimę, lietuvninkais ir turim būti“, — šiuose žodžiuose, ir lietuviškas kantrumas, ir sugebėjimas širdyse Išsaugoti lietuviškas šventenybes: dainas ir maldas, sakmes ir pasakas, vėliavas ir herbus.
Lietuva brangi, mano Tėvyne“, — „Gintaro“ choro dainininkų pradėta, pritariant visiems kretingiškiams, skamba daina.

Plazda vėliava, o pro dainuojančių kretingiškių akis ramiai, išdidžiai savo vandenis neša Akmena, virš kurios pakibusi dangaus žydrynė, ošia miškai ir gieda paukščiai. Žmonės kyla, kad būtų išsaugota tauta.

Ilgai tą vakarą Kretingoje netilo daina apie lietuvių vargus, darbus, apie baltųjų drobių audėjėlę mergelę, žemės artojėlį baltąjį dobilėlį...

Stovėjom petys prie peties, stipriai plakančiomis širdimis, šypsenai atvertais veidais. Stovėjome ir nenorėjome skirstytis, nes po vėliava kuriasi vieninga, stipri, atgimstanti Tauta.

   

 

   

Parengė Jolanta Klietkutė